- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-13
- Bylos Nr.
- 2-10-644/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00122-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., N. K., O. K., Prienų rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Audriui Grauželiui, sekretoriaujant J. M., dalyvaujant pareiškėjo E. M. atstovei advokatei R. M., suinteresuotų asmenų L. K. ir O. K. atstovei advokatei K. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. M. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis N. K., L. K., O. K. ir Prienų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriumi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintą pareiškimą palaikė ir prašė nustatyti, kad jis, E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus, o jis jo tėvas (b.l. 29,30). Pareiškėjas paaiškino, kad jo biologinis tėvas yra K. K., tačiau jis nėra nurodytas tėvu jo gimimo įraše, kadangi jis gimė jo mamai V. M. būnant nesusituokus su K. K., todėl jo gimimo įraše duomenyse apie tėvą, buvo nurodytas tik jo tėvo vardas – K., o pavardė įrašyta pagal motinos pavardę. 1991 m. rugsėjo 11 d., praėjus dvejiems mėnesiams po jo gimimo, jo biologinis tėvas K. K. žuvo autoįvykyje. Jo motinos tvirtinimu, tarp jos ir jo tėvo K. K. buvo susiklostę artimi asmeniniai santykiai, kurie nebuvo atsitiktiniai, jų bendravimas nenutrūko iki pat jo mirties. Prieš pastodama, jo motina su K. K. gyveno kartu apie tris metus, pas jo tėvą J. K. (pareiškėjo senelį). Jie vedė bendrą ūkį, planavo susituokti. Jokių santykių su kitais vyriškiais, prieš pastodama, jo motina neturėjo. Artimi asmeniniai ryšiai siejo ne tik jo motiną su K. K., bet ir su jo tėvais. Motinos teigimu, K. K. iki savo mirties niekada nesuabejojo ir jokiais savo veiksmais neneigė, kad jis yra jo sūnus, tačiau nespėjo būti įrašytas tėvu jo gimimo įraše. Yra išlikę jo tėvo K. K. laidotuvių nuotraukos, kurioje prie jo karsto yra nusifotografavusi pareiškėjo motina, laikanti jį ant rankų kartu su mirusiojo tėvais. Taip pat jis turi tėvo nuotrauką, kai jis buvo tarybinėje armijoje. Po tėvo K. K. mirties jį globojo ir augino senelė J. L. L., kadangi motinai buvo apribotos motinystės teisės. Ji nesirūpino, kad būtų nustatyta jo tėvystė. Jis klausė mamos, kodėl ji neužregistravo jo tėvo, bet ji paaiškino, kad jie buvo nesusituokę ir negalėjo užregistruoti. Apie tai, kad yra galimybė nustatyti tėvystę ir po spėjamo tėvo mirties, sužinojo visai neseniai, todėl anksčiau į teismą dėl tėvystės nustatymo ir nesikreipė. Jis bendravo su tėvo tėvu, t.y. savo seneliu J. K.. Kai buvo mažas, jį buvo nuvežusi mama, kai paaugo, nuvažiuodavo pats ir su seneliu bendravo kaip anūkas. Senelis po savo sutuoktinės mirties gyveno vienas. Tą faktą, kad K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra jo tėvas, o jis jo sūnus, patvirtina jo motina V. M., senelė J. L. L., jo senelio J. K. kaimynė V. R.. Šio fakto nustatymas reikalingas tam, kad jo gimimo liudijime būtų nurodyti tikslūs jo tėvo duomenys. Nustačius tėvystę, jis įgys teisę pretenduoti į jo senelio J. K., mirusio 2010 m. lapkričio 12 d., palikimą. Po senelio J. K. mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. K. su pareiškimu nesutiko ir paaiškino, kad J. K., miręs 2010-11-12, yra jos brolis. Jam mirus atsirado įstatyminis paveldėjimas, nes palikėjas nebuvo surašęs testamento. Kadangi jos brolio žmona V. K. bei vienintelis jų sūnus K. K., jau buvo mirę, o kitų žinomų I-osios eilės įstatyminių paveldėtojų nėra, todėl ji kreipėsi į Prienų rajono 3-iąjį notaro biurą, kuris atsakingas už paveldėjimo bylų vedimą Prienų raj. Šilavoto seniūnijoje, dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tik atsiradus palikimui E. M. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, kadangi nustačius tokį juridinį faktą, jis taptų vieninteliu paveldėtoju. Iki palikimo atsiradimo nebuvo jokių jos brolio J. K. ir pareiškėjo E. M. siejančių faktinių santykių, t. y. pareiškėjas nei karto nebandė susisiekti su spėjamu seneliu, nei karto jo neaplankė ir juo nesidomėjo. Pirmą kartą pareiškėjas spėjamo senelio namuose apsilankė tik praėjus mėnesiui po jo mirties, prašydamas savo spėjamo tėvo nuotraukos. Pareiškėjas savo pareiškime pateikia teismą klaidinančią informaciją dėl savo motiną ir K. K. siejusių santykių, nes jai ir kitiems artimiesiems giminaičiams nebuvo žinoma apie tokių santykių egzistavimą. Be to 1981-12-12 (įrašo Nr. 260) K. K. buvo sudaręs santuoką su N. L. (po santuokos sudarymo pavarde K.) ir gyveno pas savo tėvus Klebiškio kaime iki jo mirties. Taigi ir pareiškėjo argumentas, kad K. K. tris metus iki jo gimimo, t. y. iki 1991-07-16, gyveno su jo motina, V. M., ir vedė bendrą ūkį bei ruošėsi susituokti, prieštarauja faktiniams byloje pateiktiems duomenims (b.l. 43).
Suinteresuotas asmuo L. K. su pareiškimu nesutiko ir paaiškino, kad J. K., miręs 2010-11-12, yra jos brolis. Jam mirus atsirado įstatyminis paveldėjimas, nes palikėjas nebuvo surašęs testamento. Atsiradus palikimui, E. M. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, kadangi nustačius tokį juridinį faktą, jis taptų vieninteliu paveldėtoju. Iki palikimo atsiradimo nebuvo jokių jos brolio J. K. ir pareiškėjo E. M. siejančių faktinių santykių, pareiškėjas nei karto nebandė susisiekti su spėjamu seneliu, nei karto jo neaplankė ir juo nesidomėjo. Apie pareiškėjo motiną ir K. K. siejusius santykius, nei jai, nei kitiems artimiesiems giminaičiams nebuvo žinoma. Ji apie jokį anūką nieko nežinojo. Ji žinojo, kad K. K. negali turėti vaikų, kadangi, tarnaudamas armijoje, tyrėsi dėl nevaisingumo, kur jam nustatė, jog jis yra nevaisingas. Visą laiką K. K. gyveno su savo žmona N. K.. Niekada jai brolis J. K. nepasakojo, kad jis turi anūką. Ji po laidotuvių pirmą kartą pamatė pareiškėją. Kai jos brolis gyveno, jo pareiškėjas nelankė.
Suinteresuotas asmuo N. K. su pareiškimu nesutiko ir paaiškino, kad ji buvo K. K. žmona. Ji su vyru pragyveno 10 metų, o 1983 -1985 m. Astrachanėje padarius tyrimus, buvo nustatyta, kad K. nevaisingas 98 %. Jam reikėjo gydytis, bet jis pasakė, kad ji turi vaiką, o jam ir nereikia. Nevaisingumo dokumentų neišsaugojo. Jos vyras dirbo Klebiškio kolūkyje ir tada gyvendavo pas savo motiną Klebiškio kaime, tačiau savaitgaliais visada grįždavo pas ją į Kauną, kur buvo judviejų namai. M. jai nepažįstami, apie V. M., jai vyras nieko nepasakojo ir yra netiesa, kad su kažkokia moterimi K. K. vedė bendrą ūkį, kadangi visą laiką jie kartu gyveno.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Pareiškėjas (vaikas įgijęs visišką veiksnumą) juridinį faktą prašė nustatyti dėl jo asmeninių neturtinių (teisės žinoti savo tėvą) ir turtinių teisių užtikrinimo (dėl galėjimo pretenduoti į mirusiojo spėjamo senelio palikimą).
Juridinę reikšmę turintis faktas dėl tėvystės nustatymo, pripažįstamas tuo atveju, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.) ir yra surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę ir kiti (CK 3.148 str. 1 d., (duomenys neskelbtini) str.).
Byloje nustatyta, kad E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), tėvystė nenustatyta, jo gimimo liudijime (gimimo liudijimas išduotas 1991-08-07), tėvu nurodytas neegzistuojantis asmuo – K. M. (t. 1 b.l. 6). K. K. (spėjamas pareiškėjo tėvas) mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 9). K. K. 1981-12-12 susituokė su N. K. (t. 1 b.l. 33). J. K. (spėjamas pareiškėjo senelis) mirė 2010-11-12, o po jo mirties palikimą priėmė O. K. (t. 1 b.l. 10, 121).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo motina V. M. iki savo sūnaus spėjamo tėvo K. K. mirties (duomenys neskelbtini), o vėliau ir pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių ir nerodė jokio suinteresuotumo nustatyti, atskleisti tikrąją savo tėvo tapatybę, nors tam laiko buvo daugiau negu pakankamai. E. M. dėl tėvystės nustatymo į teismą kreipėsi praėjus beveik 20 metų nuo savo gimimo. Pažymėtina, kad tuo metu jau buvo miręs ir K. K. tėvas J. K. (spėjamas pareiškėjo senelis mirė 2010-11-12). Teismui nesuprantama, kodėl pareiškėjas, manydamas, kad jis yra mirusio K. K. sūnus, ilgą laiką nesistengė nusistatyti savo tėvystę, o į teismą kreipėsi tik tada, kai mirė spėjamas senelis ir tuo pačiu nutrūko vyriškoji linija einanti nuo K. K., kas padarė neįmanomu atlikti DNR tyrimus ir moksliškai nustatyti giminystę tarp E. M. ir K. K.. Teismas pripažįsta, kad asmens interesas žinoti savo kilmę nedingsta su amžiumi, tačiau šiuo atveju vertina, jog pagrindinis pareiškėjo interesas yra turtinės teisės į spėjamo senelio palikimą. Pareiškėjas bei jo motina V. M. nurodė, kad, kol spėjamas tėvas K. K. buvo gyvas, jis negalėjo pripažinti E. M. savo sūnumi, kadangi, jis tuo metu buvo vedęs kitą moterį, todėl turėjo prieš tai išsituokti. Šie paaiškinimai yra visiškai nepagrįsti, kadangi tuo metu, kai gimė pareiškėjas, galiojęs Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 54 straipsnis numatė, kad vaiko kilimą iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, nustatydavo teismas, paduodant valstybiniam civilinės metrikacijos organui bendrą vaiko tėvo ir motinos pareiškimą. Duomenų, kad pareiškėjo motina ar spėjamas pareiškėjo tėvas K. K. būtų kreipęsi bendru pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, byloje nėra. Priešingai, iš gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjas buvo užregistruotas vienos motinos V. M. pareiškimu (duomenys neskelbtini), nors tuo metu dar buvo gyvas K. M.. Ši aplinkybė, nors ir netiesiogiai, tačiau paneigia V. M. parodymus apie tai, kad K. K. pripažino gimusio E. M. tėvystę. Vieninteliai įrodymai, kuriais remiasi pareiškėjas yra jo, liudytojų: V. M., J.L. L., V. R., I. K., A. R. ir B. R. paaiškinimai apie tai, kad K. K. ir V. M. iki gimstant pareiškėjui, gyveno kartu apie kelis metus, o gimus vaikui, K. K. jį pripažino savo sūnumi. Kaip įrodymą, pareiškėjas pateikė laidotuvių nuotrauką, kurioje matosi jo motina su kūdikiu ant rankų, stovinti šalia K. K. karsto. Apklausti byloje suinteresuoti asmenys, liudytojai S. K., L. K. ir E. K. kategoriškai neigė faktą, jog kelis metus iki savo mirties K. K. gyveno kartu su V. M.. Taip pat jie nurodė, kad apie V. M. iš vis nieko nežinojo, o K. K. gyveno kartu su savo sutuoktine N. K., su kuria vaikų neturėjo dėl savo nevaisingumo. Teisme apklaustų liudytojų iš esmės prieštaringi parodymai, pareiškėjo gimimo liudijime įrašytas tėvo vardas K., fotonuotrauka yra tik netiesioginiai įrodymai, nepagrįsti jokiais kitais įrodymais, todėl nėra patikimi ir pakankami tėvystei nustatyti (CK 3. 148 str.). Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad spėjamas vaiko tėvas K. K. būtų pripažinęs tėvystę, gyvenęs kartu su motina, rūpinęsis pareiškėju kaip savo vaiku, prisidėjęs prie jo išlaikymo. Teismas vertina, kad visos išvardintos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad K. K. yra E. M. tėvas, kadangi nesurinkta nei vieno iš CK 3.148 str. 1 d. numatytų įrodymų, patvirtinančių tėvystę, dėl ko pareiškėjo pareiškimas yra atmestinas, kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad byloje atlikti mokslinius tyrimus (skirti DNR ekspertizę) siekiant nustatyti tėvystę, nebuvo galimybės, nes spėjamas tėvas K. K. yra miręs, kaip ir miręs spėjamas senelis iš tėvo pusės J. K., jų kraujo pavyzdžių nėra (t. 2 b.l. 18,19), vaikų neturėjo.
Iš pareiškėjo priteistina 700 Lt. suinteresuotam asmeniui O. K. turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1 b.l. 92,93) ir valstybei – 56,80 Lt. bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. ir 268 str., teismas
nusprendė:
Pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo E. M., a/k (duomenys neskelbtini) O. K., a/k (duomenys neskelbtini) 700 Lt. bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 56,80 Lt. bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.