- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- e2YT-2300-979/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00608-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, A. S. ir jos sutuoktinis J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sūnaus J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja nurodo, kad ji ir jos sutuoktinis J. S. gyvendami santuokoje susilaukė sūnaus J. S., gimusio 1980 m. sausio 25 d., ir dukros V. M., gimusios(duomenys neskelbtini) . Jos sūnus J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas santuokos sudaręs nebuvo ir vaikų neturėjo. Palikimo atsiradimo metu ji ir jos sutuoktinis buvo antros eilės palikėjo įpėdiniai pagal įstatymą. Sutuoktinis J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Ji priėmė mirusiojo sutuoktinio palikimą, buvo išduotas paveldėjimo liudijimas. Mirusysis sūnus testamento sudaręs nebuvo. Mirus sūnui, jie nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, tačiau kartu su sutuoktiniu priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Sūnus iki mirties gyveno kartu su jais, tėvų namuose. Kai sūnus susirgo, jie jį slaugė, vėliau jam mirus, savo lėšomis jį palaidojo. Po sūnaus mirties liko piniginės santaupos, laikytos namuose, knygos, laikrodis, jo sukauptos lėšos jo asmeniniame pensijų fonde bei asmeniniai daiktai. Minėtus daiktus ji su sutuoktiniu paėmė savo žinion ir naudojosi jais. 2018 m. kovo mėnesį iš ,,Swedbank“, AB gavo pranešimą, iš kurio sužinojo, kad sūnus kaupė lėšas asmeninėje pensijų sąskaitoje. Kreipėsi į notarą, kur buvo paaiškinta, kad ji yra praleidusi terminą sūnaus palikimui priimti, todėl turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paveldėjimo tikslu. Dukra V. M. į brolio palikimą nepretenduoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. S. ir jos sutuoktinis J. S. per įstatymo nustatytą terminą priėmė savo sūnaus J. S. palikimą, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis J. S., kuris yra miręs (duomenys neskelbtini), yra J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvai (J. S. gimimo liudijimas II-OK Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo išrašas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Duomenų, kad palikėjas būtų sudaręs santuoką ar turėjęs vaikų, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad palikėjas būtų sudaręs testamentą. Paveldėjimo byla po sūnaus J. S. mirties neužvesta ((duomenys neskelbtini) Liudijimas, notaro registro Nr. 644).). Sutuoktiniui J. S. mirus (duomenys neskelbtini), pareiškėja savo sutuoktinio palikimą priėmė (2017 m. gruodžio 18 d. Liudijimas, registro Nr. 4751). Po sūnaus J. S. mirties atsirado palikimas – piniginės santaupos, laikytos namuose, knygos, laikrodis, asmeniniai daiktai bei sukauptos piniginės lėšos ,,Swedbank“, AB asmeninėje pensijų kaupimo sąskaitoje. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sūnaus mirties atsiradusį palikimą priėmė ji ir jos sutuoktinis J. S. faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo sūnaus J. S. mirties momento 2017 m. sausio 16 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po sūnaus J. S. mirties jo palikimu, likusiu paveldimu turtu – piniginėmis santaupomis, laikytomis namuose, knygomis, laikrodžiu, asmeniniais daiktais faktiškai naudojosi, jį valdė palikėjo tėvas J. S. iki savo mirties (duomenys neskelbtini), taip pat naudojosi, jį valdė ir šiuo metu valdo bei disponuoja palikėjo motina A. S.. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2019 m. vasario 18 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma dėl palikimo priėmimo, valdymo ir tvarkymo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji ir jos sutuoktinis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.
Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja A. S. ir jos sutuoktinis J. S., miręs (duomenys neskelbtini) po sūnaus J. S. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jos sutuoktinis J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) , po sūnaus J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.