- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-16
- Bylos Nr.
- 1A-504-303-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-58-1-00175-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Ryšardas Skirtunas, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- T., T. M., ir A
- Kategorijos
Teisėjas Vladimiras Kurasovas Teisminio proceso Nr. 1-58-1-00175-2010-1
2011 m. gegužės 16 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., ir nuteistas: pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal LR BK 178 str. 4 d. areštu keturiasdešimčiai parų.
LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., 65 str. 1 d. 3 p. pagrindu subendrinus paskirtas bausmes taikant dalinį jų sudėjimo būdą, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
LR BK 64 str. 1 d. ir 2 d. pagrindu šią bausmę subendrinus su Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė T. M. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 1300 Lt bauda.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. Č., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. nuteistas už tai, kad jis ir A. Č. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t.y., viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2010 m. birželio 16 d., apie 3.00 val., Zarasų rajone, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje, prie E. Č. priklausančios pirties pastato, A. Č. tyčia sudavė vieną kartą delnu nukentėjusiajam A. K. į veidą, o T. M. tyčia sudavė A. K. vieną smūgį kumščiu į veidą ir spyrė ne mažiau 4-jų kartų į pastarojo įvairias kūno vietas, po ko A. Č. spyrė ne mažiau 3-jų kartų į nukentėjusiojo kūną ir galvos sritį. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, tą pačią naktį, apie 5.00 val., Zarasų rajone, (duomenys neskelbtini) 1,7 km nuo (duomenys neskelbtini), T. M. sudavė vieną smūgį kumščiu A. K. į veidą, po ko, pastarajam parkritus ant žemės, tyčia spyrė jam ne mažiau 10 kartų į veidą ir į įvairias kūno vietas, o A. Č. spyrė ne mažiau 2-jų kartų A. K. į kojas. Tokiu būdu kaltinamieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o nukentėjusiajam A. K. dėl kraujosruvos dešinės akies antakio, dešinės akies apatinio voko skruosto srityje, nubrozdinimų kaktos dešinėje, dešinio dilbio riešo plaštakos ir nosies nugarėlės srityse, galvos smegenų sukrėtimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. T. M. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. padarymą.
Be to, T. M. nuteistas už tai, kad slaptai pagrobė svetimą turtą: 2010 m. birželio 16 d. apie 5.00 val., Zarasų rajone, (duomenys neskelbtini) 1,7 km nuo (duomenys neskelbtini), po fizinio smurto prieš nukentėjusįjį A. K. panaudojimo, iš pastarojo kišenės ištraukė ir pagrobė mobilųjį telefoną „Nokia 6303i“ 650 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam 650 Lt turtinę žalą, t.y. T. M. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. padarymą.
T. M. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2010 m. spalio 16 d., apie 14.20 val., būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, kuriame gyveno S. Ž., ištraukė iš jos rankinės piniginę ir slapta pagrobė 200 Lt grynų pinigų, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. Ž. 200 Lt turtinę žalą, t.y. T. M. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 4 d. padarymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. M. prašo peržiūrėti bylą. Nurodo, kad dėl jam inkriminuojamų veikų, numatytų LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., padarymo, jis yra nekaltas. Mano, kad teismas jį nuteisė remdamasis parodymais, kurie nebuvo duoti nei nukentėjusiojo, nei nuteistojo A. Č., nei liudininkų. Todėl pagal LR BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. prašo jį išteisinti. Taip pat, atsižvelgus į tai, kad jis augina mažametę dukrą, tris metus išbuvo laisvėje, beveik du metus buvo registruotas darbo biržoje ir gaudavo 315 Lt socialinę pašalpą, kad ieškojo darbo, stengėsi pasitaisyti ir buvo sukūręs šeimą, kurią žada susigrąžinti, prašo neskirti jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės, paleisti jį į laisvę ir paskirti viešuosius darbus, nes piniginės baudos sumokėti negalės.
Teismo posėdyje nuteistasis T. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas, jo ribose, tenkintinas iš dalies, Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir to pasėkoje netinkamai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 1, 2 p.).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, T. M. ginčija kaltę dėl dviejų jam inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų, t.y. dėl A. K. priklausančio mobilaus ryšio telefono „Nokia 6303i“ ir dėl 200 lt iš S. Ž. pagrobimo.
Tačiau, sprendžiant iš surinktų ir ištirtų bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, priėmęs apelianto atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo T. M. kaltės aukščiau minėtuose nusikalstamų veikų epizoduose.
Priešingai nei mano nuteistasis, jo kaltė grindžiama nuosekliais nukentėjusiųjų A. K. bei S. Ž., liudytojų, nuteistojo A. Č. parodymais, kita bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia T. M. kaltę.
Analizuojant bylos įrodymus, ir visų pirma nukentėjusiojo A. K. parodymus, matyti, kad 2010-06-16, naktį, kelio ruože, esančiame 1,5 km atstumu iki (duomenys neskelbtini), automobiliu privažiavęs T. M. jį sumušė ir iškraustė jo džinsų priekyje esančias kišenes. Po šio konflikto, pasigedęs savo mobilaus ryšio telefono „Nokia 6303i“, kuris prieš tai buvo priekinėje džinsų kišenėje ir, pasak nukentėjusiojo, iškristi negalėjo, jis užėjo pas S. S., kad galėtų iškviesti policijos pareigūnus.
Netikėti nukentėjusiojo A. K. parodymais, teismui nebuvo pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos duomenys. Taigi, iš nuteistojo A. Č. parodymų matyti, kad tuo metu, kai jis su T. M. smurtavo A. K. atžvilgiu, T. M. pasilenkęs prie pastarojo, naršė ir jo kišenėse. O kai priėjo prie automobilio, rankoje laikė nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną. Liudytojo A. U. teigimu, T. M. jo prašė perduoti A. K. mobilaus ryšio telefoną, paaiškindamas, kad su A. Č. jis porą kartų trenkė A. K. ir pavogė jo telefoną. Pasak šio liudytojo, minėtą telefoną A. K. perduoti, jis prašė S. S., tačiau jam atsisakius, telefoną grąžino T. M. Iš liudytojo S. S. parodymų matyti, kad nagrinėjamo įvykio dieną, anksti ryte, pas jį atėjo A. K. ir pasakė, jog T. M. jį sumušė bei atėmė telefoną. Prašė duoti jam telefoną, kad šis galėtų paskambinti į policiją. Be to, minėto liudytojo teigimu, A. U. išties jam buvo atnešęs mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ ir prašė jį perduoti A. K., tačiau jis tai daryti atsisakė. Taigi byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti dėl T. M. kaltės, A. K. priklausančio mobilaus ryšio telefono „Nokia 6303i“ pagrobimo epizode.
Abejonių nekelia ir apelianto kaltė pinigų pagrobimo iš nukentėjusiosios S. Ž. epizode.
Kaip matyti iš pastarosios parodymų, 2010-10-16, apie 14.30 val., pas ją į kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo T. M. ir paprašė pinigų. Jai nedavus, šis griebė rankinę ir jiedu susigrūmė. Grumtynių metu, T. M. ištraukė iš rankinės piniginę, ją atvertė, o po to numetė ant grindų. Sargui išvedus T. M. iš kambario, ji nuo grindų pakėlė piniginę ir pamatė, kad joje trūksta 200 Lt. Supratusi, kad T. M. paėmė pinigus, dėl įvykio iškvietė policiją.
Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos taipogi vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai, teismui nebuvo pagrindo. Iš liudytojo R. D. nurodytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamo įvykio dieną T. M. be leidimo įsiveržė į (duomenys neskelbtini) patalpas. Žinodamas nuteistojo būdą, jis nusekė paskui. Iš kambario, kuriame gyveno S. Ž., išgirdęs triukšmą, atidarė duris. T. M. ir S. Ž. stovėdami vienas prieš kitą, ginčijosi. Piniginę, tuo metu, jis matė numestą ant grindų. Paėmęs T. M. už sprando, išsivedė. Matė, kad šis kažką buvo sugniaužęs kumštyje. Be to, keista buvo ir tai, kad pastarasis, priešingai nei kitais kartais, jam nesipriešino. Netrukus, šoko būsenoje atbėgo S. Ž. ir pasakė, kad T. M. iš jos paėmė pinigus. Tuomet jis pastarajam liepė sustoti, tačiau šis, sėsdamas į automobilį, vairuotojui liepė važiuoti „atbulu, greičiau“. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja apklausta J. P., pasak kurios, konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios metu, ji taipogi pastebėjo numestą ant grindų piniginę. Kai T. M. išsivedė apsauginis, nukentėjusioji pamatė, kad joje nėra 200 lt. Iš liudytojo K. N. parodymų matyti, kad T. M., sugrįžęs iš socialinių paslaugų centro, buvo susijaudinęs, ir, priešingai nei kitais kartais, neleidęs apsisukti aikštelėje, liepė jam važiuoti atbuline eiga.
Nustatytų aplinkybių visuma, leidžia atmesti apelianto argumentą, kad teismas jį nuteisė remdamasis parodymais, kurių nedavė apklausti byloje asmenys.
Pagal LR BK 54 straipsnyje nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę pagal BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankciją ir atsižvelgia ne tik į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir į kaltininko asmenybę. LR BK 56 str. 1 d. pasakyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad T. M. anksčiau buvo šešis kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei ir viešajai tvarkai. Šiuo metu pastarasis vėlgi nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos neišnykus teistumui, ne kartą baustas administracine tvarka, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai. Ir nors, šis buvo užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau niekada oficialiai nedirbo ( 1 t. b. l. 160-167, 210 ). Todėl jam, kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, LR BK 56 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nepažeidė, juolab, kad švelnesnio pobūdžio bausmių, jo kriminaliniams polinkiams pakeisti, nepakanka, ką liudija ir ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta švelnesnio pobūdžio bausmė – bauda, beje kurios jis iki šio laiko nėra sumokėjęs.
Apelianto skundo argumentai susiję su jo šeimine ir socialine padėtimi, noru pasitaisyti ir susigražinti šeimą, vertintini teigiamai, tačiau negali nulemti aukščiau nustatytų, turinčių reikšmės bausmės skyrimui aplinkybių, juolab, kad viena iš veikų, buvo padaryta, jo paties vaiko motinos atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Dėl aukščiau pasakyto nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Tačiau reikia pažymėti tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. M. subendrintą bausmę už jam inkriminuotų veikų padarymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir to pasėkoje paskyrė neteisingą bausmę (LR BPK 328 str. 1, 2 p.).
LR BK 63 str. 1 d. pasakyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to skiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. LR BK 63 str. 5 d. 2 p. numato, kad kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, teismas taiko bausmių apėmimą. Jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (LR BK 63 str. 6 d.).
Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad skundžiamu Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžiu T. M. nuteistas už nesunkių nusikaltimų, numatytų LR BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. bei baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 178 str. 4 d., padarymą. Todėl, skirdamas nuteistajam subendrintą bausmę už šių veikų padarymą, pirmosios instancijos teismas, turėjo vadovautis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 6 d. nuostatomis ir skundžiamu teismo nuosprendžiu T. M. paskirtas bausmes, turėjo subendrinti taikant jų apėmimo bei sudėjimo būdus.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nuosprendį nuteistojo T. M. atžvilgiu pakeisti:
LR BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 2 p., 6 d. pagrindu, skundžiamu teismo nuosprendžiu T. M. paskirtas bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 d. 178 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. padarymą, subendrinti jų apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams vienuolikai mėnesių.
LR BK 64 str. 1, 2 d. pagrindu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, pridėti Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę T. M. nustatyti laisvės atėmimą vieneriems metams vienuolikai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 1300 Lt baudą.
Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.