Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2010-08-05 · Civilinė byla Nr. 2-3956-772/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-08-05
Bylos Nr.
2-3956-772/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
L. R., K. R.
Atsakovas
N. R., Šiaulių
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3956-772/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1.;116.1. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 05 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

dalyvaujant ieškovei L. R., atstovaujančiai ir ieškovės nepilnametės K. R. interesus bei atsakovui N. R. ir Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau- ŠVTAS) atstovei J. Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ir ieškovės K. R. ieškinį atsakovui N. R. dėl nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, dalyvaujant ŠVTAS.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės 2010-06-18 pateikė teismui ieškinio papildymą, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-07-31 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą, kuriuo atsakovas N. R. nepilnametės dukters K. R. ir nepilnamečio sūnaus K. R. išlaikymui įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 250 Lt. Ieškovė L. R. prašė padidinti nepilnamečiam vaikui K. R. ir ieškovei K. R. reikalingą išlaikymą, priteisiant iš atsakovo po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

Ieškovė L. R. nurodė, kad jai gyvenant santuokoje su atsakovu N. R., (duomenys neskelbtini) gimė dukrą K. R., o (duomenys neskelbtini) sūnus K. R.

Ieškovės L. R. ir atsakovo santuoka Šiaulių m. apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. sprendimu buvo nutraukta esant abiejų sutuoktinių sutikimui. Teismui, nutraukiant ieškovės ir atsakovo santuoka, tuo pat metu buvo patvirtinta ir pareiškėjų (dabar ginčo šalių) teismui pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 4 punktu, atsakovas yra įsipareigojęs nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti po 250 Lt periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.

Šalies argumentai

Ieškovė L. R. teigė, kad atsakovas iki pat šios dienos vaikų išlaikymui moka, nors nereguliariai minėto dydžio mėnesines periodines išmokas, tačiau nei karto nemokėjo didesnio išlaikymo, o taip pat beveik neteikė vaikams paramos ir kitokia forma.

Ieškovė L. R. nurodė, kad nuo 2009-07-31 iki jos kreipimosi į teismą dienos, vaikų poreikiai ženkliai padidėjo: dukra rudenį pradės lankyti gimnazijos pirmą klasę, jiems atsirado didesnis poreikis maistui, higienos prekėms ir pan. Poreikių padidėjimas, pagal LR CK 3.201 str. nuostatas, yra pagrindas pakeisti anksčiau nustatyto išlaikymo dydį. Teigė, kad pasikeitus Lietuvos ekonominei situacijai, atsakovo skiriamų pinigų vaikų išlaikymui nepakanka, jog būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai. Neabejoja, kad atsakovo dabar mokamas 250 Lt per mėnesį išlaikymas vaikams, šiuo metu yra tikrai per mažas.

Teigė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vaikui augant paprastai didėja jo išlaikymo išlaidos, be to, svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje irgi yra pasakyta, kad išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

Nurodė, kad pačios ieškovės L. R. gaunamų pajamų neužtenka užtikrinti tinkamą dukros ir sūnaus išlaikymą, nes ji šiuo metu gauna gerokai mažesnį atlyginimą, bei išmokas iš valstybės. Kadangi ieškovės L. R. mėnesio pajamos žymiai sumažėjo, todėl gaudama iš buvusio sutuoktinio (atsakovo) tik minėto dydžio išmokas per mėnesį vaikų išlaikymui, faktiškai ji vieną jau nebegali išlaikyti vaikų iš savų lėšų. Be to šiuo metu, esant daug didesnėms pragyvenimo kainoms, kai vartojimo išlaidos didžiuosiuose miestuose vienam namų ūkio nariui yra gerokai išaugusios, jau nebeužtenka atsakovo skiriamų 250 Lt per mėnesį vaikų išlaikymui, todėl prašė teismo jos ir dukters ieškinį tenkinti ir padidinti vaikams iš atsakovo skiriamą išlaikymą.

Įvertinus visą tai, kas nurodyta aukščiau, bei vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 98 str., LR CK 3.192, 3.201 str., ieškovės prašė teismo: pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-07-31 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą ir priteisti iš atsakovo N. R. po 400 Lt periodinių išmokų, mokant jas kiekvieną mėnesį dukrai K. R. ir K. R. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jų pilnametystės.

