Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2015 m. lapkričio 25 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams.

Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 29 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 14 d. (užskaityta 4 mėnesiai 15 dienų).

Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2017 m. birželio 12 d.

Nuteistasis atliko įstatymo numatytą 1/3 bausmės dalį, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Nuteistasis 2018 m. sausio 16 d. pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Komisijos 2018 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 357-45 atmestas nuteistojo A. J. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Nutarime Komisija nurodė, kad nuteistasis už nepriekaištingą elgesį paskatintas, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, drausmine tvarka nebaustas, šiuo metu pataisos namuose dirba, mokėsi ir įgijo specialybę, psichiką veikiančioms medžiagoms priklausomybių neturi. Tai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau reikia atsižvelgti ir į kitas, nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nesiekė vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų, gauti vykdomieji raštai dėl 4 590 Eur išieškojimo ir nors į savo asmeninę sąskaitą jis gavo 1 326 Eur, ieškinių atlyginti nėra pradėjęs. Taip pat nuteistasis nesiekia dalyvauti jokiose papildomose socialinės reabilitacijos programose, taigi, jis nesiekia keisti savo elgesį bei mąstymą. Vis dar išlieka nemažai kriminogeninių veiksmų, tai: ankstesni nusikaltimai, bendravimas su bloga kompanija (ankstesni nusikaltimai padaryti grupėje), mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, pirmenybės teikimas veiksmui, o ne planavimui). Nusikalstamo elgesio rizika pirminio vertinimo metu buvo 55 balai, šiuo metu rizika vertinama 53 balais, balai sumažėjo, nes nuteistasis pradėjo dirbti, tačiau Komisija konstatavo, jog nusikalstamo elgesio rizika žemėjo nepakankamai ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad šiuo atveju netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

BVK 8 str. ir 9 str. įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagrindu turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis A. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatytas sąlygas. Jis išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programas. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą paskatintas, dirba, mokosi. Nuteistasis turi šeimą, palaiko su artimaisiais socialinius ryšius, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo A. J. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 53 balai pagal OASys, pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika taip pat vidutinė, taigi, šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu teismui pateikti duomenys neleidžia daryti išvados apie akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai.

Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas devynis kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis pažeidė. Ir nors aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Šiuo atveju ankstesni nusikaltimai yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys, kas leidžia spręsti apie didesnę riziką vėl nusikalsti, juolab, kad nuteistasis teisme kaltę dėl nusikaltimo pripažino tik iš dalies, tuo tarpu kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę, todėl akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio ir padaryti reikiamų išvadų, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis pats pripažįsta, jog kartais elgiasi impulsyviai, pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui. Taigi, nuteistasis turi elgesio problemų, tačiau jų nesprendžia, nes, kaip ir nurodė Komisija nutarime, jis papildomose socialinės reabilitacijos programose nedalyvauja, tuo tarpu dalyvavimas elgesio korekcijos programoje yra viena iš sėkmingos probacijos sąlygų. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo elgesio ir mąstymo nepakankamą pozityvią korekciją. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis laisvėje bendravo su bloga kompanija, ankstesni nusikaltimai padaryti grupėje ir bendravimas su bloga kompanija vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Kaip minėta bei teigiamai įvertinta, nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas, tačiau jis bausmę atlieka nuo 2017 m. gegužės 29 d., o už nepriekaištingą elgesį paskatintas tik vieną kartą, kas patvirtina, kad jo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo darbinė motyvacija yra gana teigiama ir tai reikšminga aplinkybė sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Visgi šiuo atveju, vertinant darbinę motyvaciją kaip kriterijų, leidžiantį spręsti, ar nuteistasis laisvėje sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, atsižvelgiama į tai, kad nuteistasis turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, kas padidina riziką vėl nusikalsti, juolab, kad anksčiau jis yra teistas už nusikaltimus nuosavybei ir, kaip minėta, ankstesni nusikaltimai yra kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis pateikė ūkininko A. J. charakteristiką, kurioje ūkininkas nurodo, kad priims nuteistąjį dirbti savo ūkyje, tačiau ši aplinkybė lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės neturi (Kauno apygardos teismo 2016-09-07 byloje Nr. 1S-1123-634/2016), tokia charakteristika nepatvirtina, kad nuteistasis tikrai bus įdarbintas. Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo finansiniai įsipareigojimai negali būti vertinama kaip esminė kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tai, kaip nuteistasis tvarko pinigines lėšas, neabejotinai leidžia spręsti apie nuteistojo mąstymo bei nuostatų korekciją. Nuteistasis skunde nurodo, kad jam iš darbo užmokesčio daromos išskaitos ieškiniams atlyginti. Tačiau Komisija nutarime akcentavo, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimą nesiekė vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos namuose gauti vykdomieji raštai dėl 4 590 Eur išieškojimo ir šios sumos nuteistasis nėra padengęs, bausmės atlikimo metu per paskutinius metus jis į savo asmeninę sąskaitą gavo 1 326 Eur ir pataisos namų parduotuvėje išleido 1 165 Eur. Turimas skolas jis žada atlyginti laisvėje. Šios aplinkybės patvirtina nuteistojo atsainų požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą, kas kelia pagrįstas abejones dėl jo pažangos koreguojant elgesį ir mąstymą teigiama linkme.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. J. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir pakeitė savo elgesį, padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas mano, kad šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. J. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.