- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-16
- Bylos Nr.
- N-575-4594-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutarimo S. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis 2009 m. sausio 2 d. surašė S. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog jis 2009 m. sausio 2 d., apie 21:45 val. Vilniuje, Žadeikos gatvėje, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė valstybinės techninės apžiūros talono, transporto priemonės registracijos liudijimo ir civilinės atsakomybės draudimo. Šiais veiksmais S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 16 ir 18 punktų reikalavimus.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. nutarimu pripažino S. S. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir paskyrė 4000 (keturių tūkstančių) Lt. baudą.
Teismas padarė išvadą, kad pažeidėjo kaltė įrodyta jo paaiškinimu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad dėl pažeidimo prisipažino, sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į tai, kad pažeidėjas įvykdė vieną sunkiausių ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų – vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kėlė ypatingą grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, neatsakingai elgėsi, nedirba.
III.
Apeliaciniu skundu S. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sauso 28 d. nutarimą ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde S. S. nurodė, kad į teismo posėdį jis nebuvo kviestas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 665737 yra suklastotas policijos pareigūnų. Niekas S. S. nebuvo sulaikęs vairuojant automobilį, nebuvo reikalauta jokių dokumentų ir jis nedalyvavo surašant protokolą, dėl ko negalėjo ir atsisakyti jame pasirašyti.
2009 m. sausio 2 d. su savo pažįstamu V. M., gyvenančiu Žadeikos g. 9 name susitarė susitikti. Kitas asmuo, V. K. (V. K.), su kuriuo S. S. dirba ir kuris nuolat vairuoja S. S. priklausantį automobilį, tuo metu buvo pas jį namuose ir sutiko pavežti S. S. iki V. M. namų. Atvažiavus iki Žadeikos g. 9, V. K. nuėjo savo reikalais, o prie automobilio atėjo V. M.. S. S. ir V. M. nusprendė išgerti alkoholinių gėrimų ir gėrė aikštelėje stovinčiame automobilyje, kurio variklis buvo išjungtas.
Po 21 val. į kiemą įvažiavo policijos automobilis. Policijos pareigūnai priėjo prie automobilio, ištraukę S. S. ir įsodino į savo automobilį, nuvežė į Vilniaus m. VPK 6 PK., esantį Šeškinės g. 30. Ten buvo pareikšta, kad vairavo automobilį girtas ir įžeidžiau policijos pareigūnus.
Dėl policijos pareigūnų įžeidimo protokolo surašymo S. S. buvo paskelbta, jis dalyvavo jį surašant, buvo patikrintas su alkotesteriu girtumas, S. S. pasirašė protokole. Tačiau apie kito protokolo surašymą, būtent dėl automobilio vairavimo, S. S. nieko nežinojo.
Dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų Viliaus m. VPK pradėjo patikrinimą. Sausio 19 d. S. S. buvo iškviestas į policijos komisariato vidaus tyrimų skyrių, kur davė parodymus dėl minimo įvykio.
Teismo nutarime nurodoma, kad S. S. Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė Vilniaus mieste, Kalvarijų g. 74.
Teismo nutarime S. S. kaltė grindžiama be policijos pareigūnų pranešimų ir S. S. asmeniniu paaiškinimu, tačiau S. S. ant protokolo nepasirašė i teismo posėdyje nedalyvavo.
Neaišku pagal ką teismas inkriminavo 124¹ straipsnio 6 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas S. S. buvo surašytas dėl to, kad 2009 m. sausio 2 d., apie 21:45 val. Vilniuje, Žadeikos gatvėje, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė valstybinės techninės apžiūros talono, transporto priemonės registracijos liudijimo ir civilinės atsakomybės draudimo.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, nurodė, jog administracinis teisės pažeidimas įrodytas S. S. paaiškinimais, jo atsakomybę švelninančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą padarius pažeidimą. Tačiau byloje duomenų, kad S. S. davė paaiškinimus ir prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nėra. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi byloje nesančiais įrodymais. Be to, pirmosios instancijos teismas S. S. administracinėn atsakomybėn patraukė dėl pažeidimo, padaryto Kalvarijų g. 74, Vilniuje, nors administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl pažeidimo, padaryto Žadeikos g. 9, Vilniuje.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimus.
Byloje nėra duomenų, kad buvo apklausti pažeidimą betarpiškai matę pareigūnai. Iš nutarimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino vien policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas įvykio aplinkybes. Tačiau rašytinių asmenų paaiškinimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės (Administracinių teismų praktika Nr. 2, p. 320). Pagal ATPK 129 straipsnį dalyje numatyto pažeidimo pobūdį nustatinėjant administracinio teisės pažeidimo įvykį ir sudėtį, yra itin reikšmingi policijos pareigūnų, užfiksavusių administracinį teisės pažeidimą, parodymai, tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neapklausęs šių liudytojų.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nutarimas priimtas nepašalinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančių prieštaravimų. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Todėl nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, teismas turi byloje apklausti liudytojais policijos pareigūnus, sulaikiusius S. S., išsiaiškinti kur buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas ir ar S. S. kaltas dėl padarytų pažeidimų.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ATPK 33 straipsnio 1 dalį, kai vienas asmuo padaro du ar daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną pažeidimą atskirai ir vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi subendrinus nuobaudas paskiriama galutinė nuobauda, nustatyta už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
S. S. (S. S.) apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.