Ieškovės savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Šalies argumentai

Ieškovė L. R. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jos prašymas dėl išlaikymo dydžio skirto jos ir atsakovo vaikams pakeitimo, paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis vaikų išlaikymui, kadangi vaikai auga, mokosi mokykloje ir gimnazijoje. Ieškovė nori, jog vaikai ne tik būtų sveiki, bet ir galėtų sėkmingai mokytis, todėl jiems reikalinga ir didesnė tėvo parama. Be to dėl vaikų pomėgių ieškovė patiria papildomų išlaidų. Ieškovė nurodė, jog norėdama sudaryti vaikams palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, ji kaip motina šiuo metu viena negali teikti jiems reikalingo išlaikymo. Kadangi ilgą laiką nedirbo ir gauna tik nedideles išmokas, dėl to jai pastoviai trūksta lėšų vaikų išlaikymui. Teigė, kad nors atsakovas teikė nedidelę finansinę paramą vaikų išlaikymui, tačiau teismo sprendimu numatytas vaikams išlaikymui reikalingas išlaikymo dydis, dabar esantis labai nedidelis. Taip pat ieškovė paaiškino teismui, kad visas savo gaunamas pajamas, valstybės teikiamas išmokas, ji išleidžia ne tik vaikų išlaikymui, bet ir dalį lėšų skiria gyvenamojo buto išlaikymui. Nurodė, kad atsižvelgiant į vaikų poreikius jie tik didės, o ne mažės. Paaiškino, kad vaikams augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis ją teikia nenoriai. Todėl toks tėvo elgesys ir nustatytas paramos dydis vaikams laikytini ne tik nebeatitinkančiais nepilnamečių vaikų poreikių, bet ir nesudarančiais net normalių galimybių vaikų egzistencijai. Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas privalo teikti vaikams išlaikymą bent jau ne dabartinio dydžio išmokomis, nes nepilnamečiai vaikai neturi galimybės užsidirbti, todėl tėvas turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti, privalo teikti vaikams tokią paramą, kuri nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog jos ir dukters reikalavimas vaikų tėvui, atsižvelgiant į šių dienų realijas nėra nei per didelis, nei neatitinkantis vaikų poreikių ar tėvo galimybių.

Atsiliepimas

Atsakovas N. R. į bylą pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškovės reikalavimu nesutinka. Atsakovas teigė, jog susipažinęs su ieškovės L. R. ieškiniu nesutinka vaikų išlaikymui mokėti daugiau kaip po 250 litų kas mėnesį. Nurodė, kad daugiau mokėti negali, nes uždirba tik po 1000 Lt, jo pajamos tikrai nėra didelės, kad galėtų vaikams kas mėnesį mokėti po 400 litų. Kadangi atsakovo pajamos šiuo metu irgi nėra didelės, tai jis esą tikrai negali mokėti ieškovės ir nepilnametės dukters prašomos pinigų sumos nepilnamečių vaikų išlaikymui.

Nurodė, kad proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinant vaiko poreikius. Mano, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Atsakovas nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaikų poreikius. Be to teismas konkrečioje byloje sprendžia, kokia asmens turtinė padėtis yra iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ( CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis).

Anot atsakovo, kadangi ieškovė L. R. teigia, kad ji iš valstybės tegauna tik vaikams skirtas išmokas, tačiau pati kol kas ilgą laiką nedirbo, todėl jis daro išvadą, kad ir ji, taip pat turi skirti šalių vaikų išlaikymui po 400 litų kas mėnesį.

Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl ir kiekvieno iš tėvų skiriama pinigų suma vaiko išlaikymui negali ženkliai skirtis.

Remiantis išdėstytu atsakovas prašė teismo ieškovių prašymo netenkinti ir jį atmesti.

Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius savo atsikirtimus.

ŠVTAS pateikė teismui išvadą, o atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės ir jos dukters reikalavimą atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį. Kadangi po vaikų tėvų santuokos nutraukimo, vaikai liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to palengvėja tėvo padėtis, bet motinos pasunkėja, nes vaikams reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to šalių vaikams šiuo metu reikalingas abiejų tėvų teikiamas realus išlaikymas, o atsakovas to pasikeitus šalyje ekonominei padėčiai nedaro. Todėl atstovė siūlė teismui, atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti ir uždirbti, bei į vaikų interesus, patenkinti ieškovių prašymą. Papildomai nurodė, jog Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams. Tačiau dėl ieškovių ieškinyje nurodyto dydžio palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovių ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir ieškovės L. R. paaiškinimų matyti, kad Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-07-31 sprendimu dukters K. R. ir sūnaus K. R. išlaikymui atsakovas N. R. yra įsipareigojęs mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250 Lt iki vaikų pilnametystės (b.l. 6-7). Vaikų tėvai gyvena atskirai (b.l.50). Ieškovė L. R. ilgą laiką nedirbo ir gaudavo tik valstybės skiriamas išmokas vaikams (b.l.46,53). Atsakovas tuo tarpu nuo 2010-02-23 dirba ir gaunama pastovų darbo užmokestį (b.l.49). Atsakovo vardu LR viešame registre nėra įregistruota nekilnojamųjų daiktų, o ieškovė savo vardu viešame registre yra įregistravusi nekilnojamąjį daiktą - butą, kuriame gyvena su vaikais (b.l.79-80). Be to atsakovo vardu kilnojamųjų daiktų registre yra įregistruoti du lengvieji automobiliai (b.l.78). Nors duodamas teismui paaiškinimus atsakovas teigė, kad nėra pasiruošęs vaikų išlaikymui mokėti didesnio dydžio išlaikymo išmokų, kurių prašė ieškovės, tačiau jis teismo posėdžio metu nurodė, kad galėtų mokėti vaikų išlaikymui tik truputį daugiau nei po 250 Lt kas mėnesį. Atsakovas nenurodė dėl kokių priežasčių reguliariai ir anksčiau nemokėjo didesnių išmokų, atsižvelgiant į padidėjusius vaikų poreikius. K. R. šių metų rudenį pradės lankyti vienos iš Šiaulių miesto gimnazijų pirmą klasę, o K. R. toliau mokysis vidurinėje mokykloje. Nors atsakovas pagal teismo sprendimą privalo vaikų išlaikymui teikti paramą kiekvieną mėnesį, tačiau neatsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sąlygas, jis vaikų išlaikymui skirtas periodines išmokas mokėjo tokio pat dydžio kiekvieną mėnesį, kokios buvo nurodytos ankstesniame teismo sprendime, net jų neindeksuodamas. Iš atsakovo pateiktų teismui duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu dirba ir reguliariai gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, neturi sveikatos problemų, yra jauno amžiaus ir neteikia išlaikymo kitiems jo reikalingiems asmenims. Tuo pačiu atmestini atsakovo argumentai, kad jis teikia išlaikymą savo motinai, kadangi pastaroji gauna pakankamas pajamas, valdo nuosavybės teise turtą ir jai kol kas nėra reikalingas sūnaus išlaikydamas. Be to atsakovas turi seserį, kuri irgi privalo teikti motinai reikalingą išlaikymą. Taip pat atsakovo motina gyvena kartu su sutuoktiniu, kuris irgi privalo ją remti. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas pasikeitus ekonominei padėčiai ne visai tinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigas nepilnamečiams vaikams. Atskirai pažymėtina, kad atsakovo dukra yra vyresnė už brolį ir jos išlaikymui reikalingos papildomos išlaidos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr.54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr.561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jaunučiams, jauniams ir jaunimui nustatė maitinimosi išlaidų normą nuo 12 iki 20 litų per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose, todėl teismas nustatydamas atsakovo vaikų išlaikymui reikalingas lėšas remiasi šiuo dydžiu.

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raštinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonėmis. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą litą vaiko šiems poreikiams apskaityti yra sudėtinga, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, sportinę aprangą ir kt., o vėliau šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis. Ieškovės pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad atsakovo dukra turės lankyti papildomus užsiėmimus siekiant geresnio išsilavinimo ir dėl to ieškovės motina patirs papildomų išlaidų.

Be to vaikai nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Gydytojai rekomenduoja kuo dažniau vaikus vežti prie jūros, nes ten jodo prisotintas oras, palankus imuninei sistemai vystytis. O vasarą leisti vaikams laiką prie jūros - didžiausia pramoga. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra pirkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai.

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-07-31 sprendimu yra įsipareigojęs, pagal to meto ekonominę situaciją teikti ieškovei dukrai K. R. ir sūnui K. R. išlaikymą. Minėtu teismo sprendimu nustatant atsakovo vaikams reikalingą išlaikymą, buvo siekiama užtikrinti, bent minimalius ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų poreikius, šalių turtinę padėtį ir to meto ekonomikos būklę. Tačiau individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo vaikai šiuo metu lanko vidurinę mokyklą ir šioje mokslo įstaigoje jie realizuoja savo sugebėjimus bei bus ruošiami savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, jie turi būti sveiki siekdami realizuoti savo gebėjimus, o tai kaip jau minėta, yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat vaikai turi teisę siekti savo pomėgius realizuoti ir po pamokų. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192str. 2d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaikų motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaikus, bet ir siekia sudaryti jiems geras sąlygas, jų fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes šiuo metu jo teikiamas išlaikymas vaikams yra aiškiai per mažas, neatitinkantis net būtinų (fiziologinių) vaikų poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas išlaikymo dydžio pakeitimas. CK 3.201str. 1d. numato ir būtiną išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą, tai yra teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo (nutarimo) priėmimo, kuriuo buvo išspręstas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, iš esmės pasikeitė turtinė šalių padėtis. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas keisti vaikui reikalingo išlaikymo dydį, nes ankstesnio dydžio teismo skirtas išlaikymas nėra pakankamai efektyvus ir naudingas vaikui dabartinėmis sąlygomis. Vaiko poreikių pasikeitimas CK 3.201str. 1d. prasme, taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su Šiaulių m. VTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192str.1d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192str. 2d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovių prašomas priteisti iš atsakovo po keturis šimtus litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovių prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas dėl neįvardintų priežasčių iki pat teismo sprendimo priėmimo neteikė realaus ir nuolatinio bei nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo, o visa jo vaikų išlaikymo našta teko vaikų ir motinos artimiesiems. Tuo pačiu teismas mano, jog dabartinė atsakovo turtinė padėtis objektyviai kol kas neleidžia priteisti ieškovių prašomo išlaikymo dydžio, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaikų vystymuisi, nes priešingu atveju būtų padaryta žala pačiam atsakovui. Todėl teismas ieškovių ieškinio reikalavimus tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo ieškovės K. R. išlaikymui po 350 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, o K. R. išlaikymui po 300 Lt. Likusioje dalyje ieškovių ieškinys atmestinas.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui K. R., o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. R. ir ieškovei K. R. priteistinas nuo ieškovių kreipimosi į teismą dienos (CK 3. 200 str.).

Atskirai pažymėtina, kad K. R. ir K. R. skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteisto periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas.

Ieškovei L. R. ir ieškovei K. R. kreipiantis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, jos buvo atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, tačiau šios išlaidos yra priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 93str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto K. R. ir K. R. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282str. 2d. 1p.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtis yra užtikrinti protingai įmanomą kitos šalies nuostolių atlyginimą, o ne dar labiau apsunkinti iš dalies pralaimėjusios šalies padėtį ar jos sąskaita pasipelnyti. Atsižvelgiant į ieškovės L. R. ir ieškovės K. R. sunkią materialinę padėtį teismas mato būtinumą nepriteisti atsakovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dalies (CPK 3 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 185, 3.192, 3.194, 3.201 str., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovės L. R. ir ieškovės K. R. ieškinį atsakovui N. R. tenkinti iš dalies.

2. Pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-07-31 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,4. Nepilnametės dukros K. R. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš atsakovo N. R. (a/k (duomenys neskelbtini) išieškomą išlaikymą po 250 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis pakeisti ir jį padidinti iki 350,00Lt (trijų šimtų penkiasdešimties litų) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2010-04-09 iki K. R. pilnametystės.

Nepilnamečio sūnaus K. R. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš atsakovo N. R. (a/k (duomenys neskelbtini) išieškomą išlaikymą po 250 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis pakeisti ir jį padidinti iki 300,00Lt (trijų šimtų litų) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2010-04-09 iki K. R. pilnametystės.“

3. Priteisti į valstybės biudžetą iš N. R. (a/k (duomenys neskelbtini) 54,00 Lt (penkiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio už vaikų išlaikymui skirtas lėšas ir 4,75 Lt (keturis litus 75 ct) už procesinių dokumentų įteikimą per pašto kurjerių tarnybą, iš viso: 58,75 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 75 ct).

4. Sprendimą dėl išlaikymo K. R. ir K. R. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

5. Likusioje dalyje ieškovių ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Teisėjas Jonas Stubrys