- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-935-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- AB Rytų
- Kategorijos
- 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui AB Rytų skirstomieji tinklai dėl drausminės nuobaudos pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. B. 2007-06-26 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė pripažinti atsakovo 2007-05-24 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir darbo sutarties nutraukimo“ Nr. 126-P skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo neteisėtu; taip pat pakeisti ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą ir darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisiant iš atsakovo išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (b.l.1-3, 164-166). Nurodė, kad jis 2005-04-01 įsidarbino pas atsakovą elektriku. Atsakovas 2007-05-24 priėmė įsakymą, kuriuo skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t.y. neišvykimą dirbti 2007-05-02 ir tą dieną atliktų darbų ataskaitos nepateikimą. Paaiškino, jog 2007-05-02 jis buvo darbe, bet pasijutęs prastai išėjo anksčiau, informavęs apie tai kitą elektriką K. S. bei vyr. inžinierių V. S.. Darbdavys nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, t.y. nesudarė sąlygų ieškovui pasiaiškinti dėl tariamo darbo drausmės pažeidimo (DK 240 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepimu į ieškinį ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti (b.l.74-79). Teigia, jog ieškovas apie pablogėjusią sveikatą privalėjo informuoti savo tiesioginį viršininką – Vilniaus regiono Vilniaus m. šiaurinio skyriaus Elektros apskaitų grupės Nr. 2 vadovą J. K., bet nepranešė nei jam, nei K. S. ar V. S.. Darbdavys 2007-05-14 pareikalavo iš ieškovo raštu pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą 2007-05-02. 2007-05-14 ieškovas pateikė pasiaiškinimą, neigdamas nebuvimo darbe faktą, bet ir nenurodė, jog jam būtų sutrikusi sveikata. Darbdavio sudaryta komisija 2007-05-14 patikrino ieškovo 2007-05-02 darbų ataskaitas ir nustatė, kad pastarasis suklastojo K. S. darbo ataskaitą, prirašydamas sau darbus, kurių realiai neatliko. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas sistemingai nevykdė darbo pareigų - ieškovui 2007-01-12 įsakymu Nr. 13P jau buvo skirta kita drausminė nuobauda (papeikimas) už plombavimo replių (puansonų) pametimą, nors toks pažeidimas jau pats savaime pagal atsakovo lokalinius teisės aktus sudarė prielaidas atleisti ieškovą iš darbo. Vėliau ieškovas ne kartą buvo įspėtas žodžiu už tiesioginio viršininko nurodymų netinkamą atlikimą, bet jokių išvadų iš to nepadarė. Pvz., 2007-05-17 vėl buvo surašytas darbo ataskaitų patikrinimo aktas. Jo metu buvo nustatyta, kad ieškovui 2007-05-16 skirta užduočių grupė Nr. 958856. Nurodytos užduočių grupės ieškovas neatliko, tvirtindamas, jog visą darbo dieną rengė tarnybinį raštą (b.l.107).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-06-11 sprendimu (b.l.256-259) ieškinį atmetė, pakeisdamas darbo sutarties nutraukimo formuluotę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos šalis nuo 2005-04-01 iki 2007-05-25 imtinai siejo darbo teisiniai santykiai. 2007-05-02 ieškovas nebuvo darbe dalį dienos, neišvyko į konkrečius objektus ir už šią dieną nepateikė ataskaitos be svarbių priežasčių, pažeisdamas Kolektyvinės sutarties 1.11.3 p., Darbo tvarkos taisyklių 3.2 p., 4.1.2 p., 4.1.11 p. bei Pareiginės instrukcijos 2.1.3 p., 2.1.5 p. Įvertinęs darbo drausmės pažeidimo sunkumą, pobūdį, kaltės laipsnį, taip pat ankstesnį ieškovo elgesį darbe, teismas nepripažino darbo drausmės pažeidimo šiukščiu, todėl darbo sutartis su ieškovu pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. nutraukta be pagrindo.
Antra vertus, 2007-01-12 ieškovui jau buvo anksčiau paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už plombavimo replių (puansonų) pametimą. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovui prieš 2007-05-24 drausminę nuobaudą (atleidimą iš darbo) per paskutinius 12 mėn. buvo kita paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, nuobauda galiojo, atsakovas privalėjo įvertinti šią aplinkybę ir turėjo teisinį pagrindą nutraukti darbo sutartį ne pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., o pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Teismas sprendė, kad dokumentuose apie darbo sutarties nutraukimą jos nutraukimo įstatyminio pagrindo netikslus nurodymas pats savaime nesudaro prielaidų atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtu (DK 10 str. 3 d., 297 str. 3 d.; CPK 3 str. 7 d.), ir, atmesdamas ieškinį, pakeitė atleidimo iš darbo formuluotę.
Šalies argumentai
Ieškovas R. B. apeliaciniu skundu (b.l.263-265) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-06-11 sprendimą ir priimti priešingą sprendimą, t.y. patenkinti ieškinį ir pripažinti 2007-01-12 įsakymą Nr. 13P neteisėtu. Apeliacinį skundą motyvavo tuo, kad teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus, tame tarpe 2007-05-02 darbo ataskaitą (b.l.231). Nors ieškovas su K. S. nefiksavo skaitiklių parodymų nurodytuose objektuose, tačiau atliko kitą dalį darbų – pildė dokumentaciją. Dėl pirmos drausminės nuobaudos pažymėjo, jog jis pametė ne visą darbo įrankį, o tik smulkią jo detalę, tad teismas tik formaliai įvertino jos paskyrimo teisėtumą. Dėl pametimo nejaučia kaltės, nes atsakovas jokiame lokaliniame akte nekonkretizavo, kaip ieškovas privalo užtikrinti plombavimo replių atskirų dalių apsaugą. Nepaisant to, atsakovas pirmosios instancijos teisme neprašė pakeisti ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.269-272) su skundu nesutiko ir prašė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-06-11 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Ieškovas nuo 2007-05-03 iki 2007-05-11 sirgo, o 2007-05-14 pasirašė po 2007-05-02 atliktų darbų ataskaita taip, kad susidarytų įspūdis, jog ieškovas K. S. nurodytus darbus atliko kartu (o ne dalimis). Kadangi ankstesnė drausminė nuobauda yra vienas iš darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio yra kilęs ginčas, pagrindo sudėties elementų, reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu taip pat apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Atsakovo apsisprendimą atleisti ieškovą iš darbo lėmė tai, kad darbuotojas sistemingai nevykdė arba vykdė netinkamai jam pavestas darbo funkcijas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus teisinius argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamojoje byloje kilo šalių ginčas, ar egzistavo teisinis pagrindas šios bylos šalių darbo santykiams pasibaigti, t.y. tam tikrų juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį darbdavio valia dėl darbuotojo kaltės (ar darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jis buvo atleistas iš darbo; ar yra prielaidos ir sąlygos drausminei atsakomybei taikyti; ar drausminė nuobauda skirta laikantis jos skyrimo tvarkos, terminų; ar paskirta drausminė nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir pasekmes, kitas aplinkybes, numatytas DK 238 str.). Kolegija, išklausiusi šalių ir atstovų paaiškinimus dėl skundų argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 str.).
Ankstesnės nuobaudos skyrimo teisėtumą, pagrįstumą bei adekvatumą padarytam apelianto darbo drausmės pažeidimui pirmosios instancijos teismas sprendime, priešingai nei tvirtina apeliantas, taip pat jau įvertino nepaisant nepareikšto tokio reikalavimo, nes pripažino ankstesnę nuobaudą esant vienu iš darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio teisėtumo kilęs ginčas, pagrindo sudėties elementų. Sprendime teismas pasisakė ir dėl šios drausminės nuobaudos tinkamumo, jos skyrimo nepažeidžiant nustatytos tvarkos. Kolegija su šiomis teismo išvadomis sutinka. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad darbdavys lokaliniuose teisės aktuose, su kuriais apeliantas buvo supažindintas, nedetalizavo plombavimo replių atskirų dalių apsaugos, taigi ir apelianto kaltės dėl pamestos jų detalės - puansono nėra, be to, darbdaviui realiai neatsirado dėl to jokių žalingų pasekmių, atmestini kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti. Kolegija pažymi, kad plombavimo replių (puansono) praradimas neabejotinai sudaro prielaidas potencialiai žalai atsirasti, nes gali sudaryti sąlygas neapskaitomos ir neapmokamos elektros energijos vartojimui. Tai matyti vien iš 2006-11-30 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 227 patvirtintoje Plombavimo replių (puansonų) išdavimo, saugojimo ir apskaitos tvarkoje (toliau –Tvarka) pateikto jų praradimo įvertinimo ir reikšmės - minėtos Tvarkos nuostatų nesilaikymas darbdavio pripažįstamas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu (Tvarkos 8.1 p., b.l. 93-97), jau pats savaime sudarantis pagrindą darbuotojo atleidimui iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., o darbuotojams šia Tvarka yra įtvirtinta ir visiška atsakomybė už jų būklę (taigi ir bet kurių jo detalių tvirtinimo tinkamumą), saugojimą bei panaudojimą ( 5.1 p.), taip pat materialinė atsakomybė už Tvarkos nesilaikymą ar plombavimo replių (puansonų) praradimą, atlyginant pačių materialinių vertybių vertę, taip pat tretiesiems asmenims pasinaudojus pamestais minėtais įrankiais, atlyginant dėl to padarytą žalą, įspėjama dėl galimos baudžiamosios atsakomybės ( 8.3 p.). Su aptariama Tvarka apeliantas buvo supažindintas pasirašytinai (b.l. 98). Apelianto nuoroda apeliacinės instancijos teismo posėdyje į prarastos detalės (puansono) dydį teisinės reikšmės neturi ir jokiu būdu nepatvirtina paties jų praradimo fakto nereikšmingumo ar jo nesvarbumo. Dėl išvardintų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog buvo įstatyminis pagrindas už minėto įrenginio praradimą (b.l. 99-100) skirti apeliantui, kaip darbuotojui, drausminę nuobaudą (b.l. 105), tokią galimybę įtvirtina ir Kolektyvinės sutarties 4.16.8 p.(b.l. 50).
Kitas skundo argumentas, kad atsakovas teismo neprašė pakeisti jo atleidimo iš darbo formuluotės taip pat nepripažintinas teisingu ir atmestinas. Viena vertus, darbo bylose teismas yra aktyvus (CPK 410 str., 414 str., 417 str., 418 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 45 20 p., 21 p., 21.1 p., 22 p.). Nustatęs, jog tuo pagrindu, kuris nurodytas dokumente apie darbo sutarties nutraukimą, darbo sutartis nutraukta be teisėto pagrindo, tačiau buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį kitu iš DK 136 str. 3 d. įvardintų pagrindų, teismas, nekonstatavęs atleidimo iš darbo neteisėtumo dėl atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimo, turi atmesti darbuotojo (ieškovo) reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir pakeisti darbo sutarties nutraukimo formuluotę į nustatytą atitinkamame DK 136 str. 3 d. punkte. Tam būtina sąlyga – atitinkamas darbdavio pareiškimas procesiniame dokumente byloje yra nustatyta. Kolegijos nuomone, atsakovo poziciją atsiliepime į ieškinį apie sistemingą darbo pareigų pažeidinėjimą, už ką jam buvo taikytos ir drausminio poveikio priemonės (b.l. 78) bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kaip darbdavio pareiškimą, jog šiuo atveju egzistavo ir kitas DK 136 str. 3 d. nustatytas pagrindas darbo sutarčiai su apeliantu nutraukti, t.y. kuomet darbuotojas pažeidžia darbo drausmę, jau turėdamas galiojančią nuobaudą už darbo drausmės pažeidimą (DK 136 str. 3 d. 1 p.).
Susiklosčius tokiai situacijai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir visapusiškai pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.