Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sonatai Skučienei ir Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovui R. Š., atsakovės Kauno bitininkų draugijos atstovui pirmininkui J. J., nedalyvaujant ieškovei Ž. Š.,

viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovų R. Š. ir Ž. Š. ieškinį atsakovei Kauno bitininkų draugijai dėl kainos pagal pirkimo - pardavimo sutartį sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, kuomet atsakovė (pardavėja) nuo 2009 metų pradžios, kuomet buvo pareikštos pretenzijos dėl ginčo namo kokybės trūkumų, trūkumų fakto neginčijo, savo veiksmais leido ieškovams suprasti ir vertinti situaciją taip, kad ieškovai (pirkėjai) galėjo pagrįstai tikėtis, jog jų reikalavimai, kildinami iš nekokybiško daikto pardavimo, bus tenkinami, t. y. atsakovė pripažino savo kaip pardavėjo prievoles prieš pirkėjus dėl parduoto daikto kokybės. Tokiu būdu teismas, vadovaudamasis CK 1.130 str. 2 d. nuostatomis daro išvadą, kad atsakovės atlikti veiksmai reiškė prievolės pripažinimą, o tai bet kuriuo atvejų reikštų ieškinio senaties termino nutraukimą. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti (CK 1.130 str. 3 d.). Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti atsirado tik po to, kai atsakovė, žodžiu atsakydama į ieškovų 2013-04-09 pretenziją, informavo ieškovus, kad jų pretenzijos netenkins.

CK 6.335 str. 4 d. nurodyta, kad jeigu ko kita nenustatyta sutartyje, garantijos terminas pratęsiamas tokiam laikui, kurį pirkėjas negalėjo daikto naudoti dėl trūkumų, jeigu pirkėjas tinkamai pranešė pardavėjui apie pastebėtus trūkumus. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad šiuo atveju ieškovai dėl esminių pastato trūkumų, susijusių su netinkamai įrengtais pamatais ir dėl to keliančiais grėsmę viso pastato stabilumui ir pastovumui, nuo pastato įsigijimo dėl gręsiančio pavojaus neturėjo galimybės naudotis įsigytu turtu pagal jo paskirtį, todėl teismas sprendžia, kad garantijos terminas atitinkamam laikui prasitęsė.

Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymą (6.392-6.401 str.) detaliai nereglamentuoja parduodamo daikto kokybei keliamų reikalavimų, išskyrus CK 6.398 str. 4 d. ir 6.399 str., kuriuose aptariama pardavėjo atsakomybė už parduoto daikto kokybę bei pirkėjo teisės dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo, todėl teismas sprendžia, kad tokiu atveju taikytinos bendrosios pirkimo - pardavimo santykius reglamentuojančios CK nuostatos (CK 6.305 str. 3 d., 6.392 str. 1 d.).

Pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Pardavėjas privalo patvirtinti perduodamų daiktų kokybę, nepaisant to, ar toks patvirtinimas (garantija) pirkimo - pardavimo sutartyje numatytas, ar ne garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 str. 1, 2 d.). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pagal CK 6.333 str. 1 d. pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, ir pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m, lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010). Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 str. 2 d., 6.333 str. 2 d.). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad dėl pirkimo - pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą - už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais; pagal CK 6.327 str. 4 d., 6.333 str. 3 d. pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos.

