Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-197/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-30
Bylos Nr.
1A-178-197/2018
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00105-2008-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Šiukšta, Violeta Ražinskaitė, Laima Garnelienė
Advokatai
Stasys Zabita
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-197/2018Proceso Nr. 1-04-1-00105-2008-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5, 1.2.17.1.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Ražinskaitės ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejui Bekiš),asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, J. P.,gynėjui advokatui Stasiui Zabitai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal J. P., dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla J. P., kaltintam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Ta pačia nutartimi baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, S. K., M. S., A. B., A. S., D. C., tačiau nutartis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį 4 nusikalstamų veikų padarymu, t. y. tuo, jog jis, būdamas „J. P.“, reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, padėjo padaryti kontrabandą, o būtent: 2007 m. birželio 13 d. – 2007 m. birželio 14 d., ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, J. P. IĮ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), savo paties kaip J. P. IĮ turto vertintojo suklastotą 2007 m. birželio 13 d. vertinimo ataskaitą Nr. 2007-241 su priedais, kurioje buvo nurodyti žinomai neatitinkantys tikrovės duomenys apie automobilio „Kia Sorento“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), sužalojimus ir sugadinimus, perdavė S. K., žinodamas, kad ši transporto priemonės vertinimo ataskaita bus pateikta muitinės pareigūnams, kurie, remdamiesi šia vertinimo ataskaita, įformins minimam automobiliui importo procedūrą, nurodant žymiai mažesnę automobilio vertę, nei yra iš tikrųjų, ir tokiu būdu bus išvengta šio automobilio muitinės kontrolės. Po to, S. K. šią vertinimo ataskaitą ir importo deklaraciją Nr. 7KR10405597, kurioje buvo nurodyta, kad minima transporto priemonė yra daužta, o jos vertė yra 4 100 Lt, 2007 m. birželio 14 d. pateikė Kauno teritorinės muitinės „Centro“ posto vyresniajam inspektoriui M. S., kuris, veikdamas priešingais tarnybai interesais ir susitaręs su to paties posto inspektore A. S., kuri jo kaip vadovaujančio pavedimu tariamai atliko minimo automobilio fizinį patikrinimą ir tariamai nustatė, kad reali automobilio būklė atitinka prie importo deklaracijos pridėtoje vertinimo ataskaitoje nurodytai ir prie šios ataskaitos pridėtose nuotraukose užfiksuotai automobilio būklei, įformino minimam automobiliui importo deklaraciją Nr. 7KR10405597, nurodydama, kad šioje deklaracijoje ir prie jos pateiktoje automobilio vertinimo ataskaitoje nurodyti duomenys atitinka realiai tikrinamam automobiliui, po ko išleido minimą automobilį į laisvą apyvartą, ir tokiu būdu jis, J. P., padėjo S. K. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės „Centro“ postą, esantį (duomenys neskelbtini), išvengiant muitinės kontrolės, gabenti lengvąjį automobilį „Kia Sorento“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio muitinė vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 45 800 Lt. 2007 m. liepos 30 d. – 2007 m. rugpjūčio 3 d., ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, J. P. IĮ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), savo paties kaip J. P. IĮ turto vertintojo suklastotą 2007 m. liepos 30 d. vertinimo ataskaitą Nr. 2007-393, su priedais, kurioje buvo nurodyti žinomai neatitinkantys tikrovės duomenys apie automobilio „Mercedes Benz S550“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), sužalojimus ir sugadinimus, perdavė S. K., žinodamas, kad ši transporto priemonės vertinimo ataskaita bus pateikta muitinės pareigūnams, kurie, remdamiesi šia vertinimo ataskaita, įformins minimam automobiliui importo procedūrą, nurodant žymiai mažesnę automobilio vertę, nei yra iš tikrųjų, ir tokiu būdu bus išvengta šio automobilio muitinės kontrolės. Po to, S. K. šią vertinimo ataskaitą ir importo deklaraciją Nr. 7VR40401474, kurioje buvo nurodyta, kad minima transporto priemonė yra daužta, o jos vertė yra 17 222 Lt, 2007 m. rugpjūčio 3 d. pateikė Vilniaus teritorinės muitinės „Žirmūnų“ krovinių posto inspektoriui A. B., kuris, veikdamas priešingais tarnybai interesais, tariamai atliko minimo automobilio fizinį patikrinimą ir tariamai nustatė, kad reali automobilio būklė atitinka prie importo deklaracijos pridėtoje vertinimo ataskaitoje nurodytai ir prie šios ataskaitos pridėtose nuotraukose užfiksuotai automobilio būklei, įformino minimam automobiliui importo deklaraciją Nr. 7KR10405597, nurodydamas, kad šioje deklaracijoje ir prie jos pateiktoje automobilio vertinimo ataskaitoje nurodyti duomenys atitinka realiai tikrinamam automobiliui, po ko išleido minimą automobilį į laisvą apyvartą, ir tokiu būdu jis, J. P., padėjo S. K. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės „Centro“ postą, esantį (duomenys neskelbtini), išvengiant muitinės kontrolės, gabenti lengvąjį automobilį „Mercedes Benz S550“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio muitinė vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 170 530 Lt. 2007 m. liepos 31 d. – 2007 m. rugpjūčio 2 d., ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, J. P. IĮ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), savo paties kaip J. P. IĮ turto vertintojo suklastotą 2007 m. liepos 31 d. vertinimo ataskaitą Nr. 2007-405 su priedais, kurioje buvo nurodyti žinomai neatitinkantys tikrovės duomenys apie automobilio „Audi A8“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), sužalojimus ir sugadinimus, perdavė S. K., žinodamas, kad ši transporto priemonės vertinimo ataskaita bus pateikta muitinės pareigūnams, kurie, remdamiesi šia vertinimo ataskaita, įformins minimam automobiliui importo procedūrą, nurodant žymiai mažesnę automobilio vertę, nei yra iš tikrųjų, ir tokiu būdu bus išvengta šio automobilio muitinės kontrolės. Po to, S. K. šią vertinimo ataskaitą ir importo deklaraciją Nr. 7VR40401460, kurioje buvo nurodyta, kad minima transporto priemonė yra daužta, o jos vertė yra 12 274 Lt, 2007 m. rugpjūčio 2 d. pateikė Vilniaus teritorinės muitinės „Žirmūnų“ krovinių posto inspektoriui A. B., kuris, veikdamas priešingais tarnybai interesais, tariamai atliko minimo automobilio fizinį patikrinimą ir tariamai nustatė, kad reali automobilio būklė atitinka prie importo deklaracijos pridėtoje vertinimo ataskaitoje nurodytai ir prie šios ataskaitos pridėtose nuotraukose užfiksuotai automobilio būklei, įformino minimam automobiliui importo deklaraciją Nr. 7KR10405597, nurodant, kad šioje deklaracijoje ir prie jos pateiktoje automobilio vertinimo ataskaitoje nurodyti duomenys atitinka realiai tikrinamam automobiliui, po ko išleido šį automobilį į laisvą apyvartą, ir tokiu būdu jis, J. P., padėjo S. K. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės „Centro“ postą, esantį (duomenys neskelbtini), išvengiant muitinės kontrolės, gabenti lengvąjį automobilį „Audi A8“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio muitinė vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 112 000 Lt.2007 m. rugsėjo 6 d. – 2007 m. rugsėjo 7 d., ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, J. P. IĮ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), savo paties kaip J. P. IĮ turto vertintojo suklastotą 2007 m. rugsėjo 6 d. vertinimo ataskaitą Nr. 2007-594 su priedais, kurioje buvo nurodyti žinomai neatitinkantys tikrovės duomenys apie automobilio „Porsche Cayenne“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), sužalojimus ir sugadinimus, perdavė S. K., žinodamas, kad ši transporto priemonės vertinimo ataskaita bus pateikta muitinės pareigūnams, kurie, remdamiesi šia vertinimo ataskaita, įformins minimam automobiliui importo procedūrą, nurodant žymiai mažesnę automobilio vertę, nei yra iš tikrųjų, ir tokiu būdu bus išvengta šio automobilio muitinės kontrolės. Po to, S. K. šią vertinimo ataskaitą ir importo deklaraciją Nr. 7KR10409933, kurioje buvo nurodyta, kad minima transporto priemonė yra daužta, o jos vertė yra 8 711 Lt, 2007 m. rugsėjo 7 d. pateikė Kauno teritorinės muitinės „Centro“ posto vyresniajam inspektoriui M. S., kuris veikdamas priešingais tarnybai interesais ir susitaręs su to paties posto inspektore D. C., kuri jo kaip vadovaujančio pavedimu tariamai atliko minimo automobilio fizinį patikrinimą ir tariamai nustatė, kad reali automobilio būklė atitinka prie importo deklaracijos pridėtoje vertinimo ataskaitoje nurodytai ir prie šios ataskaitos pridėtose nuotraukose užfiksuotai automobilio būklei, įformino minimam automobiliui importo deklaraciją Nr. 7KR10405597, nurodant, kad šioje deklaracijoje ir prie jos pateiktoje automobilio vertinimo ataskaitoje nurodyti duomenys atitinka realiai tikrinamam automobiliui, bei išleido šį automobilį į laisvą apyvartą, ir tokiu būdu jis, J. P., padėjo S. K. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės „Centro“ postą, esantį (duomenys neskelbtini), išvengiant muitinės kontrolės, gabenti lengvąjį automobilį „Porsche Cayenne“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio muitinė vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 117 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis atskirai ir jų visetą, konstatavo, kad visos aplinkybės patvirtina J. P. pareikštus kaltinimus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), jog jis padėjo padaryti kontrabandą, perduodamas S. K. savo paties kaip J. P. IĮ turto vertintojo suklastotas vertinimo ataskaitas su priedais, kuriose buvo nurodyti žinomai neatitinkantys tikrovės duomenys apie automobilių sužalojimus ir sugadinimus, žinodamas, kad šios transporto priemonių vertinimo ataskaitos bus pateiktos muitinės pareigūnams, kurie, remdamiesi šiomis vertinimo ataskaitomis, įformins šiems automobiliams importo procedūrą, nurodant žymiai mažesnę automobilio vertę, nei yra iš tikrųjų ir tokiu būdu bus išvengta šių automobilių muitinės kontrolės. Teismas nurodė, kad J. P. paskutinė inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnyje, padaryta 2007 m. rugsėjo 7 d. Veikos metu galiojusiame BK 95 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. balandžio 10 d.) buvo nustatytas 10 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kai padarytas sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktis). 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233, galiojusiu nuo 2007 m. liepos 21 d., buvo padarytas BK 95 straipsnio pakeitimas, kuris pasunkino padėtį už sunkius nusikaltimus, senaties terminas padidintas iki 15 metų. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog tik veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Teismas konstatavo, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo 10 metų senaties terminas J. P. suėjo 2017 m. rugsėjo 7 d., todėl baudžiamąjį procesą dėl inkriminuotų keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, J. P. atžvilgiu nutraukė (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).J. P., dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 ir 305 straipsnių reikalavimų bei išdėstyti motyvai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Teigia, kad visi jam inkriminuoti automobiliai praėjo muitinės patikrinimo procedūras ir tariamas jų vertės sumažinimas automobilių muitinės patikrinimo procedūrai neturėjo jokios įtakos. Gali būti, kad tai turėjo įtakos muito mokesčio dydžiui, bet tikrai neturėjo jokios įtakos kontrabandos įvykdymui.

Šalies argumentai

3.2. J. P. teigia, kad jis kaip turto vertintojas atliko įvertinimą pačiam užsakovui prašant, o ne muitinei. Turto vertintojas nėra „Regitra“ darbuotojas ir automobilių neidentifikuoja, o vertina tą turtą, kurį pateikia užsakovas, vadovaudamasis turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 punktu, 5 straipsnio 1 dalies 12 punktu, Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtinta turto vertinimo metodika bei Susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 patvirtinta kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka. Be to, neatsako už identifikavimą ar kam šis vertinimas bus pateiktas. Atkreipia dėmesį, kad pagal Muitinės įstatymą – muitinės darbuotojams šie vertinimai neprivalomi ir tai patvirtino muitinės atstovas, teisiamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu. Be to, vertinimas atliktas užsakovui prašant, o ne muitinei pateikti.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi S. K. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes S. K. ikiteisminio tyrimo metu dėjo dideles pastangas, kad tik padėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės savo draugei I. T.. Be to, S. K. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokio motyvo, kodėl J. P. turėjo būti suinteresuotas dėl automobilių vertinimo iškraipymo, ir parodė, kad papildomai nėra mokėjęs, išskyrus oficialius mokesčius įmonei už atliktus turto vertinimus. Taigi teismas praktiškai neišanalizavęs ir tinkamai neįvertinęs konkrečių įrodymų pažeidė BPK reikalavimus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl J. P..Apeliantas nurodo, kad šioje byloje vykdytas baudžiamasis procesas tęsėsi nepateisinamai ilgai, dėl to padaryti esminiai BPK pažeidimai neužtikrinant tinkamo proceso funkcionavimo, kaltinamojo teisių į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką (BPK 1, 2 straipsniai, 44 straipsnio 5 dalis), teisės į teisingą teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalis), nesivadovauta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika dėl pernelyg ilgo proceso trukmės (Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995, Beck v. Norway, no 26390/95, judgement of 26 June 2001, Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002, Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005, Bochev v. Bulgaria. No. 73481/01, judgement of 13 November 2008, Sorvisto v. Finland, no. 19348/04; judgement of 13 January 2009, Meilus v. Lithuania, no 53161/99, judgement of 6 November 2003, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-109/2013 ir kt.).Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008 m. balandžio 22 d. Pranešimas apie įtarimą J. P. pareikštas 2008 m. balandžio 22 d., pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nors teisėjo nutarimas atlikti kratą jo namuose ir darbe priimtas 2008 m. balandžio 11 d., o prašymas priimtas 2008 m. balandžio 10 d., tai rodo, kad procesiniai veiksmai atlikti dar nepareiškus įtarimo. Dėl šio įtarimo baudžiamoji byla nutraukta 2013 m. vasario 22 d. Akivaizdu, kad penkis metus vykdytas baudžiamasis persekiojimas dėl nesunkaus nusikaltimo akivaizdžiai buvo per ilgas ir pažeidė jo teises į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką bei teisingą teismą. Pažymi, kad nors šioje byloje buvo ne vienas kaltinamasis, tačiau pats ikiteisminis tyrimas nebuvo sudėtingas, jis savo veiksmais nesudarė jokių kliūčių tirti ir nagrinėti bylą – atvykdavo atlikti visus procesinius veiksmus, nebuvo pasislėpęs nuo baudžiamojo persekiojimo. Todėl baudžiamojo persekiojimo per ilgą trukmę sieja išimtinai su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro netinkamu ir nepakankamai operatyviu pareigų bei įstatymų vykdymu.Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad prokuroras vilkinęs ikiteisminį tyrimą 2013 m. vasario 12 d. jam nutraukė bylą tariamai suėjus senaties terminui, o 2013 m. gegužės 30 d. dėl tų pačių faktų tik kito BK straipsnio pagrindu, t. y. BK 24 straipsnio 6 dalies, 199 straipsnio 1 dalies, vėl pranešė apie įtarimą, todėl kyla klausimas dėl prokuroro kompetencijos, kai jam buvo žinomos visos faktinės aplinkybės jau pradėjus ikiteisminį tyrimą.Apeliantas pažymi, kad pradėjus baudžiamąjį procesą ir jį vykdant patyrė procesinius suvaržymus, negalėjo ir negali būti tikras dėl savo likimo, kol procesas nėra baigtas neskundžiamu sprendimu. J. P. nurodo, jog priverstas gyventi baimėje, susidūrė su nemaloniais padariniais tiek sveikatai, tiek socialiniam gyvenimui, tiek darbui. Teisėsaugos institucijos ir teismas neužtikrino jo teisės į teisingą ir nešališką teismo sprendimą, greitą baudžiamosios bylos ištyrimą ir išnagrinėjimą, todėl ne tik nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, bet ir dėl pernelyg ilgai prieš jį nukreiptą baudžiamojo proceso trukmę, yra pagrindas nutraukti šį baudžiamąjį procesą. Be to, svarbu įvertinti, jog baudžiamasis procesas truko dešimt metų bei turėjo neigiamos įtakos jo gyvenimui.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. P., dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.J. P., dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. P. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, požymiai bei pagrįstai bylą nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šalies argumentai

6.1. J. P. buvo kaltinamas dėl keturių nusikalstamų veikų, kad padėjo S. K. padaryti kontrabandą, pateikdamas savo paties kaip J. P. IĮ turto vertintojo suklastotas ataskaitas, kurių pagrindu S. K. keturis lengvuosius automobilius – „Kia Sorento“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio muitinė vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 45 800 Lt, „Mercedes Benz S550“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio muitinė vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 170 530 Lt, „Audi A8“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio muitinė vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 112 000 Lt, „Porsche Cayenne“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio muitinė vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 117 000 Lt, įvežė į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės „Centro“ postą, esantį (duomenys neskelbtini), išvengdamas muitinės kontrolės.

6.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje ištirtų ir surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad jie patvirtina kaltinime nurodytus objektyviuosius J. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius. Prie vertinimo ataskaitų pridėtose automobilių fotonuotraukose nematyti jų identifikacinių numerių, tačiau kiti automobilių požymiai patvirtina, jog J. P. vertino kitus automobilius, o ne tuos, kuriuos apžiūrėjo pareigūnai. Teismas nusprendė, jog J. P. nevertindamas realiai esančių nedaužtų, kaltinime nurodytų automobilių „Kia Sorento“, „Mercedes Benz S550“, „Audi A8“, „Porsche Cayanne“, ir apie tai žinodamas, specialiai į vertinimo ataskaitas ir jų priedus surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie kitus, daužtus, automobilius ir jų požymius bei atitinkamai apie jų likutines vertes ir atstatymo kaštus. Taigi, apygardos teismas iš esmės konstatavo, kad J. P. suklastojo tikrus dokumentus, nes į vertinimo ataskaitas ir jų priedus surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie kitus, daužtus, automobilius ir jų požymius bei atitinkamai apie jų likutines vertes ir atstatymo kaštus.

6.3. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. V. 2013 m. vasario 22 d. priėmė nutarimą „Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-105-08 nutraukimo dalyje asmenų atžvilgiu“, kuriuo, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 (dėl kitų įtariamųjų) ir 2 punktais, 212 straipsnio 1 ir 2 (dėl kitų įtariamųjų) punktais, 214 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 216 straipsniu, nutraukė ikiteisminį tyrimą J. P. atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl transporto priemonės „Kia Sorento“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. birželio 13 d. vertinimo ataskaitos Nr. 2007-241 su priedais, transporto priemonės „Mersedes Benz S550“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. liepos 30 d. vertinimo ataskaitos Nr. 2007-393 su priedais, transporto priemonės „Audi A8“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. liepos 31 d. vertinimo ataskaitos Nr. 2007-405 su priedais, bei transporto priemonės „Porsche Cayenne“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 6 d. vertinimo ataskaitos Nr. 2007-594 su priedais suklastojimo, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (t. 11, b. l. 87-131). Šis nutarimas nepanaikintas ir yra galiojantis. Jame neanalizuojami įrodymai, tik nurodoma, kad J. P. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir kad dėl šios nusikalstamos veikos suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas (t. 11, b. l. 129).

6.4. Apeliantas nepagrįstai tapatina šį prokuroro nutarimą su apskritai ikiteisminio tyrimo nutraukimu jo atžvilgiu pagal visus įtarimus. 2012 m. birželio 12 d. J. P. buvo įteiktas pranešimas, kuriame nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje bei BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje (t. 12, b. l. 19-22). Pirmiau minėtu prokuroro 2013 m. vasario 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas J. P. atžvilgiu buvo nutrauktas tik pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o dėl įtarimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį buvo tęsiamas toliau ir 2013 m. gegužės 30 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą tik dėl pastarosios nusikalstamos veikos padarymo (t. 12, b. l. 26-28).

6.5. Apeliantas teisus teigdamas, kad šioje byloje vykdytas baudžiamasis procesas tęsėsi ilgai, tačiau negalima konstatuoti, jog dėl to jo atžvilgiu buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta skundžiama apygardos teismo nutartis.

6.6. J. P. taip pat nepagrįstai teigia, jog baudžiamojo persekiojimo veiksmai dėl jo buvo atlikti dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2008 m. balandžio 10 d. (t. 1, b. l. 1), o ne 2008 m. balandžio 22 d., kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį būtent dėl lengvųjų automobilių „Mercedes Benz S550“ ir „Audi A8“ įforminimo pagal suklastotus dokumentus – J. P. individualios įmonės surašytas vertinimo ataskaitas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2008 m. balandžio 11 d., taigi jau pradėtame ikiteisminiame tyrime, vadovaudamasis BPK 173 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, priėmė nutartį dėl leidimo daryti kratą J. P. IĮ tarnybinėse patalpose (t. 5, b. l. 183, 184; t. 6, b. l. 14). Krata pagal šią nutartį buvo atlikta 2008 m. balandžio 21 d. (t. 6, b. l. 1-6). Taigi, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai dėl kratos atlikimo nebuvo pažeisti.

6.7. Kaip pirmiau buvo minėta, J. P. buvo kaltinamas dėl keturių nusikalstamų veikų, kad padėjo S. K. padaryti kontrabandą, pateikdamas savo paties kaip J. P. IĮ turto vertintojo suklastotas ataskaitas, kurių pagrindu S. K. keturis lengvuosius automobilius – „Kia Sorento, „Mercedes Benz S550“, „Audi A8“, „Porsche Cayenne“, kurių kiekvieno muitinė vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, įvežė į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės „Centro“ postą, esantį (duomenys neskelbtini), išvengdamas muitinės kontrolės. Iš pateikto kaltinimo galima daryti išvadą, jog jau buvo preziumuojama, kad J. P. suklastojo vertinimo ataskaitas ir suklastotas pateikė S. K.. Tam, kad išsiaiškinti visas aplinkybes, apygardos teismas nepriklausomai nuo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. V. 2013 m. vasario 22 d. priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą J. P. atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl transporto priemonės „Kia Sorento“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. birželio 13 d. vertinimo ataskaitos Nr. 2007-241 su priedais, transporto priemonės „Mersedes Benz S550“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. liepos 30 d. vertinimo ataskaitos Nr. 2007-393 su priedais, transporto priemonės „Audi A8“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. liepos 31 d. vertinimo ataskaitos Nr. 2007-405 su priedais, bei transporto priemonės „Porsche Cayenne“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 6 d. vertinimo ataskaitos Nr. 2007-594 su priedais suklastojimo, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, nagrinėjo ir tai, ar iš tiesų minėtos vertinimo ataskaitos su priedais buvo suklastotos. Tik tokiu atveju buvo galima nustatyti, ar J. P. veiksmuose buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Teisėjų kolegijos nuomone tokiu būdu J. P. teisė į teisingą teismą ir tinkamą procesą nebuvo pažeista, nes apygardos teismas aiškinosi pilnai visas aplinkybes, kiek kaltinimas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas, kuo pasireiškė J. P. kaip padėjėjo veiksmai.

7. Apygardos teismas, atlikęs įrodymų analizę, jų vertinimą ir nutraukdamas bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, konstatavo tik veikos faktines aplinkybes ir įvardijo jų atitikimą konkrečiam BK straipsniui. Atlikta įrodymų analizė ir vertinimai nereiškia J. P. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką ir kartu nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo.

7.1. J. P. pirmosios instancijos teisme, o taip pat tai nurodo ir apeliaciniame skunde, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino ir nurodė, kad kaltinime nurodytus automobilius jis vertino ir turto vertinimo ataskaitas surašė, vadovaudamasis Turto ir verslo vertinimo pagrindų 1999 m. gegužės 25 d. įstatymu Nr. VIII-102, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr.244 patvirtinta Turto vertinimo metodika bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 patvirtinta kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka. Automobilių Kia Sorento, MB S550, Audi A8 ir Porsche Cayenne vertinimo ataskaitos buvo atliktos ne pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 3 punktą, kuriame numatyta, kad turtas vertinamas tada, kai jis yra apmokestinamas, deklaruojamas, o pagal 12 punktą, kuriame numatyta, kad turtas vertinamas, kai to pageidauja turto savininkas arba turto vertinimo užsakovas, kas nurodyta vertinimo ataskaitose, aiškinamajame rašte ir sutartyse – techninėse užduotyse. Jokių duomenų, kad tos ataskaitos būtų teikiamos muitinei, jis neturėjo, todėl nebuvo apskaičiuota jokia muitinė vertė. Užsakovas norėjo sužinoti, ar jam apsimoka remontuoti automobilius, kiek tai kainuos, kokia jų likutinė vertė, be to jis teigė, kad minėti automobiliai įvežti daužti į Lietuvą. Tai pažymėta transporto priemonių apžiūrėjimo aktuose. Todėl šiuo atveju nebuvo jokios kontrabandos. Tokios ataskaitos neturėjo būti adresuotos muitinei ir muitinė neturėjo tokių priimti. Iki 2007 m. apmokestinimui vertinimo ataskaitos buvo daromos apžiūrėjus transporto priemones muitinės terminaluose, o vėliau, pasikeitus išmuitinimo tvarkai, ataskaitų priedai buvo pateikiami muitinei ir nesąžiningi importuotojai, užsakytas ataskaitas, ne skirtas apmokestinimui, pateikdavo muitinei. Turto vertintojai neatlikdavo automobilio identifikavimą, vertindavo užsakovo pateiktas deklaruotas transporto priemones, kokios jos būdavo deklaruojamos. Turto vertinimo specifika priklausydavo nuo to, kokiai žinybai buvo skirta tokia ataskaita, atsižvelgiant į tokios žinybos specifinius reikalavimus. J. P. yra atlikęs daug vertinimų, tame tarpe ir S. K. įmonėms pagal automobilių, esančių JAV aukcionuose, nuotraukas, bei S. K. pageidaujant. Tokiose ataskaitose neskaičiavo muitinės vertės. Kaltinime nurodyti automobiliai „Kia Sorento“, „MB S550“, „Audi A8“ ir „Porsche Cayenne“ buvo jau Lietuvoje, taip nurodyta ir jų apžiūrų aktuose. Šie automobiliai užsakovo prašymu buvo vertinami užsakovo reikmėms. Jis vertino tokius automobilius, kokius jam pateikė užsakovas. Tų automobilių identifikaciniai numeriai atitiko įrašams dokumentuose. Kaltinime nurodyti automobiliai buvo 1 – 1,5 metų senumo. Paprastai tokių metų automobiliai JAV parduodami daužti arba atrodantys kaip sveiki, bet su dideliais variklio arba pavarų dėžės defektais, arba buvę skendę, o sveiki parduodami 5 metų senumo. Tokių automobilių patikros ir pažymos brangiai kainuoja, todėl dažnas atvejis, kada klastojami VIN ženklai.

7.2. J. P., siekiant pašalinti prieštaravimus jo parodymuose dėl faktinio automobilių apžiūrėjimo – pagal nuotraukas ar tiesiogiai, jų apžiūros vietos, buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme. Jis parodė, jog dabar sunku pasakyti, kur buvo apžiūrimi kaltinime nurodyti automobiliai. Iki 2007 metų importuojami automobiliai buvo apžiūrimi muitinės terminaluose, dešimtyje muitinės terminalų, pagal apskritį. 2007 metais Muitinės departamento direktoriaus įsakymu buvo pakeista tvarka ir importuojami automobiliai buvo saugomi ne tik terminaluose, bet ir aikštelėse, garažuose, namuose ir sunku pasakyti dabar, kur tie automobiliai buvo apžiūrėti. Jis neprisimena, ar nors vienas iš šių keturių automobilių buvo apžiūrėtas muitinės sandėlyje, kur užsakovas pateikdavo, ten ir apžiūrėdavo. Neatmeta galimybės, kad galėjo apžiūrėti ne tą automobilį, kurį įsivežė S. K., nes tie automobiliai buvo jau čia, Lietuvoje, o amerikietiškų automobilių identifikavimo lentelės yra po stiklu arba uždėti lipdukai ir juos galima lengvai keisti, todėl dokumentuose ir rašo, kad už pateiktų duomenų tikrumą vertintojas neatsako. Lietuvoje identifikavimą atlieka „Regitra“ ir ten taip pat yra užfiksuota apie keturis, penkis šimtus atvejų, kai patenka suklastotų automobilių, o mums, neturint duomenų bazės, tik grynai apžiūrint, nėra galimybės nustatyti, kad tiksliai būtent tas automobilis, nes užsakovas deklaruoja pats, kad tas automobilis yra būtent tas. Vertinimo atskaitose yra įrašyta „klientui pageidaujant“, o jeigu tai būtų muitiniam vertinimui, tai pagal 3 punktą būtų pažymėta: „apmokestinama muitinės procedūroms“. Vertinimui pateikiami ir sugedusios transporto priemonės sertifikatai, tačiau jokio ryšio su vertinimu neturi, tik yra kaip patvirtinantis dokumentas, kad tai būtent ta transporto priemonė. Visi minėti keturi automobiliai yra iki pusantrų metų senumo ir tyrėjai nori įpiršti mintį, kad jie buvo importuoti sveiki, tačiau iš Amerikos niekas naujų automobilių neimportuoja, ir visi šie automobiliai nebuvo sveiki, jie galėjo būti skendę, galėjo būti variklio defektas, pavarų defektas, kaip ekspertizės metu ir buvo nustatyta, kad vieno automobilio trūkęs blokas, kitas buvęs perdažytas, kitame automobilyje sudėti ne tie agregatai, teisme ekspertizės išvadoje parašyta, kad automobilis daužtas ir nenuėmus glaisto, sluoksnio dažų neįmanoma nustatyti, kaip jis daužtas, nors jis yra pateikiamas kaip sveikas įvežtas. Vertinant žiūrėjo automobilių identifikacinius numerius ir ataskaitoje parašė tuos numerius, juos sutikrino, bet tie numeriai yra lengvai keičiami. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad automobilio vizualiai nematė, aiškina tuo, jog buvo suklaidintas tyrėjo. Tyrėjas jį apklausinėjo bendrai apie tvarką, bet ne apie konkrečius automobilius, kuriuos vertino. Pasakydamas, kad automobilių nuotraukos buvo atsiųstos į jo elektroninį paštą, irgi aiškino apie bendrą teorinę tvarką.

7.3. Šie jo teiginiai paneigiami pirmosios instancijos teismo atlikta įrodymų analize.

7.3.1. S. K. apygardos teisme parodė, kad neprisimena automobilių vertinimo aplinkybių, nes tai buvo senai, tačiau patvirtino, jog visi automobiliai buvo pateikiami muitinės patikrinimui. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog tam, kad įforminti automobilį, reikėjo surasti turto vertintoją, kuris sutiktų išduoti transporto priemonių vertinimo ataskaitą su joje surašytais tikrovės neatitinkančiais automobilių defektais, t. y. prirašyti papildomų stambių automobilių defektų, dėl kurių automobilio vertė būtų sumažinta maždaug per pusę, o gal ir daugiau. Nepamena kokiu būdu tiksliai, bet tokias ataskaitas sutiko rašyti J. P.. Tokio akto surašymas kainavo 200 Lt. Tokiais atvejais jis surasdavo įvairiuose internetiniuose puslapiuose tos pačios markės ir modelio automobilį su defektais, po ko nuotraukas nusiųsdavo internetu J. P., kuris surašydavo ataskaitą ir jis ją atsiimdavo. J. P. puikiai žinojo, kad rašo tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilių sugadinimus, nes jam apie tai pasakojo. Pas J. P. užsakydavo automobilių vertinimo ataskaitas muitiniam forminimui, tikslu sumažinti automobilių mutinę vertę. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog tokius parodymus S. K. davė, siekdamas, kad jo tuo metu faktinė sutuoktinė I. T. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Jis tik pripažino, kad buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, atliko visus veiksmus bendrovės vardu, nors ji buvo registruota I. T. vardu.

7.3.2. Liudytojo A. S., dirbančio Vilniaus teritorinės muitinės pažeidimų prevencijos skyriuje (toliau – VTM PPS), nustatyta, kad 2007 m. turėjo informacijos, jog įvairios bendrovės dažniausiai iš JAV į Lietuvą importuodavo lengvuosius automobilius ir muitinėje norėdami mokėti mažesnius mokesčius, bandydavo juos deklaruoti kaip daužtus, nors iš tiesų jie būdavo techniškai tvarkingi. Duomenų bazėje atlikus rizikos analizės įvertinimą, buvo patikrinti 6 automobiliai, kuriuos atgabeno UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esantį Lentvario sen., sandėlį. Tranzito dokumentuose 4 automobiliai buvo nurodyti kaip nedaužti, o du prabangūs, tarp kurių buvo automobilis „Porsche Cayanne“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas kaip daužtas. Buvo nuspręsta patikrinti, ar šie du automobiliai iš tiesų yra daužti. Jis su VTM PPS vyr. inspektoriumi Ž. B. nuvyko į minėtą sandėlį, kur kartu su muitinės inspektoriumi G. R. ir muitinės tarpininke N. J. atidarė konteinerį ir pamatė, kad tie du automobiliai, tarp kurių buvo minėtas „Porsche Cayanne“, buvo nedaužti, jų kėbulai buvo be sužalojimų (t. 8, b. l. 155). Analogiškus parodymus davė ir liudytojas Ž. B..

7.3.3. J. P. parodymus, kad jis apžiūrėjo kaltinime nurodytus automobilius, paneigia jo paties surašytos automobilių vertinimo ataskaitos ir prie jų pridėti priedai bei fotonuotraukos, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad jose yra užfiksuoti kiti automobiliai ir jų apgadinimai negu tie, kuriuos apžiūrėjo pareigūnai.

7.3.3.1. Iš automobilio „Kia Sorento“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. birželio 13 d. vertinimo ataskaitos Nr. 2007-241, matyti, kad ją atliko J. P. IĮ, pasirašė J. P. kaip vertinimo įmonės vadovas bei kaip vertintojas. Ataskaitoje nurodyta, kad sužalotos transporto priemonės likutinė vertė – 8 677 Lt, transporto priemonės atkuriamoji vertė, keičiant senas detales naujomis-originaliomis detalėmis, įvertinus nusidėvėjimą bei prekinės vertės netekimą, yra 60 875 Lt (t. 1, b. l. 119-135). Prie šios vertinimo ataskaitos pridėtame J. P. IĮ transporto priemonės „Kia Sorento“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. birželio 13 d. apžiūrėjimo akte Nr.2007-241 nurodyta, kad ši transporto priemonė apžiūrėta Prienuose, transporto priemonė nevažiuojanti (t. 1, b. l. 121). J. P. IĮ vertinimo ataskaitoje Nr. 2007-241 esančioje atkuriamosios (remonto) vertės kalkuliacijos detalizacijoje nurodyta, kad keičiamos dalys, be kitų, yra priekinis kairysis žibintas, priekinis dešinysis žibintas, priekinis kairysis sparnas, priekinis dešinysis sparnas, radiatoriaus grotelės, variklio gaubtas, prietaisų skydas, priekinio tilto korpusas ir kt. Visų keičiamų detalių kaina yra 52 980,57 Lt (t. 1, b. l.126-129). Tačiau 2008 m. balandžio 24 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Kia Sorento“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant specialistui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso vadybininkui T. Č.. Apžiūros metu padaryta išvada, kad pateiktas automobilis yra kitas (kito modelio) automobilis, nei J. P. surašytoje automobilio „Kia Sorento“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje pridėtose fotonuotraukose esantis automobilis. Iš minimoje ataskaitoje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tai yra „Kia Sorento LX“ komplektacijos automobilis, o apžiūrimas automobilis yra „Kia Sorento EX“ komplektacijos automobilis. Apžiūrimas automobilis atitinka šio automobilio fotonuotraukoms, esančioms „Bidux.com“ internetiniame puslapyje, o ne vertintojo ataskaitoje pateiktoms fotonuotraukoms (t. 4, b. l. 121-128). Taip pat „Bidux.com“ internetiniame puslapyje esančiose nuotraukose (t. 1, b. l. 136-139) nėra matomi automobilio sužalojimai, kurie yra nurodyti J. P. IĮ vertinimo ataskaitoje Nr. 2007-241 esančioje atkuriamosios (remonto) vertės kalkuliacijos detalizacijoje bei prie jos pridėtose fotonuotraukose. 2008 m. birželio 20 d. Kauno teritorinės muitinės rašte Nr. 1B-19.5-15-12187 „Dėl specialisto išvados pateikimo“ nurodyta, kad automobilio „Kia Sorento“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), muitine verte (nesiremiant turto vertintojo ataskaita) laikytina – 45 800 Lt. Vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis, perskaičiuotini importo mokesčiai: muitas (A00) iš 495 Lt į 4 580 Lt, PVM (B00) iš 1 088 Lt į 9 177 Lt, skaičiuotinas importo mokesčių skirtumas – 12 174 Lt (t. 5, b. l. 69-72). Be to, pagal 2007 m. liepos 3 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį A. D. IĮ pardavė minimą automobilį J. S. už 50 100,44 Lt (t. 10, b. l. 32).

7.3.3.2. J. P. IĮ atliktoje automobilio „Audi A8“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje 2007-405 (vertinimo data: 2007 m. liepos 31 d.), kurią J. P. pasirašė kaip vertinimo įmonės vadovas bei kaip vertintojas, nurodyta, kad sužalotos transporto priemonės likutinė vertė – 19 264 Lt, transporto priemonės atkuriamoji vertė, keičiant senas detales naujomis-originaliomis detalėmis, įvertinus nusidėvėjimą bei prekinės vertės netekimą, yra 147 833 Lt (t. 2, b. l. 93-107). Prie šios vertinimo ataskaitos pridėtame J. P. IĮ transporto priemonės „Audi A8“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. liepos 31 d. apžiūrėjimo akte Nr. 2007-405 nurodyta, kad ši transporto priemonė apžiūrėta Prienuose, transporto priemonė nevažiuojanti (t. 2, b. l. 95). J. P. IĮ vertinimo ataskaitoje Nr. 2007-405 esančioje atkuriamosios (remonto) vertės kalkuliacijos detalizacijoje nurodyta, kad keičiamos dalys, be kitų, yra pavarų dėžė (28 351,93 Lt), varikio gaubtas (1 999,27 Lt), prietaisų skydas (5 144,67 Lt) ir kt. (t. 2, b. l. 101-102). Pateiktose fotonuotraukose (t. 2, b. l. 104-105) matomos iššautos priekinės oro pagalvės. 2008 m. birželio 3 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis „Audi A8“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant specialistui – Vilniaus „Audi“ centro serviso vadovui R. K.. Apžiūros metu konstatuota, kad sulyginus apžiūrimą automobilį su J. P. vertinimo ataskaitoje Nr. 2007-405 esančiomis fotonuotraukomis, pateiktomis įforminant šiam automobiliui importo deklaraciją, daroma išvada, jog skiriasi apžiūrimo automobilio spalva nuo fotonuotraukose esančio automobilio, taip pat skiriasi apžiūrimo ir fotonuotraukose esančio automobilio salono spalva. Ataskaitoje pateiktose nuotraukose automobilio salonas yra šviesiai rudos spalvos, o apžiūrimo automobilio salonas juodos spalvos. Vertinimo ataskaitoje pateiktas keičiamų detalių sąrašas neatitinka tikrovės, kadangi apžiūrėjus pateiktą automobilį galima teigti, kad oro pagalvės nekeistos, prietaisų skydas nekeistas, variklio gaubtas nekeistas, pavarų dėžė nekeista, oro pagalvių valdymo blokas nekeistas. Apžiūrai pateiktas automobilis yra visiškai kitos komplektacijos, spalvos, interjero ir eksterjero, negu prie J. P. vertinimo ataskaitos pateiktose fotonuotraukose (t. 4, b. l. 151-157). Vilniaus „Audi“ centro 2008 m. birželio 4 d. pažymoje Nr. 08-304 nurodyta, kad 2008 m. birželio 3 d. Vilniaus „Audi“ centre apžiūrėjus automobilį „Audi A8“, v/n (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad automobilyje sumontuota pavarų dėžė, kurios tipas HHV, serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Ši pavarų dėžė buvo sumontuota į automobilį jo pagaminimo metu (produkcijos data 2005 m. sausio 31 d.) „Audi“ gamykloje Neckarlsulm (t. 4, b. l. 159). JAV internetinėje svetainėje www.carfax.com (JAV automobilių duomenų bazė) nurodyta, kad nepranešta apie jokias problemas, susijusias su automobilio „Audi A8“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), konstrukcijos/kėbulo sugadinimais, oro pagalvės išsiskleidimu (t. 9, b. l. 101-106). Vilniaus teritorinės muitinės 2008 m. birželio 25 d. specialisto išvadoje Nr. 18 nurodyta, kad automobilio „Audi A8“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nesiremiant defektacijos aktu, muitinė vertė yra 112 000 Lt, apskaičiuoti importo mokesčiai – 33 498 Lt, iš jų 11 200 Lt importo muito ir 22 298 Lt PVM. Skirtumas tarp BAD importo rinkinyje apskaičiuotų importo mokesčių ir remiantis Bendrijos kodekso 31 straipsniu nustatytos vertės apskaičiuotų mokesčių yra 29 719 Lt, iš jų 9 973 Lt importo muito ir 19 746 Lt PVM (t. 5, b. l. 80-81).

7.3.3.3. J. P. IĮ atliktoje automobilio „Mersedes Benz S550“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. liepos 30 d. vertinimo ataskaitoje Nr. 2007-393, kurią J. P. pasirašė kaip vertinimo įmonės vadovas bei kaip vertintojas, nurodyta, kad sužalotos transporto priemonės likutinė vertė – 26 573 Lt, transporto priemonės atkuriamoji vertė, keičiant senas detales naujomis originaliomis detalėmis, įvertinus nusidėvėjimą bei prekinės vertės netekimą, yra 233 732 Lt (t. 2, b. l. 67-80). Prie šios vertinimo ataskaitos pridėtame J. P. IĮ transporto priemonės „Mersedes Benz S550“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. liepos 30 d. apžiūrėjimo akte Nr. 2007-393 nurodyta, kad ši transporto priemonė apžiūrėta Prienuose, transporto priemonė nevažiuojanti (t. 2, b. l. 69). J. P. IĮ vertinimo ataskaitoje Nr. 2007-393 esančioje atkuriamosios (remonto) vertės kalkuliacijos detalizacijoje nurodyta, kad keičiamos dalys, be kitų, yra variklis (kaina 88 011,18 Lt) ir pavarų dėžė (13 837,37 Lt) (t. 2, b. l. 75-77). 2008 m. rugsėjo 26 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Mersedes Benz S550“, v/n (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu dalyvavo specialistai - UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Mercedes-Benz“ lengvųjų automobilių serviso vadovas A. K. bei lengvųjų automobilių techninis konsultantas inžinierius V. Z.. Apžiūrint šį automobilį ir sulyginus šio automobilio esamą būklę su prie muitinės importo deklaracijos Nr. 7VR40401474 (2007 m. rugpjūčio 3 d.) esančioje J. P. IĮ vertinimo ataskaitoje Nr. 2007-393 pridėtomis automobilio „Mersedes Benz S550“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukomis, pateikiama išvada, kad fotonuotraukose yra kitas automobilis, nei pateiktas apžiūrai, nes ataskaitos fotonuotraukose yra serijinės komplektacijos „Mercedes Benz“ S klasės, o apžiūrimas automobilis turi gamykloje sumontuotą apdailos paketą (kodas 772), taip pat turi gamykloje sumontuotus AMG ratlankius (kodas 780). Ataskaitoje pateiktose fotonuotraukose matyti galinis tempimo kablys, o ant apžiūrimo automobilio tempimo įtaiso nėra ir pagal automobilio komplektaciją matyti, kad jis nebuvo sumontuotas. Pagal pateiktas fotonuotraukas matyti, kad priekiniame bamperyje nėra geltonos spalvos priekinių gabaritinių žibintų, kurie yra ant privalomi JAV rinkoje ir yra ant visų parduodamų automobilių, todėl galima teigti, kad tai europinio standarto automobilis. Pateiktose fotonuotraukose vairaratis yra pilkos spalvos, be medžio apdailos detalių, o apžiūrimame automobilyje vairaratis su medžio apdailos detalėmis, kurios buvo sumontuotos gamykloje (kodas 289). J. P. IĮ vertinimo ataskaitoje Nr. 2007-393 esančiame apgadinimų ir numatomo remonto protokole nurodyta, kad keičiamos dalys yra variklis ir pavarų dėžė, tačiau apžiūrint automobilį sutikrinus esančius serijinius agregatų numerius nustatyta, kad jie atitinka sumontuotus gamykloje, t. y. jie nebuvo keisti. Pagal pateiktas fotonuotraukas iš internetinės svetainės „Bidux.LLC“ ir pateiktą apžiūrai automobilį, galima daryti kategorišką išvadą, kad tai tas pats automobilis (t. 4, b. l. 76-85). JAV internetinėje svetainėje www.carfax.com (JAV automobilių duomenų bazė) nurodyta, kad nepranešta apie jokias problemas, susijusias su automobilio „Mersedes Benz S550“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), konstrukcijos/kėbulo sugadinimais, oro pagalvės išsiskleidimu (t. 9, b. l.96-100). Vilniaus teritorinės muitinės 2008 m. birželio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 19 nurodyta, kad 2007 m. rugpjūčio 3 d. importuoto naudoto lengvojo automobilio „Mersedes Benz S550“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), muitinė vertė, nesiremiant defektacijos aktu, – 170 530 Lt, apskaičiuoti importo mokesčiai – 50 924 Lt, iš jų 17 053 Lt importo muito ir 33 871 Lt PVM. Skirtumas tarp BAD importo rinkinyje apskaičiuotų importo mokesčių ir remiantis Bendrijos kodekso 31 str. nustatytos vertės apskaičiuotų mokesčių – 45 686 Lt, iš jų 15 331 Lt importo muito ir 30 355 Lt PVM (t. 5, b. l. 83-84).

7.3.3.4. J. P. IĮ atliktoje automobilio „Porsche Cayenne“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 6 d. vertinimo ataskaitoje Nr. 2007-594, kurią J. P. pasirašė kaip vertinimo įmonės vadovas bei kaip vertintojas, nurodyta, kad sužalotos transporto priemonės likutinė vertė – 18 186 Lt, transporto priemonės atkuriamoji vertė, keičiant senas detales naujomis-originaliomis detalėmis, įvertinus nusidėvėjimą bei prekinės vertės netekimą, yra 143 804 Lt (t. 2, b. l. 169-184). Prie šios vertinimo ataskaitos pridėtame J. P. IĮ transporto priemonės „Porsche Cayenne“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjimo akte Nr. 2007-594 nurodyta, kad ši transporto priemonė apžiūrėta Prienuose, transporto priemonė nevažiuojanti (t. 2, b. l. 171). J. P. IĮ vertinimo ataskaitoje Nr. 2007-594 esančioje atkuriamosios (remonto) vertės kalkuliacijos detalizacijoje nurodyta, kad keičiamos dalys, be kitų, yra priekinis kairys sparnas, priekinis dešinys sparnas, priekinis kairys lonžeronas, priekinis dešinys lonžeronas, variklio gaubtas, vairuotojo saugos pagalvė, keleivio saugos pagalvė ir kt. (t. 2, b. l. 177-179). Pateiktose fotonuotraukose (t. 2, b. l. 181-182) akivaizdžiai matoma sužalota priekinė automobilio dalis, iššovusios salono oro pagalvės. 2009 m. kovo 26 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Porsche Cayenne“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant „Porsche“ automobilių serviso vadovui R. K.. Apžiūros metu konstatuota, kad sulyginus apžiūrimą automobilį su J. P. vertinimo ataskaitoje Nr. 2007-405 esančiomis fotonuotraukomis, daroma išvada, kad apžiūrimo automobilio salonas yra smėlio spalvos, o fotonuotraukose esantis automobilio salonas yra pilkai juodos spalvos. Vertinimo ataskaitos fotonuotraukose esančio automobilio galinėje dalyje įrengtas galinis tempimo kablys, o apžiūrimame automobilyje jo nėra, taip pat nėra jokių jo tvirtinimo žymių. Apžiūrimo automobilio salono apsaugos oro pagalvės nebuvo iššautos, automobilio abiejų pusių priekiniai sparnai, variklio dangtis nekeisti ir nedažyti, lonžeronai nekeisti ir nesugadinti, ABS hidroagregatas nekeistas ir nesugadintas; automobilio variklio detalės nebuvo keičiamos, jos nesugadintos; tvirtinimo elementai nebuvo judinami. Sulyginus vertintojo ataskaitoje pateiktas apžiūrėto automobilio fotonuotraukas su šiuo realiai apžiūrėtu automobiliu galima teigti, kad tai yra skirtingi automobiliai (t. 4, b. l. 177-202). JAV internetinėje svetainėje www.carfax.com (JAV automobilių duomenų bazė) nurodyta, kad nepranešta iš viso apie jokias problemas, susijusias su automobilio „Porsche Cayenne“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), gedimais ar sužalojimais (t. 9, b. l. 107-112). BAD Nr. (duomenys neskelbtini) (2007 m. rugsėjo 7 d.) deklaruoto automobilio „Porsche Cayenne“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), muitine verte laikytina vertė – 117 000 Lt (naudotų automobilių importo kainų žinynas (katalogas) „Automobilių importo kainos liepa-rugsėjis, 2007 m.“). Įvertinus BAD Nr. (duomenys neskelbtini) (2007 m. rugsėjo 7 d.) deklaruoto automobilio muitinę vertę, nustatytiną, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 31 straipsnio 1 daleis nuostatomis, perskaičiuotini importo mokesčiai: muitas A00) iš 1 121 Lt į 11 700 Lt, PVM (B00) iš 2 237 Lt į 23 184 Lt. Skaičiuotinas importo mokesčių skirtumas 31 526 Lt, tame skaičiuje: muitas (A00) – 10 579 Lt, PVM (B00) – 20 947 Lt (t. 5, b. l. 93-94).

7.4. Byloje nėra jokių duomenų apie automobilių WIN numerių perklijavimą ar kitokį suklastojimą ant kitų automobilių, kas leistų teigti, kad J. P., jam nežinant, buvo pateikti apžiūrai kiti automobiliai. Be to, jo parodymus paneigia ir S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir netiesiogiai patvirtinti teisme, kad jis J. P. vertinimo ataskaitų surašymui, perdavė internete surastų panašių, tik daužtų, automobilių, nuotraukas. Be to, apygardos teismas pagrįstai vadovavosi jo paties parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių seka, jog jis automobilių neapžiūrėjo, o juos įvertino pagal S. K. atsiųstas fotonuotraukas. Apeliantas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino apie bendrą tvarką apie automobilių vertinimą. Tačiau šie jo teiginiai paneigiami jo apklausų metu duotais parodymais (t. 12, b. l. 13, 14, 15, 16-17, 18, 23, 29-30). Jis buvo apklausiamas ne vieną kartą ir ne apie bendrą vertinimo tvarką, o apie konkrečių automobilių vertinimą. Beveik po kiekvienos apklausos buvo reiškiamos pastabos, kurios įrašytos į apklausų protokolus. Iš pastabų turinio matyti, jog jos nesusijusios su konkrečių automobilių vertinimu, o iš esmės tik nurodoma, kad vertinimas nebuvo skirtas muitinės tarnyboms.

8. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro bendru įsakymu Nr. 101, 2000 m. balandžio 11 d. patvirtintos Kelių transporto priemonės vertės nustatymo tvarkos 29 punktą turto vertintojas privalo apžiūrėti vertinamą transporto priemonę, o 24 punktas nustato, kad vertintojas turi nufotografuoti apžiūrimą transporto priemonę, šiose nuotraukose turi būti matoma visa transporto priemonės išorė ir valstybinis numeris; kitose nuotraukose – apgadinimai ir kiti svarbūs transporto priemonės vertinimui elementai. Nė vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas, reglamentuojantis kelių transporto priemonių vertės nustatymą, nenumato galimybės vertinti transporto priemonių, jų apgadinimų, defektų iš fotonuotraukų. Iš pirmiau aptartų įrodymų seka, jog atliekant minėtų keturių vertinimą šios tvarkos buvo nesilaikyta. Automobiliai tiesiogiai nebuvo apžiūrimi, vertinimo aktai buvo rašomi S. K. pagal pateiktas fotonuotraukas, J. P. žinant apie tai, jog vertinami visai ne tie automobiliai.

9. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia jo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). Viena iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių yra padėjėjas. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. S. K. nusikalstamas sumanymas – muitinės kontrolės ir didesnio muitinio mokesčio išvengimas, pateikiant suklastotus automobilių dokumentus, nepavyktų be J. P. pagalbos. Pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų analizė rodo, kad J. P. atliko visus padėjėjui būdingus veiksmus. J. P. nevertindamas realiai esančius nedaužtus automobilius „Kia Sorento“, „Mercedes Benz S550“, „Audi A8“, „Porsche Cayanne“, ir apie tai žinodamas, specialiai į vertinio ataskaitas ir jų priedus surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie kitus, daužtus, automobilius ir jų požymius bei atitinkamai apie jų likutines vertes ir atstatymo kaštus. Tai padėjo S. K. išvengti muitinės kontrolės ir didesnio muitinio mokesčio mokėjimo. J. P. padėjo S. K. padaryti kontrabandą, perduodamas jam savo paties kaip J. P. IĮ turto vertintojo suklastotas vertinimo ataskaitas su priedais, kuriose buvo nurodyti žinomai neatitinkantys tikrovės duomenys apie automobilių sužalojimus ir sugadinimus, žinodamas, kad šios transporto priemonių vertinimo ataskaitos bus pateiktos muitinės pareigūnams, kurie, remdamiesi šiomis vertinimo ataskaitomis, įformins šiems automobiliams importo procedūrą, nurodant žymiai mažesnę automobilio vertę, nei yra iš tikrųjų ir tokiu būdu bus išvengta šių automobilių muitinės kontrolės.

10. Tokiu būdu, apygardos teismo išvada, jog J. P. veiksmuose yra BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje numatytų keturių nusikalstamų veikų požymiai, yra pagrįsta.

11. J. P. paskutinė inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnyje, padaryta 2007 m. rugsėjo 7 d. Veikos padarymo metu galiojusiame BK 95 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. balandžio 10 d.) buvo nustatytas 10 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kai padarytas sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktis). 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233, įsigaliojusiu 2007 m. liepos 21 d., buvo padarytas BK 95 straipsnio pakeitimas, kuris pasunkino padėtį už sunkius nusikaltimus, nes senaties terminas padidintas iki 15 metų. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Tokiu būdu, apygardos teismas teisingai konstatavo, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo 10 metų senaties terminas J. P. suėjo 2017 m. rugsėjo 7 d. Baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, todėl baudžiamasis procesas dėl J. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos) nutrauktas pagrįstai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

12. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog keisti ar naikinti nutartį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. P., dėl kurio baudžiamoji byla, kaltinant jį pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Laima GarnelienėVioleta RažinskaitėLinas Šiukšta