- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-632-919/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Jurgis Kiškis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Renas Bradūnas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir už tai jam paskirta 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda, ją sumokant per 24 mėnesius.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir jam 2 metus 6 mėnesius uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 8 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, iš A. L. išieškota valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 780 eurų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. L. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Nustatyta, kad jis (duomenys neskelbtini) val., automobilių pardavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) m., vairavo automobilį „Opel Zafira“, be valstybinių numerių, VIN (duomenys neskelbtini), ir apie (duomenys neskelbtini) val. atvykus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnams bei pareikalavus pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, kuomet nuo A. L. sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, svirduliavo, jis atsisakė pasitikrinti blaivumą, vengdamas neblaivumo patikrinimo.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis A. L. ir jo gynėjas advokatas Renas Bradūnas apeliaciniu skundu prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį panaikinti ir A. L. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo.
2.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. L. viso proceso metu kategoriškai neigė vartojęs alkoholį tuo metu, kai vairavo automobilį, norėdamas jį parodyti A. A., vairuodamas automobilį jis gėrė kavą, kurios puodelis yra užfiksuotas (duomenys neskelbtini) d. įvykio vietos apžiūros protokole, fotonuotrauka Nr. 16. Nuteistasis taip pat teigė nesukėlęs jokios grėsmės liudytojui dėl savo tariamai pavojingo vairavimo, nes važiavo pakankamu atstumu nuo tuo metu buvusių aikštelėje žmonių, o automobilio variklio sūkius buvo padidinęs su tuo tikslu, jog galimas pirkėjas – A. A. galėtų įsitikinti jo technine būkle bei stoviu. A. L. taip pat nebuvo žinoma, jog yra iškviesti policijos pareigūnai, dėl kažkokių jam nesuprantamų priežasčių, kurių atvykimo jis turėtų laukti bei nevartoti alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas kaip objektyvius bei neginčijamus duomenis A. L. kaltei įrodyti nurodė liudytojo M. B. parodymus, nors šio asmens teiginiai skirtingose proceso stadijose iš esmės keitėsi, atsirasdavo vis naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos anksčiau. Liudytoja policijos pareigūnė K. P. teisme apklausta paaiškino, jog policiją iškvietęs asmuo - M. B. jai nenurodė, jog būtų matęs, kad A. L. vartoja alkoholį - alų ar kokį nors kitą gėrimą, taip pat nenurodė, jog matė jo rankoje alaus skardinę, ar kad būtų vartojęs alų vairuodamas automobilį. Anot šios liudytojos B. nurodė kad jam įtarimą sukėlė tai, jog A. L. vaikščiojo minkštai, tačiau ką reiškia minkštai nepaaiškino. Viskas ką nurodė pareiškėjas tai tą faktą, jog buvo važiuojama netinkamai, nes vos jo nepervažiavo. Analogiškus parodymus teisme davė ir kitas policijos pareigūnas - liudytojas Š. K., kuris paaiškino, jog liudytojas B. jam nurodė, kad automobilio Opel Zafira vairuotojas pavojingai manevravo aikštelėje, o paklausus ar jis galėjo būti neblaivus - pareiškėjas patvirtino, kad galėjo, nes vaikščiojo „minkštai“. Be to B. pareigūnui patvirtino, jog nematė, kad vairuotojas būtų vartojęs alkoholį, tik matė jį sėdintį vairuotojo vietoje, o jam po kojomis stovėjo tara. Taigi šie liudytojai patvirtino, jog M. B. nurodė nematęs alaus skardinės A. L. rankoje, alų jis teigė matęs, tik automobilyje ant grindų, kas vėlgi prieštarauja liudytojo M. B. parodymams apie tariamai matytą alų A. L. vairuojant automobilį. Teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo liudytojo A. A. parodymais, kur jis nurodė, jog susitikus su A. L. bei kitu kartu su juo buvusiu asmeniu, jis alų, kurį buvo atsinešęs į turgų, pasidėjo A. L. automobilyje, o po to vartojo kartu su jam nepažįstamu žmogumi pradžioje stovint prie L. automobilio, vėliau - jau važiuojant automobiliu. Viso buvo išgerta keletas skardinių alaus. Važiuojant A. L. automobiliu bei tikrinant jo techninį stovį, L. važiuodamas gėrė kavą iš turėtų puodelio. Alus A. L. buvo paduotas ir jo geriamas buvo jau jam sustabdžius automobilį, tačiau tuoj po to atėjo kažkoks vyriškis bei šaukdamas bei filmuodamas apkaltino L. vairuojant neblaiviam bei kėsinantis jį pervažiuoti. Apeliantas kiek pasiginčijo su jį užsipuolusiu asmeniu, o vėliau jie abu nuėjo į šalį, palikdami šį asmenį prie A. L. automobilio. Nuėjus į šalį su A. L. nuo automobilio bei einant gėrė iš jo turėto butelio brendį. Šiuos liudytojo parodymus teismas nepagrįstai įvertino kaip neteisingus ir nurodė, jog jais nesivadovauja, kadangi jais yra siekiama padėti draugui A. L. išvengti atsakomybės. Liudytojas policijos pareigūnas D. P. teisme nurodė, jog atvykus pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) automobilių turgų (duomenys neskelbtini) gatvėje, juos pasitikęs pranešėjas M. B. nurodė, jog matė, kaip automobiliu važiavęs asmuo vairavimo metu vartojo alkoholį. Šie liudytojo parodymai iš esmės prieštarauja paties M. B. parodymams bei jo teiginiams tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Papildomai paklausus liudytojo M. B. apie jo bendravimo metu su pareigūnu D. P. nurodytas aplinkybes, jog tariamai matė, kaip A. L. vartojo alkoholį važiuodamas automobiliu, pastarasis šių teiginių išsigynė, nurodydamas tokių aplinkybių nesakęs.
Šalies argumentai
2.3. Skunde nurodoma, kad kaip vieną iš A. L. kaltės įrodymų teismas nurodė ir (duomenys neskelbtini) d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuojant Ekspertizės aktą bei jame nurodytas išvadas, iškyla pagrįstos abejonės pateikiama išvada atsižvelgiant į prie jos pridėtus vaizdo įrašus. Ekspertas, pateikdamas ekspertizės aktą, jo dėstomojoje dalyje nurodė, jog atlikus dominančio objekto vizualinį tyrimą nustatyta, kad rankoje laikomas objektas yra geltono atspalvio, cilindro formos, viršutiniame trečdalyje yra tamsios spalvos apipavidalinimo elementas. Objekto forma dydis, spalva, tamsios spalvos apipavidalinimo elemento dydis ir padėtis panašūs į alaus skardinės, stovinčios ant vairuotojo vietos kilimėlio. Šie požymiai ekspertui leido daryti išvadą, jog objektas, kurį rankoje laiko vairuotojas, panašus į alaus skaidinę. Užduotis ekspertui paprastai formuluojama tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios, speciali technika ar tyrimai, kurių pagalba ištyrus tam tikrus objektus ar duomenis, yra atsakoma į klausimus, svarbius bylos nagrinėjimui. Mūsų nagrinėjamoje byloje ekspertui buvo pavesta kompiuterinės technikos pagalba priartinti vaizdą, jį išryškinti, panaudoti tam tikras priemones, kad būtų galima vizualiai įvertinti bei įsitikinti koks objektas yra kaltinamojo rankoje. Taigi ekspertas pats kaip asmuo jokių specialių įgūdžių, apart gebėjimo naudotis kompiuterine technika neturi, kadangi vizualiai įvertinti daiktą galėjo bet kuris. Objektas įvardijamas kaip cilindro formos, geltono atspalvio su tamsios spalvos apipavidalinimu. Jeigu kavos puodelį bei alaus skardinę lyginant tarpusavyje, galima rasti tam tikrų