- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 1S-1033-628/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Pareiškėjas
- I. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. K. (toliau – I. K.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atmestas I. K. atstovo advokato padėjėjo A. K. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės V. G. (toliau - prokurorė) 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas I. K. ir jos atstovo advokato padėjėjo A. K. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2011 m. balandžio 19 d. pagal I. K. pareiškimą dėl A. R., P. K., T. J. veiksmų, užvaldant I. K. turtą, buvo padėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-270-11, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 str. 1 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė V. G. 2013 m. sausio 31 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nesant P. K. veiksmuose nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str. 1 d., 246 str. 2 d., požymių. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė V. S. 2013 m. gegužės 27 d. nutarimu panaikino prokurorės V. G. 2013 m. sausio 31 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminį tyrimą atnaujino. 2014 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė V. G. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nesant P. K. veiksmuose požymių nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str. 2 d., 246 str. 2 d., 182 str. 1d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. M. 2014 m. vasario 24 d. nutarimu pareiškėjos I. K. skundą dėl prokurorės V. G. 2014 m. sausio 22 d. nutarimo panaikinimo, atmetė, motyvuodamas tuo, kad prokurorė 2014 m. sausio 22 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą teisingai nustatė faktinius duomenis ir juos teisingai teisiškai įvertino. 2014 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi pareiškėjos I. K. skundą dėl prokurorės V. G. 2014 m. sausio 22 d. nutarimo panaikinimo patenkino, panaikino prokurorės 2014 m. sausio 22 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-270-11 ir prokuroro E. M. 2014 m. vasario 24 d. nutarimą atmesti pareiškėjos I. K. skundą. 2014 m. birželio 10 d. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. M. skundą, jį patenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį panaikino ir dėl skundo priėmė naują sprendimą, kuriuo paliko galioti prokurorės V. G. 2014 m. sausio 22 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir prokuroro E. M. 2014 m. vasario 24 d. nutarimą atmesti pareiškėjos I. K. skundą.
Toliau pareiškime teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos esminės aplinkybės, turinčios reikšmės teisingam bylos išsprendimui ir kurios yra pagrindas atnaujinti ikiteisminį tyrimą, nurodant, kad antstolė P. K. pagal vykdomąjį raštą vykdydama išieškojimą iš skolininkės I. K. turto kreditoriaus A. R. naudai, realizavo turtą, kuriam buvo taikytas nuosavybės teisių apribojimas, perduodama jį A. R., pagal įstatymų reikalavimus nepervedant 131651,67 litų, tenkančių VĮ „Valstybės turto fondas“, tuo esminiai pažeisdama imperatyvių normų reikalavimus ir padarydama turtinę žalą I. K.. Nėra jokių duomenų, kad dalį sumos, t. y. 131651,67 litų, tenkančių VĮ „Valstybės turto fondas“, pagal antstolės P. K. nurodymą, A. R. pervedė VĮ „Valstybės turto fondas“, nors šios įmonės iniciatyva, kitoje civilinėje byloje, paminėtam perduotam A. R. I. K. turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - turto areštas. VĮ „Valstybės turto fondas“ juridinio skyriaus darbuotojai I. K. patvirtino, kad 1313651,67 litų sumos nei A. R., nei antstolė P. K. įmonei nepervedė. Turtą perdavus A. R. ne LR CPK 702 str. 2 d. tvarka, t. y. nurodytų 131651,67 litų sumos tenkančios VĮ „Valstybės turto fondas“ nepervedus šiai įmonei, pažeidė šios įmonės, o kartu ir I. K., skolingos šiai įmonei, teises, kadangi, vadovaujantis LR CPK 693 str., areštuoto turto realizavimas panaikina visus to turto areštus. 131651,67 litų A. R. pervedimo VĮ „Valstybės turto fondas“ aplinkybės turi esminę reikšmę, sprendžiant, ar nebuvo neteisėtai užvaldytos I. K. turtas, nepervedus šių pinigų VĮ „Valstybės turto fondas“, nes nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. birželio 23 d. VĮ „Valstybės turto fondas“ naudai buvo skaičiuojamos 5 procentų palūkanos, tuo darant žalą I. K., kuri sudaro 30170 litų ir kitiems bendraskoliams. P. K. 2009 m. spalio 27 d. patvarkymas, kuriuo ji pasiūlė išieškotojui A. R. perimti skolininkės I. K. antrosiose varžytinėse neparduotą turtą už pradinę pardavimo kainą bei sumokėti proporcingai 131651,67 litų tenkančią VĮ „Valstybės turto fondas“ nebuvo panaikintas. Taigi jo nevykdymas bei 2009 m. lapkričio 20 d. išieškotojo A. R. pateiktas sutikimas ir jo nevykdymas gali būti vertinami, kaip dokumentų klastojimas, siekiant sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi. Pabrėžiama, kad antstolė P. K., D. K. ir A. R. neteisėtu būdu užvaldė I. K. priklausantį turtą. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, 2010 m. balandžio 2 d. antstolės P. K. atstovas D. K., A. R. prašymu, konstatavo faktines aplinkybes apie patekimą į jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją, sandėlį ir pastogę bulvių rūšiavimui, taip pat fiksavo, kokie daiktai yra poilsio pastate. Į pastatus patekta, nupjaunat spynas. Šiais veiksmais buvo užvaldytas I. K. bei UAB „L.“, UAB „S.“, L. M., R. P. ir kitų asmenų, poilsio namuose laikytas, antstolio neