Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2012-11-28 · Civilinė byla Nr. 2-697-780/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-28
Bylos Nr.
2-697-780/2012
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00561-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
M. M., A. V. M.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio
Kategorijos
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-697-780/2012Proceso Nr. 2-27-3-00561-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 25.3; 30.9.1; 99.3 (S) 99.5; 116.5.1; 116.5.2
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 28 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka už akių iš­nagrinėjęs civilinę bylą dėl pripažinimo teisės atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą be žemės sklypo bendraturčių suderinimo ir sutikimo pagal ieškovų M. M. ir A. V. M. ieš­ki­nį at­sa­ko­vams O. B., M. B. ir J. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio minis­terijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai prašo pripažinti jiems teisę atlikti 0,1560 ha žemės sklypo, kuris yra (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą be žemės sklypo bendraturčių O. B., M. B. ir J. P. suderinimo ir sutikimo. Jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimų į ieš­kinį ar parengiamųjų procesinių dokumentų, pra­šo priimti sprendi­mą už akių (b. l. 3-4).

Atsiliepimas

Atsakovams procesiniai doku­men­tai įteikti 2012 m. spalio 27 d. (b. l. 13-15). Atsakovai per nu­­­s­ta­­­­­ty­tą 25 dienų terminą be pateisina­mų priežasčių nepateikė atsiliepimų į ieškinį.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo (b. l. 17-20).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų pra­šy­mu, pri­­­­ima­mas sprendimas už akių, neinfor­muo­­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vie­tą (Ci­­­vi­li­nio pro­ceso kodekso 142 straipsnio 4 da­lis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų ver­ti­­ni­­mą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (Ci­­­vi­li­nio pro­ceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovai su atsakovais yra bendraturčiai vieno žemės sklypo, kurio plotas 0,1560 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 5940/0002:319 (duomenys neskelbtini)k.v., kuris yra (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2008-06-19 pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovams, atsakovams O. B. ir M. B. bei J. P. priklauso po 520/1560 dalis šio žemės sklypo. Šiame žemės sklype yra gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai, kurie šalims taip pat priklauso lygiomis dalimis, tai yra po 1/3 dalį. Tarp ieškovų ir atsakovų pasto­viai kyla nesutarimai, barniai dėl pastatų ir žemės sklypo naudojimosi. Gera valia susitarti ir nusta­ty­ti žemės sklypo pasidalinimo tvarką nėra jokios galimybės. Kad būtų galima parengti žemės skly­pų formavimo ir pertvarkymo (atidalinimo) projektą, pirmiausia būtina atlikti žemės sklypo kadas­t­ri­nius matavimus. Ieškovai 2012 m. sausio 24 d. sudarė sutartį su UAB „Druskininkų geoplanas“ dėl kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo. Žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo parengta 2012 m. rugpjūčio 7 d. Atlikus kadastrinius matavimus sklypo plotas bei ribos nesikeitė. Sklypo bendrasavininkiai O. B. ir J. P. dalyvavo atliekant kadastri­nius matavimus, tačiau sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei planuose pasirašyti atsisakė, nenu­rodę priežasčių, o M. B. atliekant kadastrinius matavimus nedalyvavo, nors apie tai buvo tinkamai informuotas. Atlikus kadastrinius matavimus ir parengus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui du kartus buvo paduotas prašymas patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Patikrinus bylą nurodyta, kad būtina suderinti su savininkais. Atsakovai jokių priežasčių, kodėl atsisako pasirašyti žemės skly­po ribų paženklinimo-parodymo akte bei planuose, nenurodė. Tai daro tyčia. Toks jų elgesys pa­­žei­džia ieškovų, kaip dalies žemės sklypo savininkų, interesus, nes jie negali įgyvendinti savo tur­ti­nių teisių, parengti žemės sklypo atidalijimo projektą, nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. To­dėl ieškovai prašo pripažinti jiems teisę atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą be žemės sklypo bendraturčių suderinimo ir sutikimo.

Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daik­tinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre matyti, kad ieškovams M. M. ir A. V. M., atsakovams O. B. ir M. B. bei J. P. nuosavybės teise priklauso po 520/1560 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 5940/0002:319 (duomenys neskelbtini)k.v., esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos žemės sklypo kadastro duomenų bylos matyti, kad buvo atlikti minėto žemės skly­po kadastriniai matavimai, parengtas žemės sklypo planas. Sklypo bendrasavininkiai O. B. ir J. P. dalyvavo matavime, tačiau sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei pla­nuose nesirašė, nenurodę priežasčių, o M. B. nedalyvavo. Nacionalinės žemės tar­ny­bos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vyresnioji specialistė R. K., patikri­nu­si žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nurodė, kad būtina suderinti su savininkais (b. l. 10).

Teisėjas sprendžia, kad, atlikus formalų ieškovų pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys ten­­­­­kintinas.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąly­gų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo prin­ci­pą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kon­kre­čiai nagrinėjamoje byloje – teisę perplanuoti bendrą žemės sklypą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo są­lygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Bendraturčių nesutikimas turi būti pro­tingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-58/2008, Nr. 3K-3-132/2009; Nr. 3K-3-390/2012).

Ieškovai nurodo, kad nori parengti žemės sklypo pertvarkymo projektą, kurį, šalims sutikus, pat­virtintų notaras, o esant nesutarimams kreiptųsi į teismą dėl jiems priklausančios dalies atida­li­ji­mo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant no­ta­riškai tvirtinamą sutartį. Sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės skly­po dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami su­for­muotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Lie­tu­vos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalis).

Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir ribo­ženk­lių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savinin­kui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ir­bos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sis­te­moje (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 3.5 punk­tas).

Kaip matyti iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo apie nekil­noja­mo­jo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, ginčo žemės sklypas su­for­muotas atliekant preliminarius matavimus, todėl prieš rengiant atidalijimo projektą šalys turi at­lik­ti kadastrinių matavimų patikslinimą.

Atsakovai, gavę procesinius dokumentus (b. l. 13-15), atsiliepimų į ieškinį nepateikė, todėl da­ry­tina išvada, kad ieškovų užsakymu UAB „Druskininkų geoplanas“ atlikti žemės sklypo kadas­t­ri­niai matavimai bei parengtas žemės sklypo planas atsakovams yra priimtini. Atsakovų atsisa­ky­mas pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei planuose, nenurodant jokių atsi­sa­kymo motyvų, pripažintas trukdymu kitiems bendraturčiams atlikti žemės sklypo kadastro duo­me­nų patikslinimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ieškovų užsakymu UAB „Druski­ninkų geoplanas“ atliktas žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimas bei parengtas žemės sklypo planas šalims yra priimtini, akivaizdžiai nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškinys tenkintinas.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – ieško­vams 143 Lt žyminio mokesčio, vals­tybei – 12,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straips­nis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 da­lis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.138 straipsniu, 4.75 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 259, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovams M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę atlikti 0,1560 ha žemės sklypo, kuris yra (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 5940/0002:319 (duomenys neskelbtini) k.v., kadastrinius matavimus ir įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą be žemės sklypo bendraturčių O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) suderinimo ir sutikimo.

Priteisti iš O. B., M. B. ir J. P. po 47,67 Lt (keturias­de­šimt septynis litus 67 ct) bylinėjimosi išlai­dų M. M. ir A. V. M..

Priteisti iš O. B., M. B. ir J. P. po 4,20 Lt (keturis litus 20 ct) bylinėjimosi išlai­dų valstybei (jas sumokant Valsty­bi­nei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Res­pub­­likos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenka­mą­ją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esan­čią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią ban­ke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos ko­das – 5660. Jas galima sumokėti bet ku­ria­­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ termina­le).

Atsakovai sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvi­­de­šimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apy­linkės teis­­mui.

Ieškovai dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka