Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, suinteresuotas asmuo byloje V. K., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, kurioje nurodyta, kad V. K. reikalinga nuolatinė pagalba patenkinant būtiniausius poreikius. V. K. visose gyvenimo srityse yra priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos. Moteris nevaikšto, neatsisėda ir neatsistoja, nuolat guli, jai reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba, kadangi nevaldo dešinės pusės kūno. Moteris visiškai negali pasirūpinti asmenine higiena, tuštinasi ir šlapinasi naudodamasi specialiomis priemonėmis. Taip pat negali pati pasigaminti, pasišildyti maisto, yra maitinama kito asmens. Visiškai negali pasirūpinti gyvenamojo būsto bei savo sveikatos priežiūra. Nesupranta ir negali įvertinti savo sveikatos būklės, nesupranta, kada turi kreiptis į gydytojus, nežino, kada ir kokius vaistus reikia vartoti, negali numatyti pasekmių dėl vaistų nevartojimo. Moteris negali būti globėja (rūpintoja), negali įgyvendinti tėvų valdžios – auklėti ir prižiūrėti savo vaikų, negali rūpintis kitu asmeniu. Visiškai negali pasirūpinti savo pagrindinių poreikių tenkinimu nei buityje, nei socialinėje aplinkoje.

Teismo posėdyje pareiškėjas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Suinteresuoto asmens V. K. atstovė teismo posėdyje su pareiškimu sutiko.

Byla išnagrinėta nedalyvaujant prašomam pripažinti neveiksniu asmeniui V. K., nes pagal teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą, ji dėl savo psichinės sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdžiuose ir atsakyti į klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsniu fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Asmens neveiksnumas (ribotas veiksnumas) nustatomas remiantis dviem kriterijais: medicininiu ir juridiniu. Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar egzistuoja medicininis kriterijus pripažinti V. K. neveiksnia tam tikrose srityse, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi V. K. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, 2021 m. spalio 27 d. parengtame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. V. K. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija. Teismo psichiatrijos eksperto vertinimu, V. K. dėl psichikos sveikatos būklės negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, dėl visiškos socialinės ir buitinės dezadaptacijos jai būtina kito asmens priežiūra ir slauga. Teismo psichiatrijos ekspertas teismo psichiatrijos ekspertizės akte pažymėjo, kad V. K. dėl psichikos sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimų, atsakyti į klausimus, nes kontaktas su ja bus neproduktyvus.

Eksperto išvada yra nuosekli, pagrįsta V. K. asmens sveikatos dokumentų ir asmens apžiūros metu gautų duomenų visapusišku tyrimu. Proceso dalyviai prieštaravimų ir (ar) pastabų dėl eksperto išvadų nepareiškė. Objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą abejoti ekspertizės akte suformuluotų išvadų pagrįstumu ir ekspertizės akto įrodomąja reikšme, byloje nenustatyta.

Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, konstatuoja, kad V. K. dėl psichikos sveikatos būklės negeba suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl egzistuoja tiek medicininis, tiek juridinis kriterijai apriboti jai veiksnumą, siekiant tinkamai apsaugoti jos teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).

Byloje esanti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, patvirtina, kad V. K. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jai būtina paskirti globėją, kuris nuolat prižiūrėtų, rūpintųsi jos interesais.

Pagal CPK 467 straipsnio 5 dalį, sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausio jo veiksnumą ribojančios priemonės.

Išklausęs į teismo posėdį atvykusių dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, tarp jų – 2021-10-27 ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) 2021, teismas konstatuoja, kad V. K., kurią prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse, dėl savo psichikos būklės nesugeba savarankiškai rūpintis savo socialiniais poreikiais, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse.

Sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausio jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 468 straipsnio 2 dalį bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą tam tikroje srityje apriboti, teismas priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis CK 2.10 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas pripažinti V. K. neveiksnia visose pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (CK 2.10 straipsnis).

Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Kadangi CPK 468 straipsnio 4 dalis numato galimybę reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas šiuos klausimus sprendžia kartu.

Siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksniu atitinkamose srityse pripažinto asmens V. K. teises ir interesus yra pagrindas jai nustatyti globą (CPK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 1 dalis). Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnis).

Pareiškėjas nurodo, kad jis yra vienintelis sūnus, kuris gali būti pasirūpinti V. K. gerbūviu. CPK 3.242 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas; skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybes įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. yra V. K. sūnus. V. K. slaugoma Všį ,, (duomenys neskelbtini) ligoninėje“, pareiškėjas nuolat bendrauja su V. K. gydančiais gydytojais, domisi gydymo eiga, moka už gydymą. Pareiškėjas pareiškė prašymą būti V. K. globėju; tuo tarpu kitų asmenų, kurie pageidautų ir sutiktų būti V. K. globėju, nėra.

Iš į bylą pateikto 2021-06-30 medicininio pažymėjimo matyti, kad G. K. gali būti globėjas. Duomenų apie tai, kad G. K. kandidatūra į globėjus būtų netinkama, byloje nėra. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad G. K. yra tinkamas būti kito asmens globėju, turi galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas, todėl jis skirtinas savo motinos V. K. globėju (CK 3.238, 3.242, 3.277 straipsniai).

Remiantis CK 3.245 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Turto administratoriui yra taikomi CK normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai. Kadangi bylos duomenimis V. K. turi jai nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą bei atsižvelgiant į tai, kad G. K. šiuo metu faktiškai rūpinasi V. K. finansiniais reikalais, daugiau kandidatų į jos turto administratorius nėra, V. K. turtui nustatytinas administravimas ir jo turto administratoriumi skirtinas G. K. (CK 3.245 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 508 straipsnio 4 dalimi, paskirtam globėjui ir turto administratoriui išaiškintinos jo teisės ir pareigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.242, 3.245 straipsniais, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, 467-468 straipsniais, 507-508 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjo G. K. pareiškimą.

Pripažinti V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse:

- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Nustatyti V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) globą ir jos globėju paskirti pareiškėją G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) turtui administravimą ir jos turto administratoriumi paskirti pareiškėją G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini).

Globėjui ir turto administratoriui išaiškintinos jo teisės ir pareigos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.243, 3.244 straipsniuose: globėjas yra savo globotinių (neveiksnių asmenų tam tikroje srityje) atstovas pagal įstatymą ir gina jų teises ir interesus be specialaus pavedimo; globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai, kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto, kurių dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą; globėjai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo; neveiksnaus asmens tam tikroje srityje turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens tam tikroje srityje interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės, globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus; globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų; jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam asmeniui tam tikroje srityje, globėjas privalo ją atlyginti.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.