- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-25
- Bylos Nr.
- 2S-574-123/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kreditorius
- J. K.
- Kategorijos
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-574-123/2010
Teisėja E. Pauliukienė Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. kovo 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-23 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Vida Daugirdienė, išieškotoja J. K., ir pagal antstolės Vidos Daugirdienės prašymą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės V. Daugirdienės vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0004/08/01752, skundo nagrinėjimo metu sustabdyti priverstinį išieškojimą, patvirtinti užfiksuotas išmokėtas periodines išmokas bei suteikti galimybę apmokėti nustatytą sumą ne priverstinio vykdymo tvarka.
Antstolė V. Daugirdienė pateikė teismui prašymą, patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, vykdomojoje byloje Nr. 0004/08/01752.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-23 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė; patvirtino skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto – 0,1228 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių 2009-09-15 aktą vykdomojoje byloje Nr. 0004/08/01752. Teismas nustatė, kad išieškotinos skolos likutis pagal 2008-06-19 teismo sprendimą yra 48 274 Lt. Jokie skolininko pateikti mokėjimo nuo 2001 m. pavedimų dokumentai negali būti vertinami šiai sumai sumažinti, nes tai padarė teismas, vadovaudamasis antstolio Z. Zenkevičiaus, vykdžiusio pakeistą teismo sprendimą, pateiktomis pažymomis. Skolininkas neįrodė, kad išieškotoja gavo iš jo 16 000 Lt. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nėra gavęs raginimo, nes raginimas buvo siunčiamas jo paties nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), o dokumentams sugrįžus, 2008-12-29 jie buvo įteikti skolininkui asmeniškai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jis ketino priteistą sumą ar nors jos dalį sumokėti. Teismas konstatavo, kad antstolė teisėtai atliko visus veiksmus, susijusius su išlaikymo išieškojimu iš pareiškėjo, tačiau pats pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas – nemokėjo išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui. Antstolė nepažeidė CPK VI dalyje įtvirtintų nuostatų bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normų, todėl panaikinti antstolės V. Daugirdienės vykdymo veiksmus vykdomojje byloje Nr. 0004/08/01752 ir patvirtinti užfiksuotas išmokėtas periodines išmokas bei suteikti pareiškėjui galimybę apmokėti nustatytą sumą ne priverstinio vykdymo tvarka nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-23 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti varžytynių akto vykdomojoje byloje ir varžytynes pripažinti neįvykusiomis; atlikti antstolės V. Daugirdienės procesinės veiklos kontrolę vykdomojoje byloje, patikrinti šioje vykdomojoje byloje antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus po raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui dienos iki varžytynių akto surašymo, o juos patikrinus netvirtinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui įteikimą, todėl nepagrįstai nusprendė, jog raginimas skolininkui įteiktas tinkamai. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl antstolės neteisingo turto įkainojimo. Teigia, kad antstolei surašant turto arešto aktą nekilo abejonių dėl areštuojamo turto įkainojimo, tačiau vėliau jai kilo abejonių dėl turto vertės, todėl ji turėjo skirti ekspertizę, tačiau to nepadarė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolė teisingai nustatė galutinį skolos dydį. Teismas nesprendė klausimo dėl prašymo dėl antstolio procesinės veiklos kontrolės.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė V. Daugirdienė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, su atskiruoju skundu nesutinka, prašo ginčijamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad teismo posėdžio metu buvo visapusiškai atlikta antstolės procesinės veiklos šioje vykdomojoje byloje kontrolė. Skolininkas žinojo ir buvo tinkamai informuotas apie teismo sprendimo dėl išlaikymo įsiskolinimo vykdymą, tačiau skolininkas pats piktnaudžiauja savo teisėmis ir vilkina piniginių lėšų vaiko išlaikymui išieškojimą.
