Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-30 · Civilinė byla Nr. B2-4246-823/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-30
Bylos Nr.
B2-4246-823/2012
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00653-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso Lietuva“
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-4246-823/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00653-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 126.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso Lietuva“ ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui Lietuvos slidinėjimo federacijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Inkaso Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovui UAB „Vilniaus ekspedicija“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Paltaja“. Nurodė, kad yra atsakovo įmonės kreditorius, perėmęs kreditorinį reikalavimą 2011 m. rugsėjo 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi iš pradinio kreditoriaus UAB „Žaibo ratas Vilnius“. Atsakovas yra skolingas ieškovui 10 422,40 Lt, iš kurių 7748,68 Lt suma susidarė atsakovui neapmokėjus 2007 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitų-faktūrų Nr. 3685 ir Nr. 3686 bei 2007 m. spalio 9 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 3822, 605 Lt sudaro skolos administravimo išlaidos, 2068,72 Lt – 6 procentų metinės palūkanos. Ieškovas pranešimu paragino atsakovą susimokėti skolą bei įspėjo jį apie kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos slidinėjimo federacija ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovas nėra pateikęs automobilio remonto paslaugų užsakymų UAB „Žaibo ratas Vilnius“, PVM sąskaitą-faktūrą už šias paslaugas pasirašęs asmuo nėra įgaliotas veikti atsakovo vardu ir priklauso kitai asociacijai. Taigi ieškovo pareikštas reikalavimas yra ginčytinas, apie šią situaciją UAB „Žaibo ratas Vilnius“ buvo informuotas. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, piktnaudžiauja procesine padėtimi, atmesdamas galimybę spręsti situaciją derybomis ar kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 5 straipsnyje pateikiamas sąrašas subjektų, kurie turi teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Vienu iš šių subjektų nurodomas įmonės kreditorius. Vadovaujantis ĮBĮ 3 straipsniu, įmonės kreditorius – tai turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fizinis ar juridinis asmuo. Kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorius pirmiausia gina savo privatų interesą, susijusį su siekiu gauti savo turtinio reikalavimo patenkinimą. Taigi bankroto procedūrų įmonei inicijavimas laikytinas vienu iš kreditoriaus interesų gynybos būdų, kuris, atsižvegiant į bankroto proceso paskirtį ir tikslus, turėtų būti kreditoriaus naudojamas kaip ultima ratio, esant pagrindo manyti, kad, atsižvegiant į skolininko turtinę padėtį, bankroto procedūrų pagalba kreditoriui pavyks bent iš dalies patenkinti savo reikalavimą.

