Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. B., A. A. Š., R. Š., A. J. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. Ž. patikslintu ieškiniu prašė Utenos apskrities viršininko 2004-04-27 sprendimą Nr. 13-7205, kuriuo A. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,33 ha buvusio savininko P. P. turėtos žemės po jos mirties, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes; išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto Lietuvos valstybės valdymo ir pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 115/346 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 65/331 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad senelis P. P. nuosavybės teise iki 1940-07-22 valdė žemę (duomenys neskelbtini). Prašymą atkurti nuosavybės teises į šią žemę pateikė motina A. Ž., E. D. (senelio anūkė), A. P. (senelio marti) ir M. P. (senelio marti), kuri 2000-09-04 Utenos apskrities viršininko administracijai pateikė notariškai patvirtintą pareiškimą, kad nepretenduoja atkruti nuosavybės teises į P. P. žemę.Utenos apskrities viršininko 2004 m. balandžio 27 d. sprendimais Nr. 13-7203, Nr. 13-7204 ir Nr. 13-7205 nuosavybės teisės buvo atkurtos A. Ž., E. D. ir A. P.. A. P. nuosavybės teisė į 5,33 ha žemės sklypą buvo atkurta po jos mirties, A. P. mirė (duomenys neskelbtini), o 2016-07-21 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu jos žemės sklypas perėjo valstybei. Mano, jog A. P. atkurtos nuosavybės teisės buvo neteisėtai, ko pasekoje nuosavybės teise turtas neteisėtai perėjo valstybei. Kadangi ieškovės motinai A. Ž. būtų atitekusi ½ dalis A. P. atkurtos nuosavybės, todėl ieškovė kaip vienintelė įpėdinė turi teisę reikalauti grąžinti turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Atsakovė Lietuvos valstybė jį valdo neteisėtai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės J. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. B., A. A. Š., R. Š., A. J. S. civilinėje byloje Nr. 2-1624-228/2017.Nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-01-12 nutartimi atsisakė priimti J. Ž. skundą ir jo patikslinimą, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 13-7205, kuriuo A. P. po jos mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. P. turėtą žemę (duomenys neskelbtini), taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimo panaikinimo paduoti. Teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios leistų atnaujinti terminą skundui paduoti.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-02-22 nutartimi šis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-01-12 nutartį paliko nepakeistą, pareiškėjos skundą atmetė, motyvuojant, jog nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei 10 metų, nesant duomenų apie tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su ginčijamo sprendimo priėmimu, vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skundo padavimo terminas negali būti atnaujinamas.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad klausimas dėl 2004-04-27 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 13-7205 nebegali būti svarstomas nagrinėjant šią bylą, nes minėtos aplinkybės nustatytos aukščiau nurodytose bylose, ir teismui tai yra prejudicinis faktas, kas reiškia, kad faktai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienose bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, neįrodinėjami iš naujo kitose bylose. Kadangi įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi yra nustatyta, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą ir nustatytas svarbių priežasčių nebuvimas praleisto termino atnaujinimui, todėl ieškovės 2017-11-09 pateiktą patikslintą ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė J. Ž. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patikslintą ieškinį priimti. Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakydamas priimti J. Ž. skundą dėl praleisto įstatymų numatytų 10 metų termino skundui administraciniam teismui paduoti, kartu nurodė, kad pareiškėja savo teises galėtų ginti bendrosios kompetencijos teisme. Be to, skundą buvo atsisakyta priimti, kas reiškia, kad byla nebuvo nei pradėta nagrinėti nei išnagrinėta iš esmės, todėl jokie prejudicinę reikšmę turintys faktai minėtoje administracinėje byloje negalėjo būti nustatyti. Be to, administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnyje numatytas 10 metų terminas galioja administracinėms byloms, o ne ginčo teisenai bendrosios kompetencijos teisme. Pažymi, jog ieškovės reikalavimas pagrindinis yra turto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo. Papildomai suformuluotas reikalavimas patikslintame ieškinyje – pripažinti niekiniu Utenos apskrities viršininko 2004-04-27 sprendimą yra tik tarpinis. Teismas ir be ieškovės reikalavimo jo negaliojimą turi nustatyti ex officio. Patikslintas ieškinys gali būti nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka remiantis CK 36 straipsnio 2 dalimi.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Lietuvos valstybė atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti. Mano, jog ieškovės suformuluotas reikalavimas negali būti tenkintinas, jis ieškinyje yra pagrindinis, o ne išvestinis kaip teigia ieškovė. Administracinė bylos teisena, susijusi su ginčijamo sprendimo panaikinimu, yra baigta, ir šiuo klausimu yra įsiteisėjusi LVAT nutartis, kuri yra neskundžiama ir turi prejudicinę galią. Pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas civilinio proceso normų priėmė pagrįstą, teisingą ir teisėtą nutartį, kurioje konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo priimti patikslintą ieškinį, kadangi tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas - Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas J. Ž. skundo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas tenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Byloje nustatyta, kad ieškovė J. Ž. 2017-06-09 pateikė ieškinį ir prašė išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto Lietuvos valstybės valdymo ir pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 115/346 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 65/331 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini).2017 m. lapkričio 9 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį ir prašė Utenos apskrities viršininko 2004-04-27 sprendimą Nr. 13-7205, kuriuo A. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,33 ha buvusio savininko P. P. turėtos žemės po jos mirties, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį nusprendė, jog patikslintas ieškovės reikalavimas negali būti nagrinėjamas šioje byloje, nes šis klausimas jau yra išspręstas administracine tvarka ir tai yra prejudicinis faktas.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus bei teisinį reglamentavimą pritaria apeliantės argumentams, kad atsisakius priimti skundą dėl Utenos apskrities viršininko 2004-04-27 sprendimo Nr. 13-7205 panaikinimo, byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, todėl jokie prejudicinę reikšmę turintys faktai minėtoje administracinėje byloje nebuvo nustatyti.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Pagal civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Viena jų – kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad šiuo pagrindu atsisakoma priimti ieškinį, jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1743-463/2017, atsisakė priimti J. Ž. skundą ir jo patikslinimą, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 13-7205. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį paliko nepakeistą bei nurodė, kad nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei 10 metų, nesant duomenų apie tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su ginčijamo sprendimo priėmimu, vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skundo padavimo terminas negali būti atnaujinamas. Be to, teismas pažymėjo, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas nėra viešojo administravimo aktas, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad klausimas dėl Utenos apskrities viršininko 2004-04-27 sprendimo Nr. 13-7205 jau yra išnagrinėtas ir turi res judicata galią, nepagrįsta, nes, kaip minėta, administraciniai teismai nenagrinėjo ir nesprendė bylos iš esmės, t. y. iš esmės nebuvo vertinamas Utenos apskrities viršininko 2004-04-27 sprendimo Nr. 13-7205 teisėtumas. Administracinės instancijos teismai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes ji praleido apskundimo terminą. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo Utenos apskrities viršininko 2004-04-27 sprendimą Nr. 13-7205 pripažinti niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes. Ieškovė kelia kitus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovės papildomo ieškinio dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Kaip žinia, ieškinio priėmimo klausimas, įvertinus ar jis neturi trūkumų, sprendžiamas tik pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalie 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.