Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-03-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-1406-151/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-14
Bylos Nr.
e2YT-1406-151/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-25565-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Ulejevienė
Pareiškėjas
N. V.
Suinteresuotas asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės, D. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1406-151/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25565-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.10.7; 2.3.10.9; 3.2.1.3; 3.2.6.1; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė,sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei,dalyvaujant pareiškėjai N. V.,

suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovui Gediminui Lukoševičiui,

suinteresuotam asmeniui D. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, D. V., dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 20 d. išvadą Nr. 05-14-773/2016; įpareigoti suinteresuotą asmenį Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių: 1) pakeisti pareiškėjos pavardę iš V. į V.; 2) įrašyti pakeistą pareiškėjos pavardę nepilnamečių vaikų civilinės būklės aktų įregistravimo įrašuose.

Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių prašydama jos pavardę V. pakeisti į V.. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė 2016 m. rugpjūčio 20 d. išvadą Nr. 05-14-773/2016, kuria atmetė pareiškėjos prašymą. Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjos N. V., kuri yra išsituokusi, nepilnamečių vaikų P. V. ir R. V. gimimo įrašuose vaikų motinos pavardė yra V.. Pagal taisyklių 13 punktą, jeigu norima pavardę keisti taisyklių 11.1 punkte nustatytu pagrindu (turima pavardė žemina orumą ar yra nepatogi vartoti), tai gali būti pasirenkama tik tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardė, t.y. leidžiama keisti pavardę taisyklių 11.5 punkte nurodytais pagrindais. Pagal taisyklių 5.3 punktą pareiškėja turėjo pagrįsti savo prašymą pakeisti pavardę. Pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių kad jos tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo jos pageidaujamą įgyti pavardę. Lietuvos gyventojų registro duomenų centrinėje bazėje taip pat nėra informacijos, kad kuris nors iš pareiškėjos tėvų ar protėvių turi ar turėjo jos pageidaujamą įgyti pavardę. Atsižvelgdamas į tai, suinteresuotas asmuo sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl pavardės keitimo iš V. į V.. Suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 20 d. išvada Nr. 05-14-773/2016 yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o suinteresuotas asmuo teismo įpareigotas: 1) pakeisti pareiškėjos pavardę iš V. į V.; 2) įrašyti pakeistą pareiškėjos pavardę nepilnamečių vaikų civilinės būklės aktų įregistravimo įrašuose. Pareiškėja prašymą dėl pavardės pakeitimo grindė Taisyklių 11.1 punkte numatytu pagrindu dėl pavardės nepatogumo vartoti. Skundžiamoje išvadoje nustatyta, kad pareiškėja turi du nepilnamečius vaikus P. V. ir R. V.. Būtent pareiškėjos ir nepilnamečių vaikų pavardžių skirtumai kelia pareiškėjai ir jos šeimai nepatogumus, apsunkina įprastinį šeimos gyvenimą. Tiek Lietuvos Respublikos viduje tvarkant įvairius teisinius klausimus, susijusius su nepilnamečių vaikų interesais (registruojant vaikus į darželį, gydymo įstaigoje), tiek vykstant į užsienį ar būnant jame, kyla teisinių sunkumų, ypatingai užsisakant viešbutį, rezervuojant lėktuvo bilietus, taip pat užsienio gydymo įstaigose, įrodinėjant mamos ir vaikų giminystės ryšį. Labai didelių problemų kyla kertant valstybių, kurios nėra Šengeno sutarties šalys, sienas. Bet koks viešųjų reikalų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, tvarkymas pareiškėjai sukelia psichologinį diskomfortą, nerimą ir įtampą. Vaikų tėvas sutinka, kad pareiškėjos pavardė būtų pakeista į V.. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja prašo atsižvelgti į mažamečių vaikų interesus ir pakeisti jos pavardę iš V. į V.. Tai, jog pagal taisyklių 13 punktą, jeigu norima pavardę keisti taisyklių 11.1 punkte nustatytu pagrindu (turima pavardė žemina orumą ar yra nepatogi vartoti), tai gali būti pasirenkama tik tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardė, t.y. leidžiama keisti pavardę taisyklių 11.5 punkte nurodytais pagrindais, nėra pagrindas netenkinti pareiškėjos prašymo, nes tai prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, o tuo pačiu ir viešajam interesui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo civilinę bylą Nr. e2-l406-151/2017, dėl asmenvardžio pakeitimo spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja pageidauja turimą V. pavardę keisti į V. pagal Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111, 13.1 punktą motyvuodama, kad turi pavardę, kuri žemina jos orumą ar yra nepatogi vartoti. Vadovaujantis taisyklių 13 punktu, jei norima pavardę keisti 11.1 punkte nustatytu pagrindu, gali būti pasirenkama tik tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardė. Tokiu būdu asmeniui leidžiama keisti pavardę taisyklių 11.5 punkte nurodytais pagrindais. Pagal taisyklių 5.3 punktą pareiškėja turėjo pateikti dokumentus, pagrindžiančius jos prašymą keisti pavardę. Pareiškėja Civilinės metrikacijos skyriui nepateikė dokumentų, įrodančių, kad jos tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo jos pageidaujamą įgyti pavardę. Lietuvos gyventojų registro duomenų centrinėje bazėje nėra informacijos, kad kuris nors iš pareiškėjos tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių turėjo jos pageidaujamą įgyti pavardę. Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta, tenkinti pareiškėjos prašymo dėl pavardės V. pakeitimo į V. nebuvo teisinio pagrindo.

Suinteresuotas asmuo D. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis D. V., R. V. ir P. V. tėvas, bei N. V. sugyventinis, atsižvelgdamas į jų bendrų vaikų interesus, bei jų šeimos gerbūvį, palaiko pareiškėjos prašymą ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš pareiškėjos pateikto pareiškimo akivaizdu, kad šioje byloje turi būti sprendžiamas ne fakto, o teisės klausimas.

Pareiškėja prašo pakeisti jos pavardę, kurią turi jos vaikai. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtu 2001 m. birželio 20 d. Nr. 111 įsakymu „Dėl asmens vardo, pavardės ir tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais (toliau – taisyklės). Šių taisyklių 11.1 punkte numatyta, kad pavardę keisti leidžiama, jeigu pareiškėjas turi pavardę, kuri žemina jo orumą ar yra nepatogi vartoti. Ieškovė nurodo, kad jos turima pavardė ir vaikų pavardė skiriasi ir ji patiria nepatogumus, jei reikia išvykti į užsienio valstybes ir pavardžių skirtumas ją žemina, nes ji turi įrodinėti, kad tai jos vaikai arba turėti tėvo leidimą išvykti. Byloje dalyvaujantis suinteresuotas asmuo D. V. neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų suteikta jo vaikų pavardė (el. b. l. 6).

Pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių prašydama pakeisti pavardę iš V. į V.. 2016 m. rugpjūčio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą „Dėl vardo, pavardės tautybės keitimo“ Nr. 05-14-773/2016, kurioje nurodė, kad nėra teisino pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą (el. b. l. 4-5).

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą bei pakeisti jos pavardę iš V. į V.. Pareiškėja kreipėsi su prašymu į Civilinės metrikacijos skyrių galiojant 2001 m. birželio 20 d. Nr. 111 įsakymui „Dėl asmens vardo, pavardės ir tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais.

Šio įsakymo galiojimo metu 11 punktas numatė, kad pavardę keisti leidžiama, jeigu pareiškėjas – turi pavardę, kuri žemina jo orumą ar yra nepatogi vartoti, nori turėti bendrą su savo sutuoktiniu pavardę, nori susigrąžinti anksčiau turėtą savo pavardę, nori turėti dvigubą pavardę (prie savo pavardės prijungti sutuoktinio pavardę), nori turėti tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę, nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (rūpintojo) pavardę, turi pavardės formą, neatitinkančią jo lyties, dalyvauja liudytojų apsaugos programoje, nori turėti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai, nori savo nelietuvišką sugramatintą (su lietuviška priesaga ir (arba) galūne) pavardę pakeisti į tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos priesagos ir (arba) galūnės), arba atvirkščiai – nori savo nelietuvišką nesugramatintą pavardę pakeisti į tokią pačią, tik sugramatintą pavardę, pasikeitė pavardę užsienio valstybėje, nori susitrumpinti pavardę, jeigu ta pavardė tradicinėje vartosenoje turi trumpesnį, nepriesaginį, variantą. Visi taisyklėse išvardinti leidimai pasikeisti pavardę, negali būti taikomi pareiškėjai, nes taisyklės nenumato pavardės pakeitimo pagal vaikų turimas pavardes.