Pagal CK 6.399 straipsnio nuostatas, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos CK 6.334 straipsnio taisyklės (išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu). CK 6.334 str. 1 d. įtvirtinta, kad, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė parduoto daikto trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu; arba kad būtų atitinkamai sumažinta, pirkimo kaina; arba kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; arba grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, jeigu buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas. Šioje byloje ieškovai pareiškė ieškinį dėl daikto pirkimo kainos sumažinimo (CK 6.334 str. 1 d. 2 p.). Jokie parduoto daikto trūkumai sutartyje neaptarti, priešingai - yra nurodyta, kad daiktas trūkumų neturi ir yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį (paskirtis gyvenamoji). Ieškovai savo reikalavimą dėl kainos grindžia suma, kuri iš esmės reikalinga parduoto daikto trūkumams pašalinti (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.). Kadangi ieškovai parduoto daikto trūkumų taisymo išlaidų dar nepatyrė, o CK 6.334 str. 1 d. 2 p. detaliai nedetalizuoja sąvokos „atitinkamai“, todėl teismas, vadovaudamasis CK 1.5 str. 4 d. daro išvadą, kad ieškovų pareikštas reikalavimas iš esmės atitinka įstatymo paskirtį, kadangi šiuo atveju patenkinus ieškinio reikalavimą, ieškovai gautomis lėšomis turės galimybę apmokėti nustatytų trūkumų šalinimo išlaidas, o teismas, vertindamas tai, kad ištaisius trūkumus daiktas taptų tokios būklės, kokios ieškovai jį ketino įsigyti, teismas šiuo konkrečiu atveju CK 6.334 str. 1 d. 2 punkte pavartotą sąvoką „atitinkamai“ aiškina kaip sumą atitinkančią išlaidų sumą, skirtą netinkamos kokybės daikto trūkumams ištaisyti. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę (CK 6.338 str. 2 d.), jis atsako už daiktų trukumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, t. y. naudoti pagal paskirtį. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. (CK 6.333 str. 3, 4, 6 d.). CK 6.398 str. 4 dalis numato, jog aplinkybė, kad pirkėjas priėmė pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų neatitinkantį nekilnojamąjį daiktą, nėra pagrindas atleisti pardavėją nuo atsakomybės už netinkamą sutarties įvykdymą net ir tais atvejais, kai toks neatitikimas buvo aptartas nekilnojamojo daikto perdavimo dokumente.

Bylos duomenimis nustatyta, kad parduoto gyvenamojo namo trūkumai (nekokybiški pamatai) pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo akivaizdūs, apie juos ieškovai sužinojo tik po daikto įsigijimo, o visi kiti ekspertų nustatyti trūkumai - nekokybiškų pamatų pasekmė. Ieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo daikto kainos sumažinimo ieškovai grindžia ta aplinkybe, kad dėl paaiškėjusių paslėptų, o ne akivaizdžių trūkumų, ir to sąlygotų kitų trūkumų yra atsakinga atsakovė, kuri jiems šį turtą pardavė. Tuo tarpu atsakovės atstovas nurodo, kad parduotas gyvenamasis namas buvo 1938 m. statybos, visi pardavėjo (atsakovės) žinomi pastatų trūkumai buvo aptarti su pirkėjais (ieškovais) ir tą pardavėjas patvirtino pasirašydamas 2007-06-21 pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovai būdami protingi, rūpestingi ir apdairūs asmenys, daikto trūkumus, jei tokių buvo, matė pastebėjo, dėl trūkumų sutarties sudarymo metu pretenzijų nereiškė (2007-06-21 pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 p.). 2009 metais atliktos ekspertizės akto išvadose nurodytas tik vienas trūkumas, o galinio ir šoninio fasado sienų deformacijų nenustatyta, o iš to, pasak atsakovės, negalima spręsti apie tai, kad turtas yra tokios būklės, dėl ko juo nebūtų galima naudotis, be to, pastatas yra 1938 m. statybos, todėl akivaizdu, kad tam tikrų trūkumų jis gali turėti.

Pažymėtina, kad ginčas kilo dėl nekilnojamojo daikto pardavimo, kurio paskirtis –gyvenamoji. Kaip nurodė ieškovai, gyvenamąjį namą pirko savo šeimos poreikiui į gyvenamąjį būstą patenkinti, t. y. apsigyventi jame su šeima. Tačiau dėl ekspertų nustatytų esminių paslėptų pastato trūkumų jo naudoti pagal paskirtį ne tik, kad negalima, tačiau yra draudžiama, t. y. pastatas yra avarinės būklės, nesaugus naudoti.

CK 6.327 str. nurodoma, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako pagal CK 6.327 str. 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą. CK 6.333 str. 2 d. nurodoma, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Iš pateiktos 2007-06-21 pirkimo - pardavimo sutarties 3 dalies matyti, kad pardavėjas pateikė tokius pareiškimus ir garantijas: 3.3. Pardavėjo atstovas patvirtina ir garantuoja, kad nėra jokių aplinkybių, galinčių trukdyti pirkėjams naudoti nupirktą turtą ar jo dalį pagal tikslinę paskirtį ar laisvai įgyvendinti nuosavybės teisę į šį turtą. 3.5. Pardavėjo atstovas garantuoja, kad visi pateikti duomenys yra tikri ir teisingi, dokumentai, kuriais remiantis ši sutartis patvirtinta, yra galiojantys. Sutartį nutraukus ar pripažinus ją negaliojančia, jeigu iš esmės bus pažeisti pirkėjų interesai, pardavėjas įsipareigoja atlyginti žalą ir padengti pirkėjų patirtus nuostolius. 3.7. Pardavėjo atstovas patvirtina ir garantuoja, kad šios sutarties sudarymo dienai nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti, ir apie kuriuos pirkėjai žinodami arba visiškai nebūtų to turto pirkę, arba nebūtų už jį tiek mokėję“. Sutikrina su atsakovo argumentais, kad parduotas pastatas yra 1938 m. statybos, todėl akivaizdu, kad tam tikrų trūkumų jis gali turėti. Tačiau iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog pardavėjas ne tik neaptarė su pirkėjais jokių trūkumų, pateikė bendrą garantiją dėl parduodamo daikto kokybės (CK 6.317 str. 2 d.), tačiau tuo pačiu pardavėjas pateikė ir papildomą garantiją, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (CK 6.333 str. 2 d.). Iš to teismas daro išvadą, kad pardavėjas prieš pirkėjus prisėmė riziką bei atsakingas ir dėl paslėptų parduodamo namo trūkumų. Šalių susitarimu buvo atlikta statinio dalinė ekspertizė ir 2009-03-05 ekspertizės akte Nr. 09-19 (4.2.1 p.) užfiksuotas faktas, kad šoninio šiaurinio fasado siena vidurinėje dalyje trūkusi per visą sienos aukštį, pastogės zonoje ši siena trūkusi kiaurai, plyšys siekia iki 50 mm bei padaryta išvada, kad ginčo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sienų konstrukcijų techninė būklė nepilnai tenkina statybos techninio reglamento STR 2.01.01(l):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas" reikalavimus. Tai pat rekomenduota stebėti pastatą, o pastebėjus laikančiųjų konstrukcijų deformacijų didėjimą, plėtimąsi ar atsiradus naujų deformacijų, atlikti konstrukcijų stiprinimo darbus. 2013 metais šalinis susitarus buvo atlikta dar viena to paties gyvenamojo namo konstrukcijų ekspertizė. 2013-03-06 Statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės akte (3.2.3 p.) užfiksuota, kad 2009 metų ekspertizės akte paminėta šoninė šiaurinio fasado siena vidurinėje dalyje trūkusi per visą sienos aukštį, plyšys į viršų platėja ir viršutinėje dalyje siekia iki 90 mm, pastogės zonoje siena trūkusi kiaurai, viršutinėje dalyje plyšio zonoje siena pasvirusi nuo vertikalės 50 mm, taip pat nustatyti kiti (papildomi) trūkumai, kurie nebuvo nustatyti 2009 metų ekspertizės akte. Kitaip tariant, palyginus 2009 ir 2013 metų ekspertizių duomenis matyti, kad pastato šiaurinės fasado sienos trūkimas didėja, plyšys plečiasi (nuo 50 mm 2009 metais iki 90 mm 2013 metais), taip pat randasi naujų trūkumų, sąlygotų netinkamos parduoto namo laikančiųjų konstrukcijų (pamatų) būklės. Tame pačiame ekspertizės akto punkte yra padaryta išvada, kad visų akte paminėtų ir nustatytų trūkumų - galinio šiaurinio ir pagrindinio fasadų sienų trūkimai ir pirmo aukšto grindų deformacijų priežastis - pamato po šiomis sienomis sėdimas, t. y. paslėpti defektai. Be to, ekspertizės akte padaryta išvada, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), konstrukcijų techninė būklė netenkina statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas" reikalavimų. Šoninio šiaurinio ir pagrindinio fasadų mūrinės sienos turi avarinės būklės požymių, todėl tolesnis pastato eksploatavimas draudžiamas, o gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), dėl aukščiau paminėtų nustatytų trūkumų nėra tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, todėl būtina atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), konstrukcijų stiprinimo darbus.

