Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), vykdantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. J. 2023 m. gegužės 12 d. apie 20 val. 20 min. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, kilusio žodinio konflikto metu tyčia sumušė L. L., kuriai dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, taip nukentėjusiajai L. L. dėl muštinės žaizdos viršutinės lūpos gleivinėje nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2023 m. gegužės 12 d. apie 20.00 val. jis buvo prie garažo, kuris yra šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Jis buvo kartu su savo vaiku ir draugais. Vaikai, pamatę vieną kaimynę iš namo Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo prie jo ir pasakė „tėte, čia ta teta, kur visada ant mūsų rėkia ir mus veja, kad žaidžiam, ar gali su ja pakalbėti, kad leistų mums žaisti“. Ta kaimynė sparčiu žingsniu nuėjo į savo laiptinę neatsisukdama. Po kurio laiko iš tos laiptinės išėjo kitas kaimynas, o jis sėdėjo prie laiptinės ir vaikai palaikė duris, kad neužsidarytų, todėl jis galėjo patekti į laiptinę. Jis nusprendė nueiti pasikalbėti į tos kaimynės butą. Jis paskambino į buto duris, bet neprisimena, kas jas atidarė. Pamena, kad buto koridoriuje buvo kaimynė, kurios duomenų nežino, ir jos motina. Jis pasakė, kad atėjo su vaikais ir nori pasikalbėti, kodėl ši juos veja. Ji pasakė, kad vaikai laužo alyvas, už tai ir buvo sudrausminti. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kaimynė pagalvojo, kad jis yra girtas, pradėjo vyti jį iš buto. Stūmė jį iš buto, pasakė, kad šis neadekvatus ir girtas. Tuomet taip gavosi, kad kaimynė rankomis lyg suėmė, o jis iš inercijos traukė jos rankas ir netyčia kairės rankos ištiestais pirštais, plaštakos išorine puse sudavė kaimynei į viršutinę lūpą. Sutinka, jog kilusio konflikto metu L. L. galėjo suduoti smūgį kumščiu į veidą. Dėl tokių savo veiksmų jis labai gailisi, viskas įvyko netyčia ir labai greitai, jis tikrai neturėjo tikslo sumušti kaimynę ar sukelti jai skausmą. Konflikto metu jis buvo susijaudinęs, kadangi kaimynė pasakė, kad šis „neadekvatus ir pijokas“, kas jį labai įžeidė. Iki šiol savo kaimynės neatsiprašė, nes po konflikto dar jos nematė, bet žada atsiprašyti. Konflikto metu jo vaikai buvo laiptinėje, todėl jie nieko nematė. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 122 – 125, 157).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo T. J. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog maždaug 2023 m. gegužės 10 d. ji sudrausmino kaimynų vaikus dėl to, kad šie laužė alyvas bei spardė kamuolį aikštelėje, kurioje stovi automobiliai. Vaikams tai labai nepatiko, o tarp tų vaikų buvo ir T. J. sūnus. 2023 m. gegužės 12 d. apie 20 val. 20 min. į jos buto duris kažkas pasibeldė, ji atidarė duris ir pamatė stovintį kaimyną T. J., kuris įsiveržė į jai priklausantį būstą ir pradėjo žodžiu konfliktuoti, priekaištauti, kad ši sudrausmino jo vaiką, kad neturi teisės to daryti. Ji bandė gražiai paaiškinti T. J., kad jo vaikas elgėsi netinkamai, gadino ne jiems priklausantį turtą. T. J. labai nepatiko, ką ji pasakė, todėl šis, supykęs, dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį jai į veido sritį. Kai sudavė tą smūgį, ji jautė fizinį skausmą ir jai praskėlė lūpą. Kai T. J. sudavė smūgį į veido sritį, jis iš karto pasišalino iš buto. Po jai suduoto smūgio burnoje pajuto kraujo skonį, pažiūrėjo į veidrodį ir pamatė, kad iš vidaus, kairėje pusėje viršutinė lūpa yra trūkusi, o kairė veido pusė ir lūpa pradėjo tinti. Ji labai išsigando, todėl nieko nelaukusi išsikvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė T. J. Policijos pareigūnai iškvietė ir greitąją medicinos pagalbą, dėl sumušimo ji kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Šio įvykio metu namuose buvo jos motina I. M., kuri turi sveikatos problemų, ir anūkė G. K., kurios matė visą įvykį ir labai išsigando. Jos motina dar pasakė T. J. „vaikeli, ką gi tu darai?“, o šis jai atsakė „eik iš čia, sene, nesimaišyk“. T. J. ją labai išgąsdino, ji jaučia baimę, bijo susitikti šį kaimyną viešoje vietoje. Civilinio ieškinio nereiškia. Po šio įvykio kaimynas T. J. nebandė susisiekti ir jos neatsiprašė (b. l. 1 – 8, 27 – 33).

Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2023 m. gegužės 12 d. vakaro metu, tikslių valandų nepamena, ji buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kai į buto duris kažkas paskambino. Ji gyvena minėtame bute kartu su dukra L. L. ir proanūke G. K. Kadangi jų name yra telefonspynė ir niekas iš išorės neskambino, ji pagalvojo, kad atėjo namo pirmininkas, todėl nepažiūrėjo pro durų akutę ir drąsiai atrakino duris. Tik pravėrus buto duris, į butą pradėjo veržtis iš matymo nepažįstamas vyras, kuris iš karto pradėjo kalbėti pakeltu balso tonu, pasakė „pasitrauk, boba“. Išsigandusi, ji tik žiūrėjo ir nesuprato, kas čia vyksta. Iš karto iš kito kambario atėjo jos dukra L. L. ir jos abi stovėjo koridoriuje, o minėtas vyras irgi įėjo į buto koridorių, nors užeiti jo niekas nekvietė. Dukrai atėjus, tas vyras pradėjo šaukti „ko tu čia nurodinėji, kur mano vaikams žaist, kur jie norės, ten ir žais“. Pasakė, kad ši prie jų nesikabinėtų. Jos dukra bandė ramiai paaiškinti, kad vaikai žaisdami laužo šalia daugiabučio esančias alyvas, kad spardo kamuolį į automobilių, stovinčių aikštelėje, langus, todėl ši juos tik sudrausmino žodžiu ir paprašė, kad eitų žaisti į žaidimų aikštelę. Tas vyras nesiklausė, tik agresyviu tonu toliau rėkė. Tada ji (liudytoja) pasakė tam vyrui „prašau išeiti iš buto, ko jūs čia atėjote, prašau išeiti“. Tuomet tas vyras vieną kartą, berods dešine ranka, trenkė jos dukrai į veidą, iš karto apsisuko ir sparčiu žingsniu šalinosi iš buto, bėgo laiptais į apačią. Viskas įvyko labai greitai, jos dukra labai išsigando. Pamatė, kad dukrai iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Ji pradėjo šaukti „L., filmuot reikia šitą banditą“. Ji pati irgi labai susijaudino, yra po 7 infarktų, jai greitai pasidarė silpna, nes labai išgąsdino. Jos dukra iškvietė policiją. Policijos pareigūnai atvažiavo labai greitai, o minėtas vyras jau buvo pasišalinęs raudonos spalvos automobiliu. Minėtą vyrą galėtų atpažinti, kadangi įsidėmėjo, kaip jis atrodo. Konflikto metu jos proanūkė miegojo svetainėje, tačiau į kambarį buvo atviros durys, todėl minėtas vyras savo šaukimu prižadino ir labai išgąsdino proanūkę, nes ši pradėjo verkti. Po to jai pačiai buvo silpna, todėl ji nuėjo atsigulti ir išgerti vaistų nuo kraujo spaudimo, o jos dukra kartu su policijos pareigūnais išvyko į policijos komisariatą. Kai dukra grįžo iš policijos komisariato, jos lūpa ir sritis po nosimi buvo ištinę. Kiek jai yra žinoma, jos dukra kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Nori pasakyti, kad jos dukra su minėtu vyru kalbėjo ramiai, nepakeltu balso tonu, ji neprovokavo konflikto (b. l. 50 – 54).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, L. L. pareiškė, jog 2023 m. gegužės 12 d. apie 20 val. 20 min. pas ją į namus atėjo pažįstamas asmuo – T. J., kuris pradėjo jai priekaištauti dėl to, kad ši sudrausmino jo vaiką, kai šis elgėsi netinkamai. Dėl to T. J. supyko ir atėjęs pas ją pradėjo žodžiu konfliktuoti bei žodinio konflikto metu sudavė jai smūgį į veido sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji nukentėjusiosios L. L. apklausa (b. l. 1 – 8).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2023 m. gegužės 12 d. nuo 21 val. 10 min. iki 21 val. 20 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis butas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 18 – 24).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos I. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pagal L. L. pateiktą informaciją, asmuo, sudavęs jai smūgius, yra T. J., kuriam 2023 m. gegužės 12 d. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas (b. l. 57 – 58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 213/2023 (06) nurodyta, jog L. L. muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikiu, galimai prie specialistui pateiktoje užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 62 – 63).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis T. J. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis tyčia smurtavo prieš L. L., kuriai jis sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veido sritį. Tokiu būdu T. J. mušdamas nukentėjusiajai L. L. dėl muštinės žaizdos viršutinės lūpos gleivinėje nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą. Byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, jog dėl tokių kaltinamojo T. J. veiksmų nukentėjusiajai L. L. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi tarp kaltinamojo T. J. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios L. L. nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamasis T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis T. J., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. T. J. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 149 – 154).

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis T. J. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis T. J. teisiamas pirmą kartą, jis yra baustas administracine tvarka, tačiau neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 69 – 72, 86 – 98, 99, 100 – 101). Kaltinamasis yra dirbantis, (duomenys neskelbtini), turintis nepilnametį vaiką (b. l. 73, 76 – 80, 81). Kaltinamasis psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas ir abejonių dėl jo pakaltinamumo teismui nekyla (b. l. 84, 85). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 122 – 125, 157). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis T. J. yra pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo T. J. asmenybę bei visas ją charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus visiškai įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką jam paskyrus prokuroro pasiūlytą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu, o taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skiriama minimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju įvertinus aplinkybę dėl kaltinamojo T. J. vykdomos darbinės veiklos, jai būdingo bei būtino asmens mobilumo, sprendžiama, jog nėra tikslinga taikyti šiam kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį T. J. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo metu jam skiriamas įpareigojimas – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi.

Kaltinamojo T. J. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 126 – 133). Ši kardomoji priemonė T. J. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymo metu įpareigoti jį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti T. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam T. J. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti kaltinamajam T. J. ir tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.