- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-05
- Bylos Nr.
- II-28-1026/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00204-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Pažeidėjas
- A. P.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pareiškėjui A. P., jo atstovui advokatui Ž. R.,
institucijos, priėmusios nutarimą - Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos, Kelių patrulių kuopos, atstovui D. U.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 2017 m. vasario 13 d. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos, Kelių patrulių kuopos vado D. U. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos, Kelių patrulių kuopos vadas D. U. priėmė 2017 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 415 straipsnio 1 dalį, bei paskyrė jam nuobaudą – 90 Eur baudą.
2017 m. sausio 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. surašytas ir priimtas nutarimas jį nubausti už tai, jog jis, 2016 m. gruodžio 30 apie 20.30 val., Senamiesčio g., šalia Senamiesčio - Paežerio gatvių sankryžos, Panevėžyje, vairuodamas automobilį „BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas lenkti, neįvertino, kad gatvės ruožas, kuriame bus lenkiama siaurėja (nuo 9,4 m. lenkimo manevro pradžioje iki 7 m., lenkimo manevro užbaigimo vietoje), neužtikrino saugaus atstumo nuo lenkiamos transporto priemonės dėl ko lenkdamas kitą, ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Renault Lagūna“, valst. (duomenys neskelbtini), jį kliudė šoniniu dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėliu. Po susidūrimo su minėta transporto priemone nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą bei namo tvorą. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, apšvietimo stulpas ir namo tvora. Be to, A. P., būdamas transporto priemonės valdytoju, dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Protokole ir nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė ANK 417 straipsnio 8 dalį, 415 straipsnio 1 dalį.
Panevėžio miesto apylinkės teismas gavo skundą dėl 2017 m. vasario 13 d. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos, Kelių patrulių kuopos vado D. U. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde ginčijamas nutarimas bei nurodoma, kad pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį A. P. buvo nubaustas nepagrįstai.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities VPK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, atsižvelgiant ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nutarimo keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Teismo posėdyje A. P. palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tą vakarą važiavo 40km/h greičiu ir prisivijo mašiną priekyje. Gatvė buvo 9,70 m. pločio. Kai važiavo, ten nebuvo mašinų pristatyta, gal kokios dvi mašinos toje gatvėje buvo dešinėje pusėje prie kelkraščio paliktos. Tarp mašinų buvo didžiulis atstumas. V. P. važiavo iš galo. Jis lėtai važiavo. Pasidavė į priešpriešinę juostą, matė, kad viskas ramu, parodė posūkį, išėjo į priešpriešinę juostą. Tuo momentu šoninis langas buvo ties V. P. galiniu langu ir jis įjungė posūkį ir pradėjo daryti manevrą. Negali pasakyti ar V. P. darė manevrą prieš kliūtį. Neturėjo kur dėtis, todėl suko į kairę ir tiesiai slydo, užspaudė stabdžius ir atsitrenkė tiesiai į stulpą. Prieš manevrą toli susiaurėja gatvė. Susiaurėjimas toje vietoje, kur atsitrenkė į stulpą. Buvo įsitikinęs, kad pralenks visiškai saugiai. Prašo nutraukti bylą toje dalyje. Dėl eismo įvykio yra nekaltas. Neginčija, kad nebuvo apsidraudęs. Be to, V. P. perstatė savo automobilį po įvykio. V. P. stovėjo viduryje kelio užskersavęs. Galvojo, kad V. P. prisiims kaltę. V. P. automobilio priekinis bamperis buvo atsilupęs. Mano, kad gali būti, kad buvo lengvas kontaktas su priekiniais buferiais. Jis nebuvo anksčiau turėjęs avarijų, turi 7 metų vairavimo stažą. Be to, jam padaryta žala neatitaisoma. Automobilio vertė 7000 Eurų, o jei remontuotų, mažiausiai kainuotų 2000 Eurų. Tiek jis, tiek jo atstovas prašė dalyje dėl priimto nutarimo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį administracinę teiseną nutraukti ir priimti atskirą nutartį dėl V. P. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Liudytojas N. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad sužinojo, kad yra įvykis Senamiesčio gatvėje. Atvyko į įvykio vietą, rado įvykį sankryžoje, kuri nurodyta byloje. Buvo 2 transporto priemonės „BMW” ir „Renault Lagūna“. Apžiūrėję įvykio vietą, nufotografavo, nubraižė eismo įvykio schemą. Asmenys nekonfliktavo, tačiau jų parodymai buvo prieštaringi. „Renault“ automobilio vairuotojas teigė, kad jis važiavo nekeisdamas jokios krypties ir jį lenkė “BMW“ automobilis, kliudė veidrodėlį ir tada iš kairės toje sankryžoje buvo susiaurėjimas. Pačios susidūrimo vietos kaip ir nesimato, nebuvo nei stabdymo kelio, nei jokių nukritusių elementų ant važiuojamosios dalies, tik pagal vairuotojų nurodytą vietą. Susidūrimo vieta buvo apie 10-15 metrų nuo sankryžos. BMW atsitrenkė į stulpą, apgadino veidrodėlį kairės pusės. BMW vairuotojas teigė, kad “Renault Lagūna“ važiavo dešiniau važiuojamosios dalies krašto ir ten stovėjo vienas automobilis, jisai norėjo apvažiuoti tą automobilį, o tuo momentu BMW automobilis jį jau lenkė. Renault automobilis važiavo mažiau negu leistinu greičiu ir tada kliudė veidrodėlį, vengdamas susidūrimo, atsitrenkė į tą patį stulpą su tvora. Buvo vairuotojai iškviesti į patalpas, kur jie davė parodymus. Nei vienas vairuotojas nepripažino savo kaltės. BMW stovėjo toje vietoje, kaip užfiksuota schemose, atsitrenkęs į stulpą ir tvorą apgadinęs, o „Renault“ už sankryžos keletą metrų dešinėje šalikelėje. Su įvykio vietos schema davė susipažinti, abu vairuotojai pasirašė. Nesutikimų nebuvo. Buvo pažymėtas stovintis automobilis, kuris galėjo turėti įtakos įvykiui. Įvykio vietoje buvo ir automobilių keleivės. Dar buvo atvažiavęs asmuo, kuris paėmė BMW keleivę. Kitų liudytojų nebuvo. Automobilis „Lagūna“ buvo purvinas. Veidrodėlis apgadintas, kėbulo apgadinimų nebuvo. BMW buvo švaresnis, bet smarkiai apgadintas.
Liudytoja R. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad atvykus į įvykio vietą, jau buvo vakaras prieš Naujus metus. Atvažiavo su kolega N. K., nusibraižė įvykio vietos schemą ir formino eismo įvykį. Kadangi buvo prieštaringi parodymai, tai vietoje nenusprendė, kuris kaltas. Kai atvyko, pamatė, jog „BMW“ automobilis yra įvažiavęs į stulpą su apgadinta priekine dalimi ir „Renault“ automobilis stovėjo šalikelėje ir jam buvo apgadintas veidrodėlis. Buvo nurodyta susidūrimo vieta. “Renault„ automobilis buvo patrauktas. Sakė, kad ne iš karto sustojo, o pavažiavo ir sustojo toliau. „BMW“ vairuotojas pasakojo, kad bandė aplenkti „Renault“ automobilį ir įvažiavo į stulpą, o „Renault “automobilio vairuotojas pasakojo, kad visą laiką važiavo toliau važiuojamosios dalies, antra eismo juosta, ir „BMW“ automobilis bandė aplenkti ir atsitrenkė. Kontaktas susidūrus automobiliams buvo veidrodėliais. Toje vietoje buvo kelio susiaurėjimas. Dėl schemos sudarymo nebuvo pretenzijų. Nesakė, kad specialiai pakeitė automobilio stovėjimo vietą. Ten dar buvo išėjusi namo šeimininkė. Ji bijojo, kad stulpas nenukristų ant namo. Stulpas buvo pakrypęs.
Liudytojas V. Š. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad gavo medžiagą dėl eismo įvykio įvykusio Senamiesčio gatvėje, kur dalyvavo automobiliai „Renault“ ir „BMW“. Susipažino su surinkta medžiaga, pakvietė abu dalyvius. Pabendravo su jais, atskirai su kiekvienu. Nė vienas nepripažino savo kaltės. Bebendraujant išsiaiškino, kad abu važiavo su keleiviais. Apklausė abi keleives. Buvo atvykęs dar vienas liudytojas, kuris neva matė eismo įvykį, bet jį apklausus, jis nurodė visiškai priešingas eismo įvykio aplinkybes. Vėliau buvo P. atvežęs moterį, kuri tame name gyvena. Įvertinęs visas aplinkybes, pagal transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, nusprendė, kad dėl to eismo įvykio kaltas A. P., kuris vairavo „BMW“. A. P. lenkiant neužtikrino saugaus atstumo šone, įvyko kontaktas, po kurio suktelėjo vairą ir atsitrenkė į stulpą ir namo tvorą. Papildomai apžiūrėjo automobilius dienos metu. Keleivė, kuri važiavo su A. P. nurodė, kad „Renault Lagūna“ važiavo priešais juos, nedarė jokių manevrų. Lenkiant ją „Renault Lagūna“ darė manevrą. P. savo paaiškinime nurodė kitaip, kad važiavo dešiniau ir paskui pradėjo lenkti ir tas vengdamas apvažiuoti stovintį automobilį, padarė manevrą. Iš nuotraukų darytų eismo įvykyje matosi, kad netoliese nuo sankryžos stovi vienas automobilis kelkraštyje, bet už jo dar ten stovi vienas stovintis automobilis. Jie turėjo važiuoti vienas paskui kitą. Ten yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, bet kelio plotis iki sankryžos yra 9 metrai, o už sankryžos 7 metrai. Apie 2 metrus ten siaurėja tas kelias realiai. Mano, jog galimai eismo įvykis įvyko taip - kai pradėjo lenkti, gal tas greitis buvo ne 30km/h, kai pradėjo lenkti, pamatė priekyje, kad yra susiaurėjimas, automobilis yra vienas kelkraštyje, galvojo, kad tilps, bet tuo momentu veidrodėlį užkabino ir automatiškai suktelėjo. Pagal patį susidūrimo mechanizmą kontaktavo tik veidrodėliais, nes kitų apgadinimų nėra. Jis matė, kad V. P. automobilio apgadintas priekinis bamperis - trūkęs, yra braukimo žymės kairėje pusėje. Pasiteiravo iš kur tas apgadinimas, jis nurodė, kad prieš metus buvo eismo įvykis (duomenys neskelbtini), kur nutrenkė laukinį gyvūną ir įvykis yra įregistruotas, dėl atsirado tie apgadinimai. Ant A. P. mašinos yra kampas bamperio apgadintas, bet kaip matosi mašina kur stovi prie stulpo atsitrenkus po eismo įvykio, ten tvora išlaužta su ta vieta. Matosi stulpeliai. Abiejų automobilių apgadinimo pobūdžiai neatitinka vienas kito. A. P. pateikė draudimo blanką anglišką, bet jis negaliojantis. Įvertinęs aplinkybes surašė protokolą. Ar buvo patrauktas automobilis negali pasakyti. Buvo apklausta namo gyventoja, bet ji eismo įvykio nematė, tik buvo du kartus išėjusi.
Liudytojas V. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad važiavo Senamiesčio gatve link Ekrano. Jį lenkė automobilis, kliudė veidrodėlį ir įvažiavo į stulpą. Su juo kartu važiavo R. D.. Eismo sąlygos buvo labai geros. Kelyje važiavo atsitraukęs į kelio vidurį. Linijos nebuvo. Po dešine puse stovėjo automobiliai, o kairė kelio pusė buvo laisva. Važiavo atsitraukęs prie kelio vidurio, tačiau automobiliai galėjo prasilenkti. Ties vieta, kur Senamiesčio gatvėje kelio susiaurėjimas, išgirdo automobilio variklio garsą, suprato, kad lenkia. Pamatė, kad veidrodėlis krenta, kad mėtosi automobilis į kairę ir į dešinę ir įvažiuoja į stulpą. Tada sustojo už kokių 10 metrų, nes pamatė, kad kitas automobilis įvažiuoja į stulpą. Išlipo, pažiūrėjo ir tada patraukė savo automobilį į kelkraštį, kad netrukdyti kitiems eismo dalyviams. Manevro į kairę pusę neatlikinėjo, posūkio nerodė, nes važiavo tiesiai, kitas vairuotojas neįvertino gatvės susiaurėjimo ir taip įvyko. Toje vietoje, kur buvo nukirstas veidrodėlis, nuo tos vietos, lenkiant, jeigu dar yra važiuojama, nėra jokių galimybių apkenkti, jeigu tik automobilis suka visiškai į kairę. Buvo didelis greičio skirtumas. Važiavo apie 50 km/h. Po kontakto, tik veidrodėliai lietėsi. Bamperis buvo apgadintas prieš 2 metus, kai tarp (duomenys neskelbtini) buvo nutrenkęs stirną. Po mėnesio važiavo fotografuoti pareigūnai automobilio, tai iki to laikotarpio su juo nieko nebuvo daroma. Jo automobiliui žala siekia 25-50 Eur. Dešinėje kelio pusėje stovėjo pora automobilių, buvo tarpas ir vėl stovėjo automobiliai. Įvykį užfiksavę pareigūnai užfiksavo tik vieną stovintį automobilį. Trūko automobilių, kurie buvo prieš. Jie buvo gerokai toliau. Iš to namo, į kurį buvo įvažiuota, išėjo moteris ir dar vienas vaikinas, bet jie nematė autoįvykio. Po įvykio iš karto sustojo pasižiūrėti, kas įvyko, gal yra nukentėjusiųjų. Kai pamatė, kad sužeistųjų nėra, tai patraukė automobilį. Dėl eismo įvykio savo kaltės neįžvelgė. Tuo metu, kai neteko veidrodėlio, tai nesustojo iš karto, sustojo. Veidrodėlio stikliukas liko kaboti ant laido. Neteko visos veidrodėlio apsaugos, išlipęs iš automobilio rado ant žemės sudaužytą veidrodėlį. Pagalvojo, kad tai jo paties ir paėmė. Priėjęs prie durų pamatė, kad jo automobilio veidrodėlis kabo ant laido. Mano, kad kaltininkas lenkimą darė per arti kelio susiaurėjimo.
Liudytoja R. D. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2016 metų, gruodžio 30 dieną, vakare apie pusę devynių, važiavo (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį. Paties susidūrimo nematė, važiavo arčiau vidurio ta gatve ir iš vairuotojo išgirdo šūktelėjimą, pradėjo dairytis kas įvyko. Kol dairėsi, pajudėjo į priekį ir pamatė automobilį, kuris rėžėsi į stulpą. Sėdėjo „Renault Lagūna“ automobilio keleivio priekyje. Aplinkui gyvenamieji namai, neplati gatvelė. Nuo pat įvažiavimo į tą gatvelę, važiavo ne pakraščiu, nes ten kas 20-50 metrų buvo priparkuota automobilių dešinėje pusėje. Važiavo viduriu. Vairuotojas jokių manevrų neatliko. Greitis buvo apie 50 km/h. Į šoninę pusę nežiūrėjo. Pamatė kitą transporto priemonę jau atsisukusi, įvažiavimą i stulpą matė. Nieko negirdėjo. Sustojo draugas už 15-20 metrų nuo sankryžos. Paties kontakto nematė. Iš pradžių sustojo gatvėje, paskui prie kelkraščio. Buvo pavažiavę j priekį, automobilis buvo patrauktas. Sustabdę automobilį, išlipo pažiūrėti kas įvyko. Apsiklausinėjo ar viskas gerai. Buvo aišku, kad kaltininkas atsitrenkė į jų automobilį. Jokio manevro ir posūkio rodymo nebuvo. Iš privataus namo buvo išėjusi moteris, vaikinas. Ankščiau už pareigūnus buvo atvažiavę BMW vairuotojo bičiuliai.
Liudytoja A. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad A. P. yra draugas. Važiavo (duomenys neskelbtini), priešais pasirodė automobilis, pradėjo lenkti, o jis įsijungė posūkį belenkiant ir jau buvo aišku, kad neišvengs įvykio, nes jis pradėjo sukti link jų automobilio. A. P. bandė išvengti susidūrimo ir atsitrenkė į stulpą. Nebūtų jo lenkę, jeigu būtų matę, kad jis rodo posūkį. Automobilis buvo ties V. P. automobilio viduriu, tai jis iš karto pradėjo sukti link jų, pradėjo atlikti manevrą, pradėjo rodyti posūkį. Kažkiek išvažiavo į kitą pusę gatvės. Užkliudė veidrodėlį, tik toks kontaktas ir buvo. Tam, kad neįvyktų dar didesnis įvykis, nusuko. Sėdėjo keleivio pusėje. Viskas vyko taip greitai, kad nežiūrėjo kas vyko. „BMW“ automobiliui visas priekis sugadintas per vidurį. Automobilis „Renault Lagūna“ važiavo arčiau vidurio. Jį prisivijo ir pradėjo lenkti, nes jis važiavo lėčiau. Po įvykio visi keturi išlipo iš automobilių. V. P. patraukė savo automobilį. Namo šeimininkė buvo išėjusi ir vaikas buvo. A. P. draugas buvo atvažiavęs, greičiau negu policijos pareigūnai. Jų automobilio greitis buvo apie 50 km/h, o kito automobilio 30 km/h. Eismo sąlygos nebuvo blogos, kelias buvo apšviestas.
Liudytojas J. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad galimai įvykis įvyko gruodžio 30 d. Paskambino draugas, pasakė, kad padarė avariją. Nuvažiavo į įvykio vietą, pamatė draugo mašiną atsitrenkusią į stulpą. Kita mašina stovėjo, galimai arčiau vidurio, bet atrodė, kad norėjo sukti į kairę pusę. Vaizdas buvo toks, kad automobilis norėjo sukti į kairę pusę. Tuo metu eismo dalyviai buvo prie savų mašinų. Atvažiavęs pasiūlė kviesti policiją. „Renault Laguna“ neliko stovėti įvykio vietoje. Vairuotojas automobilį patraukė. Jam būnant patraukė į kelkraštį, gal 30 m pagal dešinį kelio kraštą. „BMW“ automobilio buvo sudaužytas visas priekis. Buvo automobilių ir daugiau. Įvykio vietoje „Renault“ negalėjo važiuoti prie krašto, nes stovėjo automobiliai. Paskambinęs draugas pasakė, kad „Renault“ suko į kairę ir užstojo jam kelią. Mano, kad V. P. automobilis buvo nutolęs nuo dešinio krašto. V. P. buvo su moterimi. Po įvykio susidariusi situacija trukdė eismui. Iš namo, į kurį atsitrenkė A. P., buvo išėjusi moteris ir vaikas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, visapusiškais ir objektyviai juos ištyrus.
Kaltininkui inkriminuojami Kelių eismo taisyklių punktų pažeidimai apibrėžia administracinio teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Kelių eismo taisyklių 136, 136.5 punktai nurodo, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės.
Pareiškėjas A. P. ir jo atstovas, iš esmės neigia A. P. kaltę, motyvuodami tuo, kad automobilis „Renault Lagūna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. įpusėjus lenkimo manevrą staiga pradėjo posūkio manevrą ir kliudė A. P. vairuojamą automobilį, dėl ko A. P. vairuojamas automobilis trenkėsi į stulpą.
Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje ir įvertinęs, teismas laiko esant įrodyta, kad A. P. padarė jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą, nes jis vairuodamas automobilį „BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas lenkti, neįvertino, kad gatvės ruožas, kuriame bus lenkiama, siaurėja, neužtikrino saugaus atstumo nuo lenkiamos transporto priemonės dėl ko lenkdamas kitą, ta pačia kryptimi važiavusį, automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį kliudė šoniniu dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėliu. Po susidūrimo su minėta transporto priemone nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą bei namo tvorą. A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.
Nors A. P. tvirtina, kad dėl eismo įvykio yra nekaltas, eismo įvykio kaltininkas yra kitas vairuotojas, bet tokius jo parodymus visiškai paneigia liudytojo V. P. nuoseklūs parodymai, jog jam važiuojant tiesiai, prieš gatvės susiaurėjimą, staigiai iš kairės pusės į jo automobilio veidrodėlį atsitrenkė kito automobilio veidrodėlis ir po to kaltininko automobilis atsitrenkė į stulpą ir tvorą. Liudytojo V. P. parodymus pilnai patvirtino liudytojos R. D. parodymai, kad jai kartu su V. P. važiuojant tiesiai ir niekur nesukant, staiga į jų automobilio kairį galinio vaizdo veidrodėlį atsitrenkė kito automobilio veidrodėlis ir po to atsitrenkė į stulpą ir tvorą. Tokių duomenų, kad liudytojai V. P. ir R. D. anksčiau su A. P. turėjo konfliktų, byloje nėra, todėl apkalbėti neturi jokio pagrindo ir teismas neturi jokio pagrindo abejoti jų parodymais. Be to, liudytojo V. P. parodymų objektyvumą patvirtina tai, kad jis neturi jokio turtinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes, net ir galimai jį pripažinus kaltu dėl eismo įvykio kilimo, padarytą žalą atlygintų draudimas. Tuo tarpu A. P. eismo įvykyje dalyvavo neturint galiojančio draudimo, tai yra, jį pripažinus kaltu dėl eismo įvykio kilimo jam tektų atlyginti visą eismo įvykio metu padarytą žalą, todėl jis yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi ir dėl nurodytų priežasčių kyla abejonės dėl duodamų parodymų patikimumo.
A. P. ir jo atstovo teiginys, kad V. P. pradėjo posūkio manevrą į kairę ir rodė posūkį – atmestinas, nes pagal bylos duomenis, automobilių kontaktas įvyko tik jų veidrodėliais ir likus 10-15 m iki sankryžos/susiaurėjimo, o posūkio manevras pradedamas atlikinėti arba likus nežymiai distancijai iki posūkio vietos, arba pačioje sankryžoje (kai yra įsitikinama, jog kliūties pasukus nebus). Todėl V. P. akivaizdžiai negalėjo pradėti posūkio manevro, nepristabdęs transporto priemonės, važiuodamas apie 30-50 km/h greičiu bei nematydamas to, kas jo laukia už kampo - matymą užstojo namas ir tvora (kompaktinis diskas b.l. 59, fotonuotrauka b.l. 20). Be to, įvertinus ir patį automobilių kontaktą tik veidrodėliais, toks eismo įvykio mechanizmas tik pagrindžia aplinkybę, jog V. P. nedarė manevro. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po eismo įvykio nei vienas asmuo, buvęs eismo įvykio vietoje, nenurodė, jog po eismo įvykio posūkis buvo rodomas ar nerodomas, tai yra posūkio rodymas po eismo įvykio apskritai nebuvo akcentuojamas, tuo tarpu prieš įvykį liudytoja A. K., važiavusi kartu su A. P., šį faktą įsidėmėjo. Todėl, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes dėl parodymų patikimumo, atmestinas teiginys, kad automobilis „Renault Lagūna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš eismo įvykį rodė posūkį į kairę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. P. apie automobilio „Renault Lagūna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rodomą kairį posūkį paaiškino tik teisminio nagrinėjimo metu, iki tol ši aplinkybė nebuvo minima. Iš A. P. paaiškinimo, duoto, netrukus po įvykio, matyti, kad jis eismo įvykio metu važiavo iki 50 km/h, įvyko eismo įvykis, kurio metu jis kontaktavo su gretimai važiuojančio automobilio veidrodėliu ir nusukęs į kairę atsitrenkė į stulpą. Apie tai, kad automobilis „Renault Lagūna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rodytų posūkį neužsimenama (b.l. 39).
A. P. ir jo atstovo teiginys, kad nagrinėjamai situacijai teisingai išspręsti turėjo įtakos V. P. automobilio perstatymas po eismo įvykio - atmestinas, nes pagal V. P. parodymus, jo automobilis sustojo ne susidūrimo vietoje o toliau, į šalutinį kelią nebuvo įvažiuota (jį jau blokavo pažeidėjo automobilis), todėl vėlesnis automobilio perstatymas neturi jokios įtakos nagrinėjamoje situacijoje. Dėl tos pačios priežasties, jog V. P. automobilis nesustojo iš karto po kontakto, toks A. P. bei liudytojo J. P. teiginys, jog V. P. automobilis po eismo įvykio stovėjo nukreiptas į kairę pusę (žiūrint iš jo judėjimo juostos) neturi jokios įtakos nagrinėjamoje situacijoje. Apskritai nei vienas liudytojas, išskyrus J. P., neparodė, jog automobilis „Renault Lagūna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo taip, kad atrodė, jog norėta sukti į kairę pusę.
A. P. ir jo atstovo teiginys, kad V. P. staigus manevravimas į kairę buvo sąlygotas poreikio staigiai pasukti į (duomenys neskelbtini), jog galimai tuo keliu Paežerio gatve jie ketino vykti į sodus - atmestinas, nes jokių įrodymų, kad V. P. iškilo būtinybė sukti į Paežerio gatvę teismui nepateikta. Pats savaime toks teiginys neįrodo jo realumo, todėl atmestinas kaip neįrodytas.
Be to A. P., nurodė, kad jo vairavimo stažas 7 metai, todėl tokią patirtį turinčiam vairuotojui kelyje keliami dar didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Šiuo atveju, vairuojančiam transporto priemonę asmeniui, kilo pareiga laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, kurių neįvykdžius, atsirado pavojus bei žala ne tik jo paties, bet ir kitų asmenų turtui. Todėl teismas konstatuoja, jog A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.5 punkto reikalavimus bei jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą,
Atsižvelgus į anksčiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, 2017 m. vasario 13 d. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos, Kelių patrulių kuopos vado D. U. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistu.
Atsižvelgiant į tai, kad A. P. šiuo metu nedirba, ieškosi darbo bei į bylos aplinkybes, kad dėl eismo įvykio turėjo turtinių nuostolių, teismas nepriteisia iš pareiškėjo 186,30 Eur proceso išlaidų, kurias sudaro liudytojų R. D. ir V. P. darbo užmokesčio bei kelionės išlaidos apmokėtos iš valstybės biudžeto (b.l. 73) (ANK 666 straipsnis, BPK 103 straipsnio 1 dalies 1,2 punktai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
A. P. skundą atmesti.
2017 m. vasario 13 d. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos, Kelių patrulių kuopos vado D. U. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu.
Proceso išlaidų iš pareiškėjo A. P. nepriteisti.
Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybai administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.