Vienintelis pagrindas, kuriuo gali pasinaudoti pareiškėja (ir pasinaudojo), tai pavardė, kuri žemina jos orumą ar yra nepatogi vartoti. Šias aplinkybes turi įrodyti pareiškėja. Pareiškėjos nurodytas motyvas, kad jai yra apsunkinamas išvykimas su vaikais į užsienį, esant jos ir vaikų skirtingomis pavardėmis ir ji kiekvieną kartą išvykdama į užsienį, turi įrodyti, kad tai yra jos vaikai, būtent tai žemina jos orumą, arba kiekvieną kartą turi gauti vaikų tėvo sutikimą, kas sudaro nepatogumus. Pareiškėjos nurodytas motyvas negali būti pagrindas pakeisti pareiškėjai pavardę, nes taisyklių 9.1. punktas, kuriuo remiasi pareiškėja, pavardžių keitimą numato tik tais atvejais, kai pavardės tarimas yra apsunkintas ir sunku ją ištarti, pavardė negražiai skamba, sukelia tam tikrų asociacijų ir neigiamų emocijų, turi neigiamą prasmę lietuvių kalboje, kaip pavyzdžiui pavardės Mėšlydys, Pimpis. Išklausius pareiškėją, ji atvirkščiai, kaip tik patvirtino, kad jos pavardė ją tenkina. Pareiškėjos motyvas, kad ne pavardė, o kitos su pavarde nesusijusios aplinkybės pareiškėjai sukelia nepatogumus, negali būti pagrindu tenkinti pareiškimą.

Taip pat nustatytina, kad suinteresuotas asmuo D. V. yra pareiškėjos sugyventinis ir jų bendrų vaikų tėvas. D. V. sutinka suteikti pareiškėjai pavardę, tačiau nurodo motyvą, kad teismas turi atsižvelgti į vaikų interesus (el. b. l. 36). Paklausus dėl kokių priežasčių suinteresuotas asmuo D. V. neišsprendžia pareiškėjai susidariusių nepatogumų išvykti į užsienį, suteikdamas savo pavardę, sudarant su pareiškėja santuoką, kaip kliūtį nurodė, kad jam bus apsunkintas paskolos gavimas, jei dėl tokios kreiptųsi, nes būtų nurodyti vaikai, tada suteikiant paskolą turėtų būti nurodytos didesnės šeimos išlaidos ir galimai jam paskolos nesuteiktų. Pareiškėja taip pat nurodo, kad į užsienį dažnai vyksta ir kartu su D. V., o nurodyti nepatogumai atsiranda, kai ji vyksta su vaikais be D. V..

Taigi akivaizdu, kad tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo D. V., turėdami visiškai kitus tikslus, galimai siekdami sau kokios tai naudos, bando pakeisti pareiškėjai pavardę į V., neįgyjant šios pavardės teisėtu būdu, t. y. sudarant santuoką.

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovas Gediminas Lukoševičius, paaiškino, kad taisyklės nenumato pareiškėjai pakeisti pavardę nei jos prašomu būdu, nei kitais pagrindais. Nurodė, kad tokiais nurodytais pagrindais prašymą gavo pirmą kartą. Mano, kad nėra pagrindų tenkinti pareiškėjos prašymą, tačiau sprendimą siūlo priimti teismo nuožiūra.

Iš proceso dalyvių paaiškinimų nustatytina, kad pareiškėjos pavardė nėra nei sunkiai ištariama, t. y. nepatogi vartoti, nei žemina jos orumą, ką patvirtino pareiškėja, o prašymą nulėmė visai kitos aplinkybės nesusijusios su pareiškėjos pavarde. Pareiškėjos nurodyti nepatogumai gali būti išsprendžiami kitais būdais, išduodant ilgalaikį sutikimą išvykti su vaikais, sudaryti santuoką bei kitais būdais.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 1R-333, kuriuo buvo patvirtintos naujos „Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės“, kurio 9 punktas numato, kad pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu nori turėti tėvų pavardę, nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę, nori turėti dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių: iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės), iš dviejų skirtingų kiekvieno iš tėvų vienanarių pavardžių, nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (buvusio ar esamo rūpintojo) pavardę, turi pavardės formą, neatitinkančią jo lyties, pasikeitė pavardę užsienio valstybėje, nori turėti kitokį pavardės variantą, jeigu tradicinėje vartosenoje yra trumpesnis nepriesaginis ar kitoks priesaginis tos pavardės variantas, po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį, po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę, nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai, nori vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės įgyti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę.

2017 metais įsigaliojusiose taisyklėse taip pat nėra numatyta galimybės pareiškėjai pasikeisti pavardę jos prašomu būdu, nes tokios galimybės kaip pakeisti pavardę, kuri nepatogi vartoti, žemina jos orumą, iš viso nenumatyta, o kitos nurodytos taisyklėse galimybės taip pat nesudaro teisinio pagrindo pakeisti pareiškėjos pavardę.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos pareiškimas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Kadangi šioje civilinėje byloje buvo siųsti procesiniai dokumentai, iš pareiškėjos valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442, 443, 515, 516 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,98 Eur (septynis eurus 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos apsirinktame banke, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į baigtų civilinių bylų raštinę kab. Nr. 115).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rita Ulejevienė