Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), sukūrusi šeimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2025-08-30 apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra ne mažesnė kaip 2,89 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais veiksmais E. G. K. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

2025-09-01 ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji E. G. K. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai galėjosi ir parodė, kad automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra lizinginis. Ji yra šio automobilio valdytoja, lizingą moka ji. Vairuotojo teisės yra galiojančios. Yra prieš kelis metus taip pat praradusi teisę vairuoti, kadangi vairavo automobilį būdama neblaivi. Praėjus terminui, išsilaikė visus vairuotojo kursus ir išlaikė egzaminus. 2025-08-29 nuvažiavo į butą adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute niekas negyvena, tad kartas nuo karto nuvažiuoja apsitvarkyti ir pravėdinti butą. Būdama šiame bute, vakaro metu, pradėjo vartoti alkoholį. Vakaro metu išgėrė ne pilną butelį balto vyno ir nuėjo miegoti. Ryte atsikėlusi išgėrė likusią dalį vyno ir apie 12 val. išvažiavo iš šio buto, turėjo būtinai grįžti namo, kadangi turėjo ruoštis išvažiuoti į kelionę. Vairuodama automobilį jautėsi gerai, nesijautė apsvaigusi nuo alkoholio, todėl ir išdrįso vairuoti. Važiuodama keliu, kuris yra pakankamai siauras bei vingiuotas, posūkio metu nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį. Kiek pavyksta prisiminti, po įvykio pati išlipo iš automobilio, atsisėdo ant žolės ir laukė pagalbos. Atvykus GMP medikams, jie ją apžiūrėjo, siūlė vykti į gydymo įstaigą, tačiau jų pagalbos atsisakė. Kadangi eismo įvykio metu patyrė didelį šoką, tikslių įvykio aplinkybių neprisimena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, tokio savo poelgio nepateisina (el. b. l. 83–86).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios E. G. K. prisipažinimo, jos kaltę ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

2025-08-30 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025-08-30, apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), E. G. K., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 p. reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,95 prom. etilo alkoholio koncentracija (el. b. l. 1–8).

2025-08-30 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas lengvasis penkių durų raudonos spalvos automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis stovi adresu (duomenys neskelbtini), ties pastato adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė dalis yra įsirėmusi į medį. Apžiūrint automobilį „Toyota“ vizualiai iš išorės matoma, kad priekinis bamperis yra sulaužytas, sulankstytas priekinis dešinės ir kairės pusės sparnas, įlenktas variklio dangtis, sulaužytos radiatoriaus grotelės, įlenktos priekinės kairės pusės durelės. Sulaužytas kairės pusės žibintas. Šalia automobilio „Toyota“ ant žolės matomas gulintis sulaužytas dešinės pusės žibintas. Apie 4,20 metrų nuo automobilio link pagrindinės gatvės matomas medžio kelmas. Apžiūrint automobilio saloną matoma automatinė pavarų dėžė, kurios svirtis įjungta į „P“ padėti. Rankinis stabdis nėra užtrauktas. Automobilyje yra iššovusios priekinės bei kairės ir dešinės pusės šoninės oro pagalvės. Sukant vairo ratą, judesiai tolygus, persiduota į priekinius ratus. Spaudžiant kojinio stabdžio pedalą, jaučiamas pasipriešinimas. Automobilio viduje, priekyje, keleivio pusėje ant kilimėlių matomi sudėti įvairūs daiktai, tarp kuriu guli tuščias alkoholio butelis „Frontera Sauvignon Blanc predro jimenez“, alk. 12% tūrio, 0,75 l. Apžiūrėjus visą automobilio saloną daugiau reikšmingų pėdsakų arba daiktų nepastebėta. Automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra paimtas ir nuvežtas į saugojimo aikštelė, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Teritorija, kurioje stovėjo automobilis „Toyota“, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (el. b. l. 13–30).

2025-05-22 alkotesterio ,,Draeger Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0443, patikros sertifikatas Nr. 2359789 ir matavimo kvitai, iš kurių matyti, kad E. G. K. 2025-08-30 12.42 val., nustatytas 2,95 prom. neblaivumas; 2025-08-30 13.09 val. – 3,21 prom. neblaivumas (el. b. l. 38–40).