Iš 1988-03-30 Kauno miesto LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 122 matyti, kad Miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas nusprendžia perduoti avarinį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) į Lietuvos „Sodų“ respublikinio agrokooperatinio susivienijimo Kauno „Bitutės“ bitininkų susivienijimo balansą; leisti Kauno „Bitutės“ bitininkų susivienijimui pertvarkyti avarinį gyvenamąjį namą; iškeldinti gyventojus iš avarinio gyvenamojo namo. Atsakovės atstovas patvirtino, kad šio sprendimo pagrindu buvo atlikta pastato teisinė registracija (nuosavybės teisės registravimas) atsakovės vardu, kuris 2007-06-21 sutartimi parduotas ieškovams. Iš nurodyto teismas daro išvadą, kad atsakovei 2007-06-21 sutarties sudarymo metu buvo žinoma apie šį sprendimą, tačiau atsakovė apie tai ieškovų (pirkėjų) neinformavo, nuslėpė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad daikto perėmimo atsakovės nuosavybėn metu jis nebuvo atsakovės vadovas, todėl apie minėtą sprendimą ir jo turinį nežinojo, o apie jį sužinojo tik gavęs ieškinį, todėl apie šį sprendimą nei prieš sandorį, nei jo metu ieškovų neinformavo. Tačiau teismas šiuo aspektu vertina, kad atsakovė Kauno bitininkų draugija yra juridinis asmuo, todėl jo valdymo organų pasikeitimas neturi įtakos jo kaip juridinio asmens pareigoms. Be to, byloje atsakovės atstovas paaiškino, kad gavęs ieškinį ir pamatęs sprendimą domėjosi dėl šių aplinkybių, klausinėjo bendrijos narių bei buvusių valdymo organų apie tai, kurie nurodė, kad pastatas šiek tiek buvo remontuotas - pakeistas stogas, šiek tiek remontuoti pamatai. Iš nurodyto teismas daro išvadą, kad atsakovei buvo žinoma apie minėtą sprendimą ir jo turinį žinojo, į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie kokius nors ginčo pastato statybos (kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar kt.) darbus, kuriais būtų pakeista pastato padėtis iš avarinės būklės į tinkamą naudoti (šią aplinkybę papildomai patvirtina ir tas faktas, kad sprendimo 3 punktu buvo leista pertvarkyti avarinį gyvenamąjį namą gamybinių - administracinių patalpų įrengimui, tačiau iki pat pardavimo pastatas išliko gyvenamosios paskirties), todėl sprendžia, kad atsakovas žinojo apie paslėptus pastato trūkumus, avarinę jo būklę, todėl privalėjo informuoti apie tai pirkėjus, tačiau pasielgė priešingai — patvirtino, kad pastatas jokių esminių trūkumų, dėl kurių negalėtų būti naudojamas pagal jo paskirtį neturi, yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, taip suklaidindamas pirkėjus. Tokiu būdu atsakovė pasielgė itin neatidžiai ir nerūpestingai bei turi prisiimti atsakomybę už dėl to kylančias teisines pasekmes. Taigi atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad „visi pardavėjo (atsakovės) žinomi pastatų trūkumai buvo aptarti su pardavėjais (ieškovais)" yra visiškai nepagrįsti bei akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Atsakovė jokiomis kitomis leistinomis priemonėmis neįrodė, kad tinkamai ieškovus informavo apie tai, kad parduotas gyvenamasis namas turi esminių paslėptų trūkumų (CPK 177, 178, 185 str.).

