Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-72-202/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-26Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2017-05-09Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-26
Bylos Nr.
1S-72-202/2015
Teisminio proceso Nr.
1-40-9-00077-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdimaras Bavėjanas
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-72-202/2015
Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00077-2009-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2.; 2.1.16.1.2.1.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo V. P. gynėjo advokato H. O. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. P. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 9 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad platino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, t. y. 2008 m. gruodžio mėn. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gavęs V. V., atliekančio laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, prašymą parduoti jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino, V. P. 2008 m. gruodžio 9 d. laikotarpiu nuo 17.46 val. iki 19.32 val. Klaipėdos mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje neteisėtai už su V. V. sutartą ateityje sumokėti 12600 Lt sumą perdavė E. B. labai didelį kiekį – ne mažiau 27,059 g, narkotinės medžiagos – heroino.

2009 m. vasario 12 d. V. P. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2009 m. gegužės 25 d. nutarimu paskelbta V. P. paieška. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi V. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Pagal 2010 m. balandžio 29 d. išduotą Europos arešto orderį V. P. buvo sulaikytas 2013 m. gegužės 28 d. Norvegijoje ir 2014 m. gegužės 9 d. perduotas Lietuvai. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 10 d. nutartimi paliko galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 rugpjūčio 3 d. nutartį ir V. P. nustatė suėmimo terminą dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gegužės 9 d. Suėmimo terminas vėliau buvo tęsiamas Šiaulių apygardos teismo nutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas skundžiama 2015 m. vasario 27 d. nutartimi kaltinamajam V. P. kardomosios priemonės – suėmimo, terminą pratęsė dar trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad būdamas laisvėje kaltinamasis V. P. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

Kaltinamojo V. P. gynėjas advokatas H. O. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį.

Skunde nurodoma, kad V. P. savo kaltės nepripažįsta. Kaltinamasis neįgijo, negabeno, nelaikė ir niekam neperdavė labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino. Be to, jam nėra žinomos kaltinime nurodytos disponavimo narkotinėmis medžiagomis aplinkybės. Kaltinamojo ir jo gynėjo manymu, V. V. ir E. B., siekdami išvengti atsakomybės, jį apkalbėjo. Šią aplinkybę minėti asmenys patvirtino apklausti teisme.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad V. P. paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė. Jis pagal Europos arešto orderį Norvegijoje buvo sulaikytas 2013 m. gegužės 28 d. ir yra laikomas suimtas jau 1 metus ir 10 mėnesių. Kaltinamasis iki suėmimo Norvegijoje dirbo ir mokėsi, gyveno su drauge ir sūnumi, kurie ruošiasi grįžti į Lietuvą. Su jais kaltinamasis ryšius palaiko ir būdamas suimtas, todėl teismo išvada, kad V. P. nesieja tvirti socialiniai ryšiai, yra visiškai nepagrįsta.

Skunde taip pat nurodoma, kad Norvegijoje kaltinamasis mokėsi vidurinėje mokykloje, siekė įgyti žinių, kurias galėtų pritaikyti būdamas laisvėje.

Kaltinamojo gynėjas skunde pabrėžia, kad V. P. turi gyvenamąją vietą Lietuvoje (gyventų pas savo tėvus). UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka kaltinamąjį įdarbinti. Be to, V. P. artimieji yra pasirengę sumokėti užstatą nuo 10000 Eur iki 12000 Eur, jei kardomoji priemonė – suėmimas, būtų pakeista švelnesne kardomąja priemone.

Kaltinamojo gynėjas mano, kad teismas, priėmęs nutartį pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, pažeidė procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo ir teisingumo principus. Nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Be to, net ir nustačius suėmimo taikymo pagrindus ir sąlygas, teismas gali, tačiau neprivalo, skirti ar palikti galioti pačią griežčiausią kardomąją priemonę.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. P. gynėjo advokato H. O. skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, terminą kaltinamajam V. P. BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Sąlygos pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo, terminą šioje byloje yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį teismo nuosprendį.

Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, kad V. P. nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla dėl V. P. galimai padarytos nusikalstamos veikos yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas surinktų duomenų pakankamumą įvertino tinkamai. Darytina išvada, jog byloje esantys duomenys, t. y. specialistų išvadose, kratos protokoluose, operatyvinių veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose užfiksuoti duomenys bei kita bylos medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam V. P. kardomosios priemonės – suėmimo, terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu gali būti taikomas atsižvelgiant į įtariamojo/kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

Suimtasis V. P. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 6 dalys) padarymu, už kurį sankcijoje numatyta tik itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Įtarimo/kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis/kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad Šiaulių apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad V. P. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo paskelbta jo paieška, užsienio valstybėje surastas tik pagal Europos arešto orderį. Be to, Lietuvos Respublikoje V. P. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, galinčiais sulaikyti jį nuo pakartotino pasislėpimo. Skunde nurodoma, kad kaltinamasis iki suėmimo Norvegijoje dirbo ir mokėsi, gyveno su drauge ir sūnumi, kurie ruošiasi grįžti į Lietuvą, taip pat turėtų galimybę įsidarbinti ir gyventų pas tėvus, tačiau šios aplinkybės nepaneigia Šiaulių apygardos teismo paskirto suėmimo pagrindo bei negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas, priešingai nei teigiama skunde, neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, taip pat ir taikant užstatą, BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo V. P. gynėjo advokato H. O. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Valdimaras Bavėjanas