panašumų, o būtent tai, kad jie abu yra pailgos formos, žiūrint iš šono, tik alaus skardinės forma yra tolygi, o kavos puodelis yra siaurėjantis į apatinę jo dalį. Taigi vertinant tą faktą, jog ekspertas nepastebėjo objekto viršuje esančio susiaurėjimo, reiškia, kad arba jo ten nebuvo, arba eksperto panaudotos techninės priemonės nedavė laukiamo rezultato ir priartinus vaizdą bei jį maksimaliai pagerinus, nebuvo įmanoma pastebėti objekto viršuje esančio susiaurėjimo. Todėl iš to darytina išvada, jog objektas gali būti ir kavos puodelis galimai netgi nuimta viršutine dalimi tai yra dangteliu. Tai, kad kavos puodelis yra siaurėjantis, to fakto ekspertas galėjo ir neužfiksuoti, kadangi pats susiaurėjimas nėra labai ženklus, be to didžiąją dalį objekto uždengia ranka, kurioje jis yra laikomas, kas manytina, galėjo trukdyti ekspertui objektyviai matyti bei įvertinti tiriamą objektą. Be to, tyrimo metu ekspertas kaip lyginamąjį pavyzdį įvardijo kituose įrašuose matomą alaus skardinę, tokiu būdu jis jau turėjo tam tikrą daiktą, su kuriuo galėjo lyginti vaizde matomą objektą. Tačiau ekspertas neturėjo galimybės tiriamo objekto lyginti su kavos puodeliu, nes jis tiesiog nebuvo užfiksuotas vaizdo medžiagoje, nebuvo žinomos nei jo spalvinės savybės, nei dydis, nei tai, ar ant jo yra kokie nors elementai, ornamentai ir pan. Ekspertizės akto išvada iš esmės prieštarauja vaizdinei medžiagai, kuri eksperto yra pridėta prie Ekspertizės akto. Vaizdo įrašuose matosi pakelta A. L. ranka, joje laikomas kažkoks objektas, tačiau įvardinti jo spalvinių savybių, juo labiau - ornamentų ar kitų identifikuojančių požymių neįmanoma. Todėl kyla paprastas klausimas - kokiomis dar priemonėmis naudojosi ekspertas tam, kad iškelti tokią, kad ir mažo tikėtinumo prielaidą, jog nuteistojo rankoje laikomas daiktas panašus į alaus skardinę ir kodėl tai nėra nurodyta Ekspertizės akte.
2.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Marijampolės apylinkės teismas nuosprendyje pasisakė, jog jeigu ir kaltinamasis vairavo blaivus ir tikrai nebuvo vartojęs alkoholio, jis turėjo sulaukti policijos pareigūnų pagal M. B. pranešimą. Asmuo žinojo, kad liudytojas iškvietė policijos pareigūnus dėl galimo vairavimo neblaiviam ir (ar) galimo chuliganiško vairavimo, todėl privalėjo sulaukti policijos pareigūnų iš išsiaiškinti iškvietimo priežastis ir aplinkybes, tačiau sąmoningai, tyčia, pasišalino nuo mašinos, ir tuo metu, kaip teigia kaltinamasis, su liudytoju A. A. vartojo alkoholį, taip siekdamas išvengti atsakomybės už galimą vairavimą esant neblaiviam. Apeliantų nuomone, šioje vietoje kyla pagrįstas klausimas kokiomis aplinkybėmis remdamasis teismas konstatavo, jog asmuo žinojo, kad liudytojas iškvietė policijos pareigūnus dėl galimo vairavimo neblaiviam ir (ar) galimo chuliganiško vairavimo. Anot liudytojo M. B., jis BPC telefonu paskambino po to, kai bandė telefonu nufilmuoti A. L. eidamas link jo sustojusio automobilio, tačiau automobilis nuvažiavo. Tai reiškia, jog matyti ar girdėti paties pokalbio fakto A. L. negalėjo. Vėliau, ginčo tarp M. B. ir A. L. metu, kuomet nuteistasis buvo apkaltintas tariamai vairavęs būdamas neblaivus bei pavojingai manevravęs, liudytojas užsimena, jog vaizdo medžiagą perduos policijai, tačiau A. L. to teiginio negalėjo ir neprivalėjo suprasti, kaip to fakto, jog yra iškviesti policijos pareigūnai, kadangi jokių pavojingų veiksmų jis neatliko, taip pat ir nevartojo alkoholio vairuodamas automobilį. Šiuos liudytojo M. B. teiginius galėjo suprasti bei suprato, kaip neadekvataus žmogaus, apkaltinusioji nebūtais dalykais, neadekvačius gąsdinimus, todėl laukti kažkokio tyrimo dėl to, ko jis realiai nepadarė ir neprivalėjo.
2.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tuo atveju, jeigu atsisako tikrintis blaivumą, esant akivaizdiems neblaivumo požymiams. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne bet kas gali būti teisiamas, kadangi jam yra keliamas vienas specialus reikalavimas, o būtent tai, jog šis asmuo turi būti vairuotojas, juo labiau, kad ir straipsnio dispozicija kalba apie kelių eismo transporto priemonės vairavimą. Sprendžiant klausimą dėl galimos A. L. atsakomybės, kyla esminė problema - ar jis gali būti vertinamas kaip vairuotojas. Kadangi nuo to momento, kai A. L. vairavo automobilį iki to momento, kai atvyko policijos pareigūnai bei pateikėjam reikalavimą tikrintis blaivumą, praėjo keliolika minučių, todėl A. L. negali būti laikomas automobilio vairuotoju. Per šį laikotarpį, kaip teigia A. L. bei ką patvirtina liudytojas A. A., jie abu vartojo alkoholį. Be abejo, yra tam tikros aplinkybės, kuomet vairuotojas iki policijos pareigūnų atvykimo negali vartoti alkoholį, pvz. eismo įvykis, padarytas tam tikras Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau šiuo atveju jokių priežasčių ar aplinkybių, kurios draustų A. L. vartoti alkoholį nutraukus automobilio vairavimą, nebuvo. Policijos pareigūnai teismo posėdyje patvirtino, jog A. L. nebuvo surašytas joks administracinio nusižengimo protokolas, tai reiškia, jog jokio pažeidimo jis nebuvo padaręs. Jis nebuvo baudžiamas netgi už pavojingą ar chuliganišką vairavimą, eismo įvykio sukėlimą, ką savo paaiškinimuose akcentavo liudytojas M. B.. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, manytina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį šioje byloje, rėmėsi ne objektyviais duomenimis, o prielaidomis, abejonėmis, taip pat asmens, kurio parodymų patikimumas yra akivaizdžiai žemas, paaiškinimais, taip pat ir dokumentais, kurių turinys akivaizdžiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Teismas nevykdė pareigos tinkamai įvertinti įrodymus, o jų nepakankant - imtis priemonių prieštaravimams pašalinti, o tam nepavykus - priimti išteisinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nekaltumo prezumpciją akivaizdžiai pažeidė, nes A. L. kaltę konstatavo remdamasis neobjektyviais, ginčytinais, duomenimis, akivaizdžius jo nekaltumą patvirtinančius įrodymus nepagrįstai ignoruodamas arba pasisakydamas formalia fraze, jog teismas šių įrodymų nevertina, laikydamas, jog tuo siekiama nuteistajam išvengti arba padėti išvengti atsakomybės. Tačiau visos abejonės buvo aiškinamos priešingai.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl A. L. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir mano, kad baudžiamoji byla turi būti nutraukta.
5. Teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, tai yra įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, ištyrė visas A. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai pripažino A. L. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Skundžiamajame teismo nuosprendyje pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, tai yra baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant A. L. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
7. Aukštesnysis teismas, pritardamas apylinkės teismo padarytoms išvadoms jų neatkartoja, o tik atkreipia dėmesį į pagrindines detales, nulėmusias apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimą A. L. atžvilgiu, kadangi apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų duomenų, kurie būtų neištirti ar netinkamai ištirti nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme.
8. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai neigė savo kaltę. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, o teisminio nagrinėjimo metu pateikė rašytinius parodymus, iš kurių matyti, kad neblaivus automobilio nevairavo, A. A. jam tik davė palaikyti atkimštą alaus „1410“ skardinę, kurią vėliau padėjo sau tarp kojų. Nuteistasis susinervinęs po M. B. nepagrįstų kaltinimų, nuėjo nuo automobilio ir su A. A. išgėrė 0,33 l talpos brendžio butelį.
9. Teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju ir jo gynėju, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis liudytojo M. B. parodymais, nes jie nėra nuoseklūs. Priešingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad viso baudžiamojo proceso metu M. B. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių sutapo tarpusavyje, buvo pakankamai detalūs, neprieštaravo kitiems įrodymams. Apklausiamas liudytojas M. B. nurodė, kad automobilių pardavimo aikštelėje pamatė link jo važiuojantį automobilį, kurio vairuotojo A. L. rankoje pamatė alaus skardinę. Jis nufilmavo, kai A. L. laiko alaus skardinę rankose ir pamatęs liudytoją, nuvažiuoja. Liudytojas įtardamas, jog automobilio vairuotojas neblaivus, iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau filmuodamas priėjo prie automobilio ir išlipant vairuotojui pamatė, jog pastarasis tarp kojų ant grindų turi pasidėjęs alaus skardinę. Liudytojo manymu, iš bendrų bruožų automobilio vairuotojas buvo neblaivus.
10. Visi į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, jog pagal budinčiojo pranešimą apie automobilių pardavimo aikštelėje galimai girtą vairuojantį asmenį atvyko į nurodytą vietą. Juos pasitiko pranešėjas, kuris turėjo vaizdo įrašus, sakė, kad vairuotojas važiuodamas turėjo alaus skardinę rankoje, dėl ko įtarė, kad neblaivus. Nuteistasis A. L. neigė vairavęs automobilį neblaivus, aiškino, jog alų paėmė į ranką tik sustojęs. A. L. pripažino, jog po vairavimo vartojo alkoholį (gėrė alų ir brendį), nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas. Pastarasis kategoriškai atsisakė tikrintis neblaivumą, nes alkoholį vartojo po vairavimo. Policijos pareigūnų teigimu, nuo A. L. sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai.
11. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai, taip pat ir liudytojas M. B., pirmosios instancijos teisme buvo prisaikdinti, duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siekiu pakenkti nuteistajam bylos duomenimis nenustatyta, to nepateikė ir pats nuteistasis, todėl apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jais teisėtai rėmėsi kaip tinkamais, patikimais ir atitinkančiais BPK 20 straipsnio nuostatas.
12. Liudytojas A. A. nurodė, kad su A. L. kartu važiavo automobilyje, neigė, jog nuteistasis gėrė alų vairuodamas. Liudytojo teigimu, alaus „1410“ skardinę A. L. padavė tik po to, kai A. L. sustojo ir tuo metu prie automobilio atėjo asmuo, kuris nurodė, kad A. L. vos ant jo neužvažiavo, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Iki atvykstant policijos pareigūnams A. L. kartu su A. A. išgėrė brendžio 0,33 l butelį.
13. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) val. A. L. kalba nerišli, iš burnos sklinda alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, įspėtas dėl filmavimo, paaiškinta atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. A. L. atsisakė nurodyti savo poziciją dėl tikrinimo rezultatų, atsisakė pasirašyti ant dokumento.
14. Liudytojas M. B. pirmosios instancijos teismui pateikė du vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip A. L. laiko rankose daiktą, panašų į automobilio salone rastą alaus „1410“ skardinę, o pamatęs, jog yra filmuojamas, ranką su laikomu daiktu nuleido žemyn ir nuvažiavo. Antrame vaizdo įraše matyti, kaip liudytojas M. B. filmuodamas prieina prie automobilio, iš kurio išlipa A. L., atsidarius automobilio vairuotojo durelėms, tarp A. L. kojų ant automobilio grindų matyti padėta alaus „1410“ skardinė. Nuteistojo A. L. ir liudytojo A. A. teigimu, A. L. vairuodamas gėrė kavą, kurios puodelis taip pat buvo rastas automobilyje. Marijampolės apylinkės teismas siekdamas pašalinti aplinkybes dėl pirmajame vaizdo įraše A. L. rankose laikomo daikto (ar tai alaus „1410“ skardinė, ar kavos puodelis), (duomenys neskelbtini) d. nutartimi paskyrė vaizdų ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto K. G. (duomenys neskelbtini) d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktoje skaitmeninėje vaizdo medžiagoje VID „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas objektas panašus į skaitmeninėje vaizdo byloje VID „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotą alaus skardinę, stovinčią ant vairuotojo vietos kilimėlio. Aprašomojoje akto dalyje paaiškinta, kad subjekto rankoje laikomas objektas yra geltono atspalvio, cilindro formos, viršutiniame cilindro trečdalyje yra tamsios spalvos apipavidalinimo elementas. Šie požymiai yra panašūs į kitame įraše užfiksuotos alaus skardinės, stovinčios ant vairuotojo vietos kilimėlio.
15. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
16. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrįstai A. L. yra nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apie tai, kad A. L. vairavo lengvąjį automobilį „Opel Zafira“ be valstybinių numerių, būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, patvirtino liudytojo M. B. parodymai, jog matė, kaip nuteistasis vairuodamas automobilį gėrė alų, apie tai iškart pranešė bendrosios pagalbos centrui, taip pat šią aplinkybę nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams. Taip pat A. L. kaltę patvirtina ir M. B. padaryti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip A. L. sėdintis prie automobilio vairo rankose laiko alaus skardinę ir pamatęs, jog yra filmuojamas, nuvažiavo. Apie tai, kad A. L. rankose laikė būtent alaus „1410“ skardinę nurodoma ir ekspertizės akte. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, ekspertizės aktą, liudytojų parodymus, vaizdo medžiagą, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagrįstai A. L. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.
17. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad vieninteliai A. L. teisinantys duomenys yra jo paties ir liudytojo A. A. parodymai, jog A. L. vairuodamas automobilį alkoholio nevartojo, o A. A. jam tik davė palaikyti alaus skardinę, o brendį išgėrė tik po to, kai išlipo iš automobilio. Tačiau iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybės, įvykio vietoje A. L. ne kartą nurodė, kad vairavo blaivus, o prieš atvykstant policijos pareigūnams kartu su A. A. išgėrė tik po porą alaus, o brendį vartojo tik iš vakaro (1 t. b.l. 29, 30). Atliekant automobilio apžiūrą buvo rasti tik alaus buteliai, iš kurių dvi alaus „1410“ skardinės buvo pusiau pilnos, trys tušti buteliai, vienas sudužęs ir du neatidaryti alaus buteliai. Liudytojo A. A. teigimu, prieš pat atvykstant policijos pareigūnams kartu su A. L. išgėrė 0,33 l brendžio butelį, tačiau šios aplinkybės viso ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nenurodė, apie tai, kad brendį išgėrė prieš pat atvykstant pareigūnams nurodė tik teismui pateiktuose rašytiniuose parodymuose. Be to, nuteistasis A. L. nei į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, nei pateikęs rašytinius parodymus pirmosios instancijos teismui nenurodė, kad vairuodamas automobilį gėrė kavą. Taip pat apie tai, kad A. L. vairuodamas gėrė kavą ikiteisminio tyrimo metu nenurodė ir liudytojas A. A.. Taigi, iš šių duomenų matyti, kad tiek nuteistasis, tiek liudytojas A. A. visuose proceso etapuose skirtingai nurodė, kada A. L. vartojo alkoholį ir koks tai alkoholinis gėrimas buvo. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tokias skirtingas A. L. iškeltas versijas (kad prieš atvykstant policijos pareigūnams vartojo tik alų, kad liudytojas M. B. matė jį automobilyje geriantį kavą) pagrįstai laikė tik gynybine jo pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi šios versijos neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja kitų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai. Taip pat liudytojo A. A. parodymai vertinami, kaip siekis pagerinti A. L. padėtį ir padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės.
18. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. L. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis neblaivus automobilio nevairavo, o alkoholį vartojo tik nustojus vairuoti automobilį, todėl jis negali būti laikomas automobilio vairuotoju. Tačiau nagrinėjamu atveju aukščiau aptartais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad A. L. būtent vairuodamas transporto priemonę gėrė alų, o atvykus policijos pareigūnams jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir jis vengė neblaivumo patikrinimo, todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo apeliantas pagrįstai ir teisingai buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Dar kartą pažymėtina, kad ekspertizės akte pateiktos išvados sutampa su pirmiau aptartais liudytojo M. B. parodymais, filmuota ir rašytine bylos medžiaga, todėl palyginus eksperto išvadų turinį su kitais byloje esančiais įrodymais, darytina logiška ir pagrįsta išvada dėl nuteistojo A. L. kaltės įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bylos įrodymai, kurių vertinimo analizę atliko ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neabejotinai patvirtina nuteistojo A. L. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Todėl tenkinti nuteistojo A. L. ir jo gynėjo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.