Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-403-185-2011-59

Teisėja Henryta Gerdvilė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00044-2011-6

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gegužės 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 181 str. 1 d. bei BK 181 str. 1 d. ir nubaustas:

- pagal BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimas nuo 2010-05-01 iki 2010-05-31) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimas nuo 2011-01-19 iki 2011-02-01) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams,

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. V. nuteistas už tai, kad per laikotarpį nuo 2010 m. gegužės l d. iki 2010 m. gegužės 31 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, vertė A. D. perduoti jam pinigus, o būtent: iš jam priklausančio mobilaus ryšio telefono, kurio numeris nenustatytas, parašė į A. D. mobilaus ryšio telefoną numeriu 8-637-73641 grasinančio turinio žinutes, kuriomis pagrasino A. D. sumušti bei užmušti, t.y. panaudoti nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą bei pareikalavo jam perduoti 400 litų ir nukentėjusysis A. D., išsigandęs jo atžvilgiu pavartotų grasinimų, Kėdainių mieste, Janušavos gatvėje ties pastatu Nr. 1, jam perdavė 400 litų.

A. V. nuteistas ir už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, vertė A. D. perduoti jam pinigus, o būtent: 2011 m. sausio 19 d., savo namuose, esančiuose Kėdainių r., Ąžuolaičių kaime ant popieriaus lapo surašė grasinančio turinio tekstą, kuriame grasindamas A. D. susidorojimu, t.y. fiziniu smurtu vertė A. D. jam perduoti 500 litų ir šį popieriaus lapą pakabino ant A. D. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ir A. D., vartų, bei toliau tęsdamas savo nuskalstamą veiką, iš jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono, kurio SIM kortelės numeris (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2011-01-25 20.27 val. iki 2011-02-01 14.26 val., surašęs ir išsiuntęs A. D. į mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) 245-ias žinutes, kuriomis grasino nukentėjusiojo atžvilgiu pavartoti fizinį smurtą, toliau vertė A. D. perduoti jam 700 litų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistasis A. V. savo kaltės padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. neneigia, tačiau prašo švelninti pirmos instancijos teismo skirtą galutinę subendrintą bausmę.

Bausmės skyrimas - viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, o įstatymų leidėjo įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo principai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, todėl bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 56 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą recidyvistams už tyčinių nusikaltimų padarymą, numatantį, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. tyčinį nusikaltimą padarė, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinius nusikaltimus. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas, o nusikaltimus padaręs asmuo laikomas recidyvistu. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai už A. V. padarytas nusikalstamas veikas nustatė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 56 str. 1 d.).

Nustatydamas bausmių, skirtų už nusikalstamas veikas, dydį, pirmos instancijos teismas vadovavosi BK 54 str. 2 d. Atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: tyčinės savanaudiškos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.)). Kaltininko asmenybę įvertino kaip neigiamai orientuotą ir nenorinčią daryti išvadų iš ankstesnių teistumų, nes nusikalto bausmės, skirtos už tyčinius nusikaltimus, vykdymo atidėjimo metu. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Įvertinęs paminėtas aplinkybes ir kaltininko jauną amžių, teismas paskyrė už nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Tokios bausmės, kolegijos nuomone, atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatas (BK 61 str.), neprieštarauja bausmės paskirčiai (BK 41 str.) ir savo dydžiu nėra per griežta.

Bendrindamas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Individualizuojant bausmę įstatymas numato šiuo atveju du bendrinimo būdus – dalinį ir pilną. Teismas, parinkęs kaltininkui palankesnį – dalinį bendrinimo būdą, nustatė subendrintą dviejų metų dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 63 str. 1 d. 4 d.).

Kaip minėta, A. V. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl ši bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinta daliniu bausmių sudėjimo būdu su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė dviejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši galutinė subendrinta bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Kolegija daro išvadą, kad keisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.