Iš byloje pateikto 2009-03-05 Statinio dalinės ekspertizės akto Nr.09-19 ir 2013-02-06 Statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės akto Nr.13-115 išvadų spręstina, kad pagrindinė jose nustatytų parduoto gyvenamojo namo trūkumų atsiradimo priežastis buvo netinkamai įrengti gyvenamojo namo pamatai, t. y. paslėpti daikto trūkumai. Tai, kad specialistų nustatyti trūkumai -netinkamai įrengti pastato pamatai, lėmę kitų trūkumų minėtuose aktuose nurodytų trūkumų atsiradimą (CK 6.327 str. 4 d.), laikytini paslėptais, atsakovė neginčija. Kadangi pamatai - tai paprastai nematoma statinio konstrukcijų dalis, esanti po žeme, o jos netinkamas įrengimas negalėjo būti pastebėtas be specialistų atlikto tyrimo (CK 6.333 str. 2 d.). Todėl teismas sprendžia, kad pirkėjų sutarties 4.2 punkte pateiktas patvirtinimas ginčo atveju neturi įtakos pardavėjo pareigai garantuoti parduodamo daikto kokybę ir jo atsakomybės apimčiai, juo labiau, kad pardavėjas pateikė papildomą kokybės garantiją, jog paduodamas daiktas neturi esminių trūkumų, dėl kurių daikto negalima būtų naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį (CK 6.333 str. 2 d., 2007-06-21 sutarties 3.7 p.) Teismas neturi pagrindo abejoti 2013-02-06 ekspertizės akto Nr. 13-115 3.2.3 punkte padarytai išvadai, kad „Galinio šiaurinio ir pagrindinio fasadų sienų trūkimų ir pirmo aukšto grindų deformacijų priežastis — pamato po šiomis sienomis sėdimas (paslėpti defektai" (CK 6.327 str. 3, 4 d.). Šalių paaiškinimais ir kitais byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovams abejonė dėl pastato pamatų kokybės kilo dar nepasibaigus garantijos pagal įstatymą terminui (CK 6.338 str. 2 d.), t. y. dar 2009 pradžioje. Šias ieškovų abejones patvirtino 2009-03-05 ir 2013-02-06 atliktos statinio dalinės ekspertizės. Fakto, kad minėtų ekspertizių išvadose nurodyti daiktų trūkumai faktiškai egzistuoja, atsakovė neginčijo nei 2009 metais, nei 2013 metais, gavus atitinkamas ekspertizės išvadas, neginčijo šio fakto atsakovės atstovas ir bylos nagrinėjimo metu. Todėl byloje nustatyti faktiniai duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nustatyti esminiai parduoto gyvenamojo namo trūkumai atsiradę dėl nekokybiškos namo statybos, t. y. dėl priežasties, egzistavusios iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė ieškovams pardavė nekilnojamąjį daiktą, kurio kokybė neatitiko įprastų kokybės reikalavimų, daiktas nebuvo ir iki šiol nėra tinkamas naudoti jį pagal jo paskirtį - gyvenamoji (15-17 b. l, Registrų centro 2007-11-21 pažymėjimo 2.2 p.). Byloje nustatyti virš minėti esminiai daikto trūkumai nėra pardavėjo nurodyti ar kitaip aptarti 2007-06-21 šalių sudarytoje pirkimo - pardavimo sutartyje, o kaip ir minėta, 2007-06-21 sutarties sąlygos įtvirtina priešingas sąlygas ir patvirtinimus dėl parduoto daikto kokybės ir galimybės jį naudoti pagal paskirtį.

2013-02-06 Statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės akto Nr. 13-115 priede Nr. 1 „Lokalinėje sąmatoje“, kuriuo ieškovai grindžia pirkimo - pardavimo sutarties kainos sumažinimą (apimtį) yra nurodytas reikalingų darbų ir išlaidų aprašymas, mato vienetai, kiekiai, vienetų kainos ir visa reikalinga kaina, t. y. nurodyti visi galimoms trūkumų šalinimo išlaidoms apskaičiuoti reikalingi pagrindiniai dydžiai ir parametrai (42-43 b. l.). Teismas pažymi, kad atsakovas šių išlaidų dydžio neginčija, jokių prieštaravimų dėl šių išlaidų dydžio, jų paskaičiavimo pagrįstumo nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu neišreiškė, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė turėjo galimybę pateikti įrodymus apie kitokią trūkumų šalinimo kainą ar apimtis, turėjo teisę prašyti skirti ekspertizę, tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta ir prašymų nepareikšta, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovų pateiktais įrodymais ir laiko šią sumą pagrįsta bei įrodyta (CPK 12 str., 178 str.).Todėl iš atsakovės solidariai ieškovams priteisiama 143 766,60 Lt parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo išlaidų (CK 3.87str., 3.84 str.).

Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovo sumokėtas 375Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 2d.).

Iš atsakovės valstybei priteistina 3 500 Lt žyminio mokesčio, nes 2013-01-10 teismo nutartimi (102-103 b. l.) ieškovams buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 str.).

Iš atsakovės valstybei priteistinos 31,04Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikim (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 92 str., 96 str., Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b.l.2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Kauno bitininkų draugijos (įmonės kodas 193143787, buveinė Kalniečių g. 219, Kaunas) solidariai ieškovams R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir Ž. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 143 766,60Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt šešis litus ir 60 ct.) parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo išlaidų ir 375 Lt (tris šimtus septyniasdešimt penkis litus ) žyminio mokesčio ieškovui R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovės Kauno bitininkų draugijos, įmonės kodas 193143787, buveinė Kalniečių g. 219, Kaunas, valstybės naudai 3 500 Lt ( tris tūkstančius penkis šimtus litų) žyminio mokesčio ir 31,04 Lt (trisdešimt vieną litą ir 04ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.