Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato E. D. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-250, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 1961 metų BK 104 straipsniu (nužudymas), 2000 metų BK 140 straipsnio 1 dalimi (2 epizodai), 24 straipsnio 4 dalimi ir 138 straipsnio 1 dalimi, 181 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 2 dalimi, 129 straipsnio 1 dalimi, 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi (2 epizodai), 24 straipsnio 4 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir BK 129 straipsnio 1 dalimi, 253 straipsnio 2 dalimi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punkto 6 dalimi, paskirta galutinė 20 m. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu 2008 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis pakeistas, iš kaltinimų pašalinant faktines aplinkybes, bausmė nepasikeitė. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį skiriant 3 m. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir skirta 11 m. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalis dėl BK 24 straipsnio 5 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies, išteisinant, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista, galutinė bausmė paskirta 11 m. laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatyta galutinė 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2005-01-19, bausmės vykdymo pabaiga – 2025-01-19. Dvi trečiąsias dalies bausmės yra atlikęs 2018-05-19, 2020-11-30 neatlikta bausmės dalis 4 metai 1 mėnesis 20 dienos.

Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020-12-03 nutarimu Nr. 59-250 nusprendė nuteistajam L. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) sąlygomis. Per bausmės atlikimo laikotarpį 22 kartus baustas, 4 kartus skatintas. Dvi nuobaudos panaikintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. 2020 m. birželio 1 d. Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas: atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje. Pataisos įstaigos pateiktais duomenimis, nuteistasis neįvykdė Komisijos rekomendacijos. Nuteistojo teigimu, jis organizavo ir atliko gyvenamosios (duomenys neskelbtini) darbus, tačiau ši veikla oficialiai užfiksuota nebuvo. Nutarime nurodoma, kad nuteistojo L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 55 taškų (statinių veiksnių taškai – 7, dinaminių – 48), nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vykdo tik tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neįvykdė Komisijos rekomendacijų, nėra vidinės motyvacijos dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą, dviprasmiškos nuostatos į priežiūrą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme yra gautas nuteistojo L. L. gynėjo advokato E. D. skundas dėl Komisijos nutarimo. Skunde nurodoma, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame nurodyti motyvai pažeidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų reikalavimus, nes priimtas vienasmeniškai – komisijos pirmininkės D. J.-Z. vardu, vietoj kolegialaus organo sprendimo. Taip pat neteisėtas bei neteisingas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintus resocializacijos tikslus bei Lietuvos bausmių politikos principams. Šis nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, kuria vadovaujantis nuspręsta netaikyti nuteistajam L. L. lygtinio paleidimo, nors minimas straipsnis priešingai reglamentuoja lygtinio paleidimo taikymą. Tad pats skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies teisinis pagrindas, kuriuo priimtas sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo, kuomet teisės norma, kuria remtasi reguliuoja priešingai - lygtinio paleidimo taikymą yra teisinis kazusas, kurį būtina spręsti teismui, tikrinančiam skundžiamo sprendimo pagrįstumą. Labai svarbu preciziškai tiksliai vertinti gauto patikrinti dokumento ne vien formą, bet ir turinį, motyvus (jei tokių yra) jų pagrįstumą, prieštaringumą ir faktinių aplinkybių, nurodomų jame realumą bei pagrįstumą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies, komisija, vieno žmogaus asmenyje, skundžiamame nutarime tik labai trumpai, selektyviai pamini iš tolo ne visus empiriškai patikrintus daugiau statiškus veiksnius, kurie turėjo pasitarnauti siūlant kardinaliai priešingą išvadą, nes tokie veiksniai kaip teistumas pirmą kartą, nerūkymas, alkoholio nevartojamas visa laisvės atėmimo laiką, privalėtų būti vertinami L. L. naudai. Be to, skundžiamame nutarime konstatuojama nusikaltimo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nemotyvuotas, nors nustatyta 55 balų – vidutinė rizika, tai padaryta grynai subjektyviai, nepagrįstai. Ji akivaizdžiai neteisinga (dingo 20 buvusių jau skirtų balų) formalus, konstatuojamojo pobūdžio. Nenurodytas nei vienas statinis, nei dinaminis veiksnys, keliantis būtent nurodomo dydžio riziką. Lygtinis paleidimas buvo taikomas asmenims su didesniais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, tame tarpe ir moterims, todėl Vilniaus pataisos namų komisija, atvirai diskriminavo tame tarpe ir pagal lyties požymį. Remiantis šiais argumentais nėra teisinio pagrindo teigti, kad remiantis vien tuo, kad turintis nors ir 55 balus (vietoj realių 47) pagal OASys sistemą asmuo, vis tiek neturi teisės į lygtinį paleidimą. Nuteistasis L. L. yra atlikęs žymiai daugiau, nei BVK 157 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus 3/4 paskirtosios bausmės, be formaliojo pagrindo, kaip seka iš aptartų motyvų, yra objektyvios galimybės nustatyti ir materialųjį pagrindą, t.y. teismui padaryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Kadangi teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teisinę reglamentaciją.

Prokuroro atsiliepimas į skundą per įstatyme numatytą terminą negautas.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Teismas pažymi, jog nėra pagrindo nesutikti su Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo. Skundžiamas nutarimas yra aiškus, motyvuotas, išanalizuota nuteistojo gyvenimo ir nusikalstamų veikų darymo istorija. Aplinkybė, kad Komisijos nutarimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro jokio pagrindo naikinti skundžiamą Komisijos nutarimą.

Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad L. L. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė tam tikras jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų - manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kvalifikacijas, galimo lygtinio paleidimo metu turės darbą, nuo (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) specialybę. Nepaisant to, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 55 taškai (statinių veiksnių taškai - 7, dinaminių - 48). Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis buvo 4 kartus skatintas. Drausmine tvarka baustas 22 kartus (dvi nuobaudos panaikintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo). Akivaizdu, jog nuteistasis būdamas laisvės atėmimo vietoje negeba tinkamai laikytis nustatytų elgesio taisyklių, kas rodytų jo tinkamą pasiruošimą reintegruotis į visuomenę, priešingai tai kelia abejonių, kad laisvėje nuteistasis nuosekliai ir stropiai laikysis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarkos elgesio taisyklių.

Abejonių dėl L. L. pasirengimo išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teismui kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Nors teismui pateiktais duomenimis, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis L. L. ketina įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (yra tai patvirtinanti darbo sutartis), tačiau vertinant nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, kurios sietinos su finansinės naudos siekimu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nedirba ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 11 kartų buvo baustas už atsisakymą atlikti nemokamus darbus, kartą baustas už atsisakymą vykdyti nuobaudą – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą – bei kartą baustas už atsisakymą dirbti įstaigos administracijos pasiūlytą apmokamą (duomenys neskelbtini), patvirtina aplinkybę, jog asmuo ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesiekė įgyti darbinės patirties. Vien laisvės atėmimo metu įgytos profesinės kvalifikacijos ir darbinės patirties stoka kelia pagrįstas abejonės dėl asmens gebėjimo tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką.

Socialinio tyrimo išvadoje kaip apsauginiai veiksniai nurodyti galimybė dirbti, teigiami santykiai su artimaisiais, išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Tačiau nors L. L. palaiko artimus ryšius su savo šeima, tačiau įvertinus tai, kad ši aplinkybė (šeimos buvimas) egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, spręstina, jog L. L. būnant laisvėje šeimos turėjimas nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio. Tačiau svarbu ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nusikalstamas gyvenimo stilius, savanaudiško elgesio apraiškos siekiant finansinės naudos, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, savo elgesio pasekmių nenumatymas. Šie veiksniai priskiriami prie dinaminių, tačiau dar yra ir statiniai veiksniai – teistumai, dabartinių teisės pažeidimų priskyrimas nuteistajam būdingo nusikalstamų veikų modelio daliai. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad L. L. pasitiki savo sugebėjimais bei galimybėmis išspręsti įvairaus pobūdžio nesėkmes, todėl nesistengia gilintis į galimus sunkumus. Nuteistasis geba pakankamai greitai priimti sprendimus, net ir susidūręs su stresinėmis situacijomis, generuoti įvairias alternatyvas, tačiau ne visuomet priimami problemų sprendimai pasižymi konstruktyvumu. Taigi, nors nuteistasis L. L. deda tam tikras pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jos akivaizdžiai nepakankamos išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo nuostatą ši pažanga turi būti aiškiai žymesnė. Juolab, kad L. L. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė , nusikalstamo elgesio rizika - 55 taškai (statinių veiksnių taškai - 7, dinaminių - 48). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas lygtiniam paleidimui taikyti – žema nusikalstamo elgesio rizika ir/arba ženkli pažanga mažinant tokią riziką. Šiuo atveju nestebima ir žymi L. L. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jis vykdo tik tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neįvykdė Komisijos rekomendacijų, nėra vidinės motyvacijos dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą, dviprasmiškos nuostatos į priežiūrą. Darytina išvada, kad nuteistasis dar turi galimybę savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ženkliai sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ir tokiu būdu įgyvendinti BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą formalų kriterijų, kad nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti padarę pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Dėl nuteistojo gynėjo skundo argumento, jog skundžiamas nutarimas priimtas vienasmeniškai – komisijos pirmininkės D. J.-Z. vardu, vietoj kolegialaus organo sprendimo, pažymėtina, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 36 punkte numatyta, jog šių nuostatų 34–35 punktuose nurodytus komisijos nutarimus pasirašo komisijos posėdžio pirmininkas ir sekretorius, kas ir buvo padaryta šiuo atveju, todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Įvertinus aplinkybes dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visi aptarti teigiami pokyčiai L. L. elgesyje vertintini kaip pozityvūs, tačiau dar nėra pakankami šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo metu jų visuma dar nesudaro pakankamo pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir konstatuoja, jog Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2020 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 59-250 yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, todėl nuteistojo L. L. gynėjo advokato E. D. skundą netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. L. gynėjo advokato E. D. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 59-250, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.