- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- 1S-393-966/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67573-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- J. K.
- Advokatai
- Petras Ragauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. gynėjo advokato Petro Ragausko (toliau – nuteistojo gynėjas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. K. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 8 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2020 m. kovo 2 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nutarime pažymėta, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kaltę pripažįsta, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai ir stengiasi rodyti teigiamus pokyčius.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą nenustatęs pakankamos nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, ją sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis gali ir privalo mažinti. Pažymėta, kad Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, nuteistasis anksčiau ne kartą teistas.
Šalies argumentai
4. Nuteistojo gynėjas skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad:
4.1. apylinkės teismas neatliko savarankiško J. K. atitikimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sąlygai „nusikalstamo elgesio rizika žema“ vertinimo, o tik pasirėmė pataisos įstaigoje atlikto tyrimo ir juo pagrįsto vertinimo rezultatais. Pataisos įstaigoje nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atliekamas remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 aprobuota Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys metodika, kurioje pagal balų sistemą rizika skirstoma į žemą, vidutinę ir aukštą. Nors OASys metodikoje pateikiami vertinimo kriterijai, pagal kuriuos atitinkamai nustatoma ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tai nešalina subjektyvios tokio vertinimo prigimties, kuri paremta ne objektyviais dydžiais, o subjektyvia konkretaus asmens valia atitinkamą dydį susiejant su tam tikru vertinimu. Apylinkės teismas, nesiėmė savarankiškai įvertinti, ar J. K. atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, siejamą su žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir sudarė sąlygas, kad įstatymu neįgaliotas subjektas, savo įsakymu patvirtindamas metodiką, faktiškai nusprendė, kas gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Tokia padėtis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o pirmiausia iš Konstitucijos kylančiam reikalavimui, kad pagrindiniai su žmogaus teisėmis susiję klausimai turi būti reglamentuojami įstatymais, o ne įstatymų įgyvendinamaisiais aktais. Šiuo atveju nutartyje konstatuojamas J. K. neatitikimas BVK 157 straipsnio 1 dalies sąlygai (žema nusikalstamo elgesio rizika) yra grindžiamas įsakymu aprobuotoje metodikoje nustatytais kriterijais pagrįstu vertinimu, pažeidžiant reikalavimą laikytis teisės aktų hierarchijos. Be to, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu aprobuota OASys metodika, kuri pagal sukeliamus teisinius padarinius (ja remiantis nustatoma, ar asmuo gali būti paleistas lygtinai) J. K. turi teisės akto poveikį, nėra viešai paskelbta, o įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra viešai paskelbti. Šiuo atveju nutartis ta apimtimi, kuria remiamasi OASys metodikoje įtvirtintu balų siejimu su žema nusikalstamo elgesio rizika, prieštarauja Konstitucijai;
4.2. nutartyje nepagrįstai akcentuojami ankstesni J. K. teistumai, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, neatliktos bausmės dydis. Padaryti nusikaltimai yra susiję su ta pačia situacija, kurioje buvo atlikti skirtingo turinio, pagal skirtingus BK straipsnius kvalifikuoti veiksmai. Nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis buvo įvertinti skiriant bausmę. Be to, šios aplinkybės įvertintos įstatymų leidėjo nustatant būtinąją lygtinio paleidimo sąlygą – atliktos paskirtos bausmės dalį. J. K. anksčiau buvo teistas, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, todėl nėra pagrindo sakyti, kad atliekama bausmė nepadarė įtakos jo elgesiui. Nepriimtina teismo išvada, kad ankstesnės nusikalstamos veikos atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. 2018 m. spalio 10 d. nuosprendyje aiškiai nurodoma, kad nusikaltimus J. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam konstatuota liga – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, todėl ignoruoti jo sveikatos sutrikimą ir įžvelgti susiformavusias neigiamas vertybes yra neteisinga. Tuo labiau, kad J. K. su priklausomybe susijusias problemas bausmės atlikimo metu sprendžia;
4.3. nepagrįstas teismo teiginys, kad lygtinis paleidimas yra išimtis. Toks teiginys prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003.09.24 rekomendacijai Rec (2003), kurioje aiškiai nurodyta, kad lygtinio paleidimo kriterijai turi būti taikomi taip, kad jis būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie atitinka minimalius kriterijus tapti įstatymus gerbiančiais piliečiais. Lygtinio paleidimo taikymo atidėjimas galimas tik esant išimtinėms įstatymu nustatytoms aplinkybėms. BVK 157 straipsnio 1 dalyje naudojama konstrukcija „gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų“ nereiškia, kad lygtinis paleidimas yra išimtis iš taisyklės. Ši konstrukcija reiškia tik tai, kad esant vien formaliam atitikimui BVK įtvirtintoms sąlygoms teismas gali pasielgti ir kitaip, jei tam yra svarbios priežastys. Nutartyje formuojama pozicija, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, prieštarauja minimalios intervencijos principui. Reikalavimai, kad elgesys būtų itin nepriekaištingas, o pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis, iškreipia ir nepagrįstai išplečia BVK 157 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo numatytą sąlygą – nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutartyje J. K. lygtiniam paleidimui keliami reikalavimai ne tik nėra pagrįsti BVK, bet ir prieštarauja tiek šiam įstatymui, tiek tarptautinėje teisėje suformuotiems standartams;
4.4. nuteistųjų resocializacijos procese itin svarbu, kad bausmę atliekantis nuteistasis priimtų bausmę kaip teisingą (pelnytą) visuomenės ir valstybės reakciją. Būtina vertinti, kaip lygtinio paleidimo (ne)taikymas paveiks nuteistojo nuostatas. Jei nuteistasis rūpestingai vykdė resocializacijos planą (kaip yra J. K. atveju), jei nuoširdžiai stengėsi (tai aiškiai liudija aplinkybė, kad nebuvo baustas, buvo skatintas), tačiau tai nebus įvertinta, tikėtina, kad nuteistasis nusivils ir praras pasitikėjimą teisingumo ir resocializacijos sistema. Dėl to nukentėtų ne tik nuteistojo, bet ir visos visuomenės interesai. Nutartyje nebuvo įvertinta ir tai, kad šiuo metu netaikant lygtinio paleidimo, nuteistajam, atsižvelgiant į BVK 158 straipsnio 5 dalies nuostatas, teks atlikti visą laisvės atėmimo bausmę. Atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju gali ne padėti, o pakenkti resocializacijos procesui. Taikant lygtinį paleidimą nuteistasis ne tik neprarastų tikėjimo teisingumo vykdymo sistema, kuri įvertino jo pastangomis daromą pažangą, bet ir visą likusį bausmės laiką aktyviai stengtųsi vykdyti nustatytus reikalavimus. Nutartyje abstrakčiai kalbama apie visuomenės interesus, tačiau ignoruojama tai, kad J. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, taip pat tai, kad, nesant būtinybės jį laikant pataisos įstaigoje, būtų neracionaliai eikvojami itin riboti bausmių vykdymo ir nuteistųjų resocializacijos sistemos ištekliai.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepime prašoma nuteistojo J. K. gynėjo advokato Petro Ragausko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teisingumo bei teisėtų lūkesčių principai nėra pažeisti, nutartis neprieštarauja nei Konstitucijai, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo, nei Lietuvos teismų praktikai.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo gynėjo skundas tenkinamas.
7. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. Spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimą išsprendžia teismas, kuris vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, nuteistojo gynėjo skundą, konstatuoja, kad nuteistasis J. K. atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, kurioms esant laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo gali būti paleistas lygtinai. Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, kad šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Komisija išnagrinėjo visus aktualius duomenis, turinčius reikšmės sprendžiant klausimą dėl J. K. lygtinio paleidimo ir juos 2020 m. kovo 2 d. nutarime tinkamai įvertino.
10. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis kreipėsi su prašymu į Komisiją dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Iš BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindas, turi būti nustatytos ir materialiosios šio straipsnio taikymo sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apylinkės teismas, nenustatęs nuteistojo neatitikimo formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, vis tik sprendė, kad J. K. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta, neatitinkanti šioje byloje esančių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių.
11. Teisėjų kolegija pritaria Komisijos nutarime pateiktam nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, požiūrį į priežiūrą ir nuostatas apibūdinančių aplinkybių, jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip pakankamų taikyti lygtinį paleidimą, vertinimui. J. K. atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, darbinę veiklą pradėjo nuo 2018 m. gruodžio 17 d. (bausmės pradžia 2018 m. lapkričio 8 d.), šiuo metu taip pat dirba. Nuteistasis yra motyvuotas darbinę veiklą tęsti, darbą suvokia kaip privalumą. J. K. turi įgijęs statybininko specialybę, išėjęs į laisvę ketina registruotis Užimtumo tarnyboje. Įvertinus nuteistojo teigiamą požiūrį į darbą, juo nuoseklią darbinę veiklą bausmės atlikimo metu, dėl nuteistojo ketinimų įsidarbinti realumo abejonių nekyla. Šios aplinkybės, taip pat pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, tvirtų socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, didina sėkmingos nuteistojo integracijos tiek darbo rinkoje, tiek visuomenėje tikimybę, o tuo pačiu mažina riziką nusikalsti pakartotinai. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Viso bausmės atlikimo metu nuteistųjų pareigas vykdė tinkamai, laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Iš pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad J. K. drausmine tvarka nebaustas nei karto. 2019 m. liepos 19 d. skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą. J. K. nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamų nuostatų į priežiūrą turėjimas, savo kaltės pripažinimas ir atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas, pastangos prisitaikyti prie režimo reikalavimų ir jų laikytis, sudaro pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir lygtinio paleidimo metu.
12. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyta 46 balų nusikalstamo elgesio rizika, kuri pagal OASys metodiką priskiriama vidutinės rizikos grupei. Taip pat išskirti trys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kaip ir kriminogeninių veiksnių, didinančių riziką nusikalsti pakartotinai, buvimas, savaime nėra kliūtis taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į nuteistojo dedamas pastangas koreguoti savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis, įvertinta nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir šios pažangos pakankamumas manymui, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pagrįsti. Darant išvadą apie tai, ar yra pagrindo tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio lygtinio paleidimo metu, vertinamu atveju svarbu tai, kad nors J. K. anksčiau yra teistas (už vengimą išlaikyti vaiką, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą), laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą ir ją atlieka tinkamai. Kaip minėta, savo kaltės nuteistasis neneigia, nebando savęs teisinti, atsakomybės kitiems asmenims neperkelia. Kriminalinės subkultūros nuostatų nuteistasis nepalaiko, pataisos įstaigoje destruktyvių grupių vengia, socialinius veiksnius, kurie skatino nusikalstamą veiklą, atpažįsta ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys, kad nusikalstamas veikas, už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau alkoholio vartojimą, kaip problemą, nuteistasis pripažįsta, supranta, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui ir deda pastangas šią problemą spręsti (pataisos namuose lankė Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programą, alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejai nefiksuoti). Visos šios aplinkybės rodo, kad nors nuteistajam yra nustatyti kriminogeniniai veiksniai, identifikuojantys problemines sritis, galinčias sąlygoti pakartotinį nusikalstamą elgesį, bausmės atlikimo metu nuteistojo pataisos procesas siekiant teigiamų nuteistojo elgesio, nuostatų ir požiūrio pokyčių, buvo efektyvus, korekcija pagal nustatytus kriminogeninius veiksnius yra nustatyta. Šią išvadą patvirtina ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas nuo bausmės atlikimo pradžioje nustatytų 59 balų iki 46 balų. Nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai veiksniai, ši aplinkybė BVK nėra numatyta kaip pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, jeigu siekiantis lygtinio paleidimo asmuo atitinka visus BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus. J. K. šiuos kriterijus, kaip minėta, atitinka.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui, ankstesniems teistumams, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių J. K. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Tuo labiau, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Vien tik nusikaltimų sunkumas ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui.
14. Spręstina, kad paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu, pastangos koreguoti savo elgesį atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad J. K., būdamas laisvėje, sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Nagrinėjamu atveju Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
15. Esant aukščiau paminėtų aplinkybių visumai konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2020 m. kovo 2 d. nutarimą, negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir priimamas naujas sprendimas (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. K. gynėjo advokato Petro Ragausko skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2020 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti J. K., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi skirti šias pareigas:
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nesilankyti vietose, kur vartojamas alkoholis.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.