2025-08-30 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame pažymėta, kad E. G. K., nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 6 val.. E. G. K. su tikrinimo rezultatais sutiko (el. b. l. 36).

AB „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas AB „SEB“ bankas, valdytojas E. G. K. (el. b. l. 52).

VšĮ ,,Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti jog vidutinė automobilio „Toyota Yaris“ (2025-9 leidinys), 2021 m. laidos vertė Lietuvoje – 12 380 Eur (el. b. l. 64–65).

2025-09-01 leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą (paimtą) transporto priemonę, kurioje nurodyta, jog leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą (paimtą) transporto priemonę suteiktas D. K. (el. b. l. 134).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. G. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Prašė leisti automobilio vertę išmokėti per 24 mėnesius (el. b. l. 121–125).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; 2025-08-30 tarnybinis pranešimas; 2025-08-30 apžiūros protokolas; 2025-08-30 matavimo alkotesteriu „Draeger Alcotest 6810“ kvitai; 2025-08-30 neblaivumo nustatymo aktas – patvirtina, kad E. G. K. 2025-08-30 apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi.

Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 p. nustatyta, kad policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Taigi, vadovaujantis aptartomis Taisyklių 4 p. nuostatomis, teisiškai reikšmingas yra tik vienas neblaivumo patikrinimas, kuriuo nustatoma mažiausia transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju E. G. K. neblaivumas, kaip ir numatyta Taisyklių 4 p., buvo tikrintas 2 kartus, mažiausia jos iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija tikrinimo metu – 2,95 prom. Čia pastebėtina, kad kaltinamosios neblaivumas antro matavimo alkotesteriu metu buvo didesnis negu pirmo. Taigi kaltinamoji po to, kai buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir tikrintas jos neblaivumas, tik girtėjo. Todėl jos aiškinimai, kad alkoholį vartojo prieš 6 valandas, o prieš nutarusi vairuoti jautėsi gerai ir nesuvokė, kad dar yra neblaivi, yra klaidinantys ir vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant švelninti savo teisinę padėtį.

Iš alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0443, patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale virš 1 prom. yra lygi 1,7 proc. (el. b. l. 38–40). Ši matavimo paklaida vertintina E. G. K. naudai, todėl kaltinimai tikslintini, nurodant, kad vairavimo metu jos iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 2,90 prom. (2,95 prom. – 1,7 proc. ? 2,89 prom.) etilo alkoholio koncentracija. Be to, E. G. K. įvykdyto nusikaltimo požymis – neblaivumo laipsnis nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė – yra numatytas BK 281¹ str. 1 d. nedarant blanketinės nuorodos į Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų pažeidimus. Todėl pareikšti kaltinimai tikslintini, šalinant iš jų nurodytas kaip perteklines aplinkybes, susijusias su Kelių eismo taisyklių 14 p. pažeidimu. Toks kaltinimų tikslinimas nekeičia E. G. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismui pateiktame prokurorės pareiškime kaltinamosios E. G. K. veika tinkamai kvalifikuota kaip BK 281¹ str. 1 d. numatytas nusikaltimas.

Skirdamas kaltinamajai E. G. K. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, baigtas nusikaltimas), kaltės formą (veika tyčinė), kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. G. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi ir ši aplinkybė lengvina jos atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – neteista, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-04-16 nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už automobilio vairavimą esant neblaiviai pagal laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą be užstato bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, turto konfiskavimą; 2021-05-10 išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro (el. b. l. 53–55); per pastaruosius metus 1 kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimą, kuris nelaikytinas labai šiurkščiu, paskirta 15 Eur bauda sumokėta (el. b. l. 61–63); dirbanti (el. b. l. 56–60).

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant E. G. K. BK 281¹ str. 1 d. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį artimą sankcijoje nustatytam šios bausmės minimumui, t. y. 75 MGL dydžio baudą.

Atsižvelgus į tai, kad E. G. K. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 50 MGL dydžio baudos.

Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. yra lygus BK nurodytam MGL.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 6 str. 2 d., nustatytinas 3 mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kardomųjų priemonių tolimesnio taikymo motyvai

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 5 metų (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.), dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 72⁵ str.).

E. G. K. nagrinėjamu atveju vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla BK 281¹ str. 1 d., numatyta baudžiamoji atsakomybė, padarytas itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas, todėl teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – paskyrimas, nustatant vidutinės trukmės, t. y. 3 metų, tokio draudimo terminą (BK 68 str.), kurio eigos pradžia skaičiuotina nuo 2025-09-01 (el. b. l. 95–102), t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ str. numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-788/2022 Nr.2K-85-495/2022, 2K-7-61-511/2023 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajai, o trečiajam asmeniui – AB „SEB“ bankui (el. b. l . 52).

Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2, 5 d., gali taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę iš kaltininkės išieškoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ pažyma liudija, kad kaltinamosios vairuoto automobilio vidutinė rinkos vertė 2025 m. rugsėjo mėnesį – 12 380 Eur (el. b. l. 64–65).

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju E. G. K. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino automobilio vertės išieškojimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo (konfiskuotino turto vertės išieškojimo) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad E. G. K. nusikaltimą padarė būdama neblaivi, kai nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, o byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 2, 5 d. nuostatos ir iš kaltinamosios išieškotina automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 12 380 Eur. Čia pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis ar nustatyti mokėjimo terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. To nenumato ir Bausmių vykdymo kodeksas, kurio 6 str. numatyta tik bausmės – baudos – išdėstymo galimybė. Turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas), kaip baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti prilyginama baudai, kaip bausmei ir negali būti vykdoma Bausmių vykdymo kodeksas nustatyta tvarka. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 str. 4 d. 7 p.).

BK 72⁵ str. numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu 2 metai.

Kaip minėta E. G. K. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdama neblaivi, kai jos neblaivumas išskirtinai ženkliai viršijo ribą, nuo kurios taikoma BK 281¹ str. 1 d. numatyta atsakomybė. Be to, byloje esantys įrodymai ir informacinėje sistemoje LITEKO duomenys liudija, kad E. G. K. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviai yra pasikartojantis veiksmas, kadangi prieš nagrinėjamą nusikalstamą veiką jos atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla, kur ji taip pat buvo kaltinama transporto priemonės vairavimu esant neblaiviai (nustatyta mažiausia 3,37 prom. etilo alkoholio koncentracija kraujyje);Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-04-16 nuosprendžiu ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, alkoholio vartojimas ir po to sekantis nekontroliuojamas elgesys yra pasikartojanti kaltinamosios įvykdyto nusikaltimo priežastis.

Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvaut alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos programoje (kursuose), nustatant 1 metų šio įpareigojimo vykdymo terminą.

Kaltinamajai E. G. K. 2025-09-01 nutarimais (el. b. l. 87–10) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikintinos; iš jos paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) parduotinas saugojimui AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

E. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta įvykdžius Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jai už tai 75 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., E. G. K. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 50 MGL (2 500 Eur).

Paskirti E. G. K. Baudžiamojo kodekso 68 str., 72 str. 2, 5 d., 72⁵ str. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir:

1) 3 metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-09-01;

2) išieškoti iš jos automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 12 380 Eur.

3) įpareigoti ją 1 metus dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos programose (kursuose).

E. G. K. paskirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti AB „Regitra“.

1) paskirta 50 MGL (2 500 Eur) bauda turi būti sumokėta per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą nuteistoji turi pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, jos priverstinis išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliui;

2) automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 12 380 Eur, ji turi įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610. Sumokėjus įmoką ji turi pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos įmokos, jos priverstinis išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliui;

3) jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos programose (kursuose) – vykdo nuteistosios gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje; telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551), su kuria ji privalo susisiekti per 5 darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

4) vengiant atlikti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos programose (kursuose) – ji gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą;

5) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

6) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

7) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

8) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.