- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- 2-697-780/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00561-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- M. M., A. V. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjęs civilinę bylą dėl pripažinimo teisės atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą be žemės sklypo bendraturčių suderinimo ir sutikimo pagal ieškovų M. M. ir A. V. M. ieškinį atsakovams O. B., M. B. ir J. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašo pripažinti jiems teisę atlikti 0,1560 ha žemės sklypo, kuris yra (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą be žemės sklypo bendraturčių O. B., M. B. ir J. P. suderinimo ir sutikimo. Jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimų į ieškinį ar parengiamųjų procesinių dokumentų, prašo priimti sprendimą už akių (b. l. 3-4).
Atsiliepimas
Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti 2012 m. spalio 27 d. (b. l. 13-15). Atsakovai per nustatytą 25 dienų terminą be pateisinamų priežasčių nepateikė atsiliepimų į ieškinį.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo (b. l. 17-20).
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų prašymu, priimamas sprendimas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovai su atsakovais yra bendraturčiai vieno žemės sklypo, kurio plotas 0,1560 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 5940/0002:319 (duomenys neskelbtini)k.v., kuris yra (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2008-06-19 pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovams, atsakovams O. B. ir M. B. bei J. P. priklauso po 520/1560 dalis šio žemės sklypo. Šiame žemės sklype yra gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai, kurie šalims taip pat priklauso lygiomis dalimis, tai yra po 1/3 dalį. Tarp ieškovų ir atsakovų pastoviai kyla nesutarimai, barniai dėl pastatų ir žemės sklypo naudojimosi. Gera valia susitarti ir nustatyti žemės sklypo pasidalinimo tvarką nėra jokios galimybės. Kad būtų galima parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (atidalinimo) projektą, pirmiausia būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovai 2012 m. sausio 24 d. sudarė sutartį su UAB „Druskininkų geoplanas“ dėl kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo. Žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo parengta 2012 m. rugpjūčio 7 d. Atlikus kadastrinius matavimus sklypo plotas bei ribos nesikeitė. Sklypo bendrasavininkiai O. B. ir J. P. dalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, tačiau sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei planuose pasirašyti atsisakė, nenurodę priežasčių, o M. B. atliekant kadastrinius matavimus nedalyvavo, nors apie tai buvo tinkamai informuotas. Atlikus kadastrinius matavimus ir parengus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui du kartus buvo paduotas prašymas patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Patikrinus bylą nurodyta, kad būtina suderinti su savininkais. Atsakovai jokių priežasčių, kodėl atsisako pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei planuose, nenurodė. Tai daro tyčia. Toks jų elgesys pažeidžia ieškovų, kaip dalies žemės sklypo savininkų, interesus, nes jie negali įgyvendinti savo turtinių teisių, parengti žemės sklypo atidalijimo projektą, nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Todėl ieškovai prašo pripažinti jiems teisę atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą be žemės sklypo bendraturčių suderinimo ir sutikimo.
Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre matyti, kad ieškovams M. M. ir A. V. M., atsakovams O. B. ir M. B. bei J. P. nuosavybės teise priklauso po 520/1560 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 5940/0002:319 (duomenys neskelbtini)k.v., esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktos žemės sklypo kadastro duomenų bylos matyti, kad buvo atlikti minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai, parengtas žemės sklypo planas. Sklypo bendrasavininkiai O. B. ir J. P. dalyvavo matavime, tačiau sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei planuose nesirašė, nenurodę priežasčių, o M. B. nedalyvavo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vyresnioji specialistė R. K., patikrinusi žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nurodė, kad būtina suderinti su savininkais (b. l. 10).
Teisėjas sprendžia, kad, atlikus formalų ieškovų pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkintinas.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje – teisę perplanuoti bendrą žemės sklypą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-58/2008, Nr. 3K-3-132/2009; Nr. 3K-3-390/2012).
Ieškovai nurodo, kad nori parengti žemės sklypo pertvarkymo projektą, kurį, šalims sutikus, patvirtintų notaras, o esant nesutarimams kreiptųsi į teismą dėl jiems priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį. Sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalis).
Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu irbos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 3.5 punktas).
Kaip matyti iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, ginčo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl prieš rengiant atidalijimo projektą šalys turi atlikti kadastrinių matavimų patikslinimą.
Atsakovai, gavę procesinius dokumentus (b. l. 13-15), atsiliepimų į ieškinį nepateikė, todėl darytina išvada, kad ieškovų užsakymu UAB „Druskininkų geoplanas“ atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai bei parengtas žemės sklypo planas atsakovams yra priimtini. Atsakovų atsisakymas pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei planuose, nenurodant jokių atsisakymo motyvų, pripažintas trukdymu kitiems bendraturčiams atlikti žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ieškovų užsakymu UAB „Druskininkų geoplanas“ atliktas žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimas bei parengtas žemės sklypo planas šalims yra priimtini, akivaizdžiai nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškinys tenkintinas.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – ieškovams 143 Lt žyminio mokesčio, valstybei – 12,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.138 straipsniu, 4.75 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 259, 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovams M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę atlikti 0,1560 ha žemės sklypo, kuris yra (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 5940/0002:319 (duomenys neskelbtini) k.v., kadastrinius matavimus ir įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą be žemės sklypo bendraturčių O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) suderinimo ir sutikimo.
Priteisti iš O. B., M. B. ir J. P. po 47,67 Lt (keturiasdešimt septynis litus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų M. M. ir A. V. M..
Priteisti iš O. B., M. B. ir J. P. po 4,20 Lt (keturis litus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale).
Atsakovai sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apylinkės teismui.
Ieškovai dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.