Suinteresuotas asmuo J. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad teismas teisingai nustatė, kad antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįstai patvirtino turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Šaliai geranoriškai nevykdant sprendimo, jis įvykdomas priverstinai. Priverstinio sprendimų vykdymo procesas ? svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus, privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, taip pat privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas bei tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo išieškojimą, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 51 324 Lt išlaikymo išieškojimo iš A. S. sūnaus D. naudai. Per laikotarpį nuo Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-19 sprendimo įsiteisėjimo iš antstolio Z. Zenkevičiaus ir antstolės B. Tamkevičienės buvo pervesta į antstolės V. Daugirdienės depozitinę sąskaitą skolininkui priklausančios piniginės lėšos – 3 050 Lt, kurias antstolė užskaitė šioje vykdomojoje byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išieškotinos skolos iš A. S. sūnaus D. naudai pagal Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-19 sprendimą likutis yra 48 274 Lt, todėl apeliantas, nepagrįstai teigia, kad antstolė neteisingai nustatė galutinį skolos dydį.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui įteikimą. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d.). Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas skolininkui asmeniškai (CPK 657 str. 1 d.). Pagal CPK 604 straipsnį procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms nuo išsiuntimo dienoms, išskyrus CPK 660 straipsnyje numatytą atvejį. Taigi CPK 660 straipsnis numato išimtis iš bendrosios taisyklės. Todėl raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas spaudoje tik šiais konkrečiai įstatyme numatytais atvejais: 1) kai nežinoma skolininko buvimo vieta. Šiuo atveju skolininko gyvenamoji vieta buvo žinoma ir raginimas buvo siunčiamas skolininko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), be to, pažymėtina, kad šį adresą skolininkas nurodo visuose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat ir atskirajame skunde, 2) kai skolininkas slapstosi, šią aplinkybė patvirtinančių duomenų byloje taip pat nėra, 3) dėl kitų objektyvių priežasčių negalima skolininkui įteikti raginimą. Skolininkui siųsti procesiniai dokumentai grįžo, nes skolininkas jų iš pašto neatsiėmė. Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad skolininkas pats neatsiėmė iš pašto antstolės siųstų procesinių dokumentų vertintina kaip skolininko vengimas priimti raginimą ir negali būti laikoma objektyvia aplinkybe, dėl kurios raginimo skolininkui įteikti negalima. Taigi nagrinėjamu atveju aplinkybių, sudarančių pagrindą raginimą paskelbti spaudoje, nenustatyta. Be to, pažymėtina, kad skolininkui 2008-12-29 atvykus pas antstolę raginimas ir kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti jam asmeniškai.
Apeliantas nesutinka su antstolės nustatyta areštuoto turto verte, teigia, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl antstolės neteisingo turto įkainojimo, bei prašo netvirtinti antstolės varžytynių akto. CPK 742 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, privaląs mokėti vaikui išlaikymą, jo nemoka ir nedirba arba išlaikymo įsiskolinimo negalima išieškoti CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo skolininkas gera valia priteisto išlaikymo savo sūnui nemoka, išlaikymo išieškoti CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka negalima, todėl antstolė turėjo pagrindą išieškojimą nukreipti į skolininko turtą (CPK 742 str. 4 d.).
Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Teismas, prieš tvirtindamas varžytynių aktą, turi išsiaiškinti ir patikrinti, ar buvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių su turto areštavimu bei jo įkainojimu, vykdymo procese dalyvaujančių bei kitų suinteresuotų asmenų teisių apsauga, varžytynių organizavimu ar vykdymu. Jeigu nustatomi esminiai pažeidimai, pagrindai, dėl kurių turto pardavimo iš varžytynių aktas vėliau galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, teismas negali tvirtinti tokio akto (CPK 725 str. 4 d.). Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Nustatyta turto vertė įrašoma į turto arešto aktą (CPK 678 str.) ir ji taip pat yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 str.). Jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Bylos duomenimis, antstolė turto arešto akto surašymo metu areštuojamo skolininkui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nenustatė, o ją nustatė vėliau patvarkymu atsižvelgdama į 2009-06-10 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą nekilnojamojo daikto – žemės sklypo rinkos vertę, kuri buvo 8 778 Lt, taip pat į nepriklausomo turto vertintojo UAB „Aidila“ pateiktą išvadą dėl turto vertės, kuri 2009-06-16 buvo 60 000 Lt (b. l. 46-49). Antstolė skolininką ir išieškotoją informavo, kad jie turi teisę pareikšti nuomonę dėl antstolės turto įkainojimo (b. l. 61). Nei skolininkas, nei išieškotojas gavęs patvarkymą dėl turto vertės nustatymo prieštaravimų dėl turto įkainojimo nereiškė, todėl antstolė nesprendė klausimo dėl ekspertizės skyrimo, kadangi ginčo dėl areštuoto turto vertės nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolė turto vertę nustatė tinkamai, įkainodama areštuojamą turtą vadovavosi įstatyme nustatytais objektyviais kriterijais, atsižvelgė į Nekilnojamojo turto registro įmonės nurodytą turto vertę, į nepriklausomo turto vertintojo pateiktą išsamią išvadą dėl turto vertės, į vietos turto rinkos vertę, į parduodamo žemės sklypo paskirtį, todėl teisės normų, susijusių su turto areštavimu ir jo įkainojimu, nepažeidė.
Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi vykdomosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad antstolė tinkamai paskelbė apie varžytynes (CPK 706 str.), varžytynėse dalyvavę asmenys įvykdė dalyvavimo varžytynėse sąlygas (CPK 710 st.), buvo laikytasi varžytynių vedimo tvarkos (CPK 713 str.), pirkėjai padidino pradinę turto pardavimo kainą, kaip reikalauja įstatymas, pirkėjas per nustatytą terminą sumokėjo visą sumą už varžytynėse įsigytą daiktą (CPK 716 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nebuvo padaryta esminių pažeidimų parduodant turtą iš varžytynių, varžytynės buvo surengtos ir vyko laikantis varžytynių procedūrą nustatančių teisės normų, o turto pardavimas iš varžytynių buvo vienintelė priemonė priteistam išlaikymui išieškoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino varžytynių aktą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant klausimą dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 594 str. 1 d.), teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytus faktus, kuriais grindė išvadas ir argumentavo jas (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str.), tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str.), kurią keisti arba naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.