- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-23
- Bylos Nr.
- 1S-1062-579/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Raimundas Jurka
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės ir Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2016 m. birželio 27 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. M. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2007-10-02 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį 24 straipsnio 4 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 24 straipsnio 4 dalį 199 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas galutine 14 metų laisvės atėmimo bausme (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020-09-12).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2016 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenustatęs pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau pasitaisė ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistojo gynėjo advokato R. Jurkos skunde prašoma panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam.
Skunde gynėjas nurodo, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių. Anot teismo, nors yra stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, kurie nutartyje detaliai įvardijami, tačiau vis tik pabrėžiama, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai nurodyti tokie motyvai kaip A. M. padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir jų pobūdis, kadangi padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis buvo įvertinti apkaltinamuoju nuosprendžiu jam individualizuojant ilgalaikę bausmę ir bet koks kitoks asmens padarytų nusikalstamų veikų pakartotinis vertinimas, turintis neigiamos įtakos asmens teisinei padėčiai, yra nesuderinamas su teise į teisingą teismą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas itin akcentuoja A. M. praeityje gautas drausmines nuobaudas, kurios nors ir yra išnykusios, tačiau, anot teismo, vis dar neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Iš tiesų, gynyba neabejoja, kad bausmės atlikimo metu turimos drausminės nuobaudos apibūdina asmens požiūrį į gyvenimą ne laisvėje, tačiau kartu šios aplinkybės negali būti pernelyg sureikšminamos ir tapti lemiančiomis, kadangi pirmosios instancijos teismas turi vertinti ir gerąsias, stipriąsias nuteistojo A. M. socialinės brandos pataisos įstaigoje puses.
Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad A. M. yra dirbantis, palaikantis artimus socialinius ryšius su laisvėje esančiais šeimos nariais, jo požiūris į tai, ką yra padaręs, yra aiškiai pasikeitęs. Vien tai, kad A. M. pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką yra įvertintas tik 16 balų, rodo, kad šis asmuo bėgant laikui taip stengiasi, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas artėja prie minimumo. Be to, nuteistasis yra skatintas 16 kartų, kas reiškia, kad jis suvokia taikomų suvaržymų, ribojimų apimtį, jų paskirtį, stengiasi savo pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog daro pažangą. Jis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nuteistasis turi aiškiai suformuotus ilgalaikius tikslus, priima naujas idėjas ir siekia praplėsti savo požiūrį. A. M. dalyvavo pataisos įstaigoje vykdomose programose, aktyviai naudojosi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nesusijusios su nusikalstamumu. Apylinkės teismas taip pat nevertino gynėjo į bylą pateiktų duomenų, rodančių, kad A. M. yra sudaręs santuoką, augina du vaikus – (duomenys neskelbtini) metais gimusią A. M. bei (duomenys neskelbtini) metais gimusią M. M.. Taigi nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą suteiks visas galimybes bendrauti su dukromis, kas reiškia, kad jo elgesiui teigiamos įtakos turės jo kaip tėvo atsakomybės jausmas ir pareiga. Gynėjo pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta, kad teigiamą įtaką A. M. socializacijai taip pat turės ir jo motina R. M., kuri yra neįgali ir gyvena viena. Motina yra pareiškusi, kad A. M. esant laisvėje gali jam suteikti gyvenamąją vietą. Gynėjo nuomone, pateikti šeiminius A. M. santykius ir ryšius apibūdinantys duomenis leidžia neabejotinai teigti, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis ne tik turės visas sąlygas dorai gyventi, bet ir kartu bus sukurta terpė šiam žmogui būti atsakingu ir rūpestingu šeimos nariu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. gynėjo adv. R. Jurkos skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei – 16 balų. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Nors skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad A. M. jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, buvo ne kartą skatintas, pasižymi teigiama darbine motyvacija ir turi realias galimybes įsidarbinti, jokio pavojaus aplinkiniams nekelia, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, susipažinus su A. M. skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nenustatyta. Darant šią išvadą įvertintini socialinio tyrimo išvadoje nurodyti A. M. elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojantys duomenys. Nors gynėjo skunde nurodoma, kad šie duomenys neturėtų būti sureikšminami, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, kai A. M. vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys, susijęs su laisvėje vestu gyvenimo būdu ir stiliumi, šie duomenys, charakterizuojantys jo elgesį bausmės atlikimo vietoje, yra itin reikšmingi sprendžiant klausimą, ar nuteistąjį jau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu A. M. nepasižymėjo išskirtinai pozityviu elgesiu. Jis net septynis kartus pažeidė nustatytus režimo reikalavimus, iš jų keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudos (dvi pačios griežčiausios – uždarymas į baudos izoliatorių). Paskutinis nustatytų reikalavimų pažeidimas užfiksuotas tik šiek tiek daugiau nei prieš vienerius metus, tai yra 2015 m. balandžio 30 d. Nors šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau pažymėtina, kad už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose 2012-11-15 jis jau buvo perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę, tačiau 2014-11-20 dėl pataisos įstaigos darbuotojų nurodymų nevykdymo, savavališko gyvenamosios vietos pakeitimo ir necenzūrinių žodžių vartojimo jis buvo perkeltas bausmę atlikti atgal į paprastąją grupę. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo teigiamas elgesys ir pataisos procesas nėra nuoseklus. Skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenys taip pat verčia abejoti ir gynėjo akcentuojamų išvadų dėl nuteistojo teigiamos darbinės motyvacijos pagrįstumu. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, tik atvykęs į pataisos įstaigą A. M. atsisakė jam siūlomo darbo, nedirbo beveik septynerius metus ir valstybinėje įmonėje pradėjo dirbti tik 2015-02-02, atlikęs jau nemažą paskirtos bausmės dalį (daugiau negu aštuonerius metus), tai yra tik tuomet, kai pagal įstatymą priartėjo lygtinio paleidimo taikymo svarstymas. Taigi visiškai sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nuteistojo elgesio pasikeitimas teigiama linkme labiau sietinas ne su noru pasitaisyti ir efektyviai pasiekti bausmės tikslus, o su siekiu save teigiamai charakterizuoti prieš lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks per paskutinius vienerius bausmės atlikimo metus stebimas paviršutiniškas, dirbtinis nuteistojo elgesio pasikeitimas, tikrai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti apie esminius jo mąstymo bei elgesio pokyčius ir tinkamo elgesio garantijas laisvėje, tai yra padaryti pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje A. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurios leistų tikėtis, kad A. M. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 27 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo A. M. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.