Pareiga įvertinti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi tokią teisę, tenka teismui. Kiekvienas subjektas, kuris kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi pagrįsti savo statusą ir pateikti teismui jį patvirtinančius įrodymus. Tuo atveju, jei skolininkas byloje dėl bankroto bylos iškėlimo ginčija ieškovo kaip įmonės kreditoriaus statusą, teismas situaciją vertina remdamasis preliminariu byloje surinktų įrodymų vertinimu, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu. Vertindamas, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą, gali būti pripažintas kreditoriumi ĮBĮ prasme, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ir užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, iš vienos pusės nesudarant sąlygų skolininkui nepagrįstai ginčijant ieškovo kaip įmonės kreditoriaus statusą apriboti ieškovo teisę kreiptis dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, iš kitos pusės užtikrinti, kad bankroto procedūros ieškovo nebūtų naudojamos kaip ekonominio spaudimo priemonė, siekiant iš atsakovo atgauti skolą, kurios egzistavimas ar dydis kitos šalies yra ginčijami. Į šias aplinkybes ypač svarbu atsižvelgti ekonominio sunkmečio laikotarpiu, kai nemaža dalis veiklą vykdančių įmonių formaliai atitinka ĮBĮ įtvirtintus nemokumo kriterijus. Jei preliminariai įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad ieškovas nėra atsakovo kreditorius, arba kad tarp šalių kilusį ginčą dėl atsakovo prievolės ieškovui egzistavimo įmanoma išspręsti tik atskiroje civilinėje byloje, teismas atsisako priimti ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o šioms aplinkybėms paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą nutraukia CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kadangi asmens, neįvardyto ĮBĮ 5 straipsnyje, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nenagrinėtinas teisme. Atsižvegiant į tai, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje nėra galimybės atlikti išsamų įrodymų tyrimą ir iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl ieškovo kaip įmonės kreditoriaus statuso, ir teismas šį procesinį sprendimą priima tik preliminariai įvertinęs įrodymus, teismo sprendimas atsisakyti priimti ieškinį dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ar nutraukti bylą dėl to, kad asmuo, kuris kreipėsi į teismą, negali būti pripažintas įmonės kreditoriumi, neturi prejudicialumo savybės nei vėliau įmonės bankroto procese tvirtinant šio kreditoriaus reikalavimą, nei savarankiškoje civilinėje byloje nagrinėjant kreditoriaus ieškinį dėl prievolės nevykdymo. Toks teismo procesinis veiksmas taip pat neužkerta kelio ieškovui iš naujo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, jei atsiranda naujų apinkybių, patvirtinančių jo kaip įmonės kreditoriaus statusą (pvz., esant priimtam tokį statusą patvirtinančiam teismo sprendimui).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas Lietuvos slidinėjimo federacija ginčija ieškovo kaip atsakovo kreditoriaus statusą, nurodydamas, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kreditorinio reikalavimo egzistavimo, kuris gali būti išspręstas tik šalių derybomis arba atskiroje civilinėje byloje. Atsakovo manymu, ieškovas piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendžia tik esant vieno iš ĮBĮ 5 straipsnyje nurodytų subjektų kreipimuisi, savo iniciatyva teismas bankroto bylos nekelia, todėl, prieš spręsdamas, ar egzistuoja sąlygos iškelti atsakovui bankroto bylą, teismas pirmiausia turi įvertinti, ar ieškovas UAB „Inkaso Lietuva“ gali būti pripažintas atsakovo kreditoriumi ĮBĮ prasme, t.y. ar pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paduotas tinkamo subjekto.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pradinis kreditorius UAB „Žaibo ratas Vilnius“ 2007 m. išrašė atsakovui tris PVM sąskaitas-faktūras už automobilio OPEL Vivaro remonto darbus ir tam sunaudotas medžiagas, ir įspėjo atsakovą šias PVM sąskaitas-faktūras apmokėti. Atsakovas 2010 m. rugsėjo 15 d. raštu pirminiam kreditoriui atsakė, kad reikalavimas yra nepagrįstas, nes atsakovas nebuvo pateikęs jokių prašymų dėl automobilio remonto, automobiliu nuo 2007 m. gegužės 20 d. naudojosi kiti asmenys (b. l. 19). Preliminariai vertindamas į bylą pateiktus įrodymus teismas daro išvadą, kad tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovo kilo ginčas, tačiau pirminis kreditorius, atsakovui atsisakius įvykdyti pareikštą reikalavimą, daugiau nebandė spręsti ginčo derybomis ar teismine tvarka, o perleido reikalavimo teises ieškovui. Tuo tarpu ieškovas šioje byloje nesigilino į tai, kad jam perleistas reikalavimas yra ginčijamas atsakovo (nors turėjo tokius duomenis) ir iškart kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Visa tai patvirtina atsakovo teiginius, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kreditorinio reikalavimo, kurio neišsprendus neįmanoma atsakyti į klausimą, ar ieškovas gali būti laikomas atsakovo kreditoriumi.

Pagal esamus įrodymus nesant galimybės bankroto bylos iškėlimo stadijoje nuspręsti dėl atsakovo prievolės ieškovui egzistavimo, teismas sprendžia, kad ieškovas šiuo metu negali būti pripažintas atsakovo kreditoriumi ĮBĮ prasme. Tarp šalių kilęs ginčas dėl sutartinių prievolių vykdymo turi būti nagrinėjamas teisme bendra ieškinio teisenos tvarka.

Nustačius, kad asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, negali būti pripažintas atsakovo įmonės kreditoriumi, civilinė byla nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Tuo pačiu, nesant tinkamo subjekto kreipimosi, teismas nevertina, ar egzistuoja ĮBĮ 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindai bankroto bylai atsakovui iškelti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ĮBĮ 5 straipsniu, CPK 293 straipsnio 1 punktu, 295 straipsniu, teismas

nutaria:

Civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Inkaso Lietuva“ ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui Lietuvos slidinėjimo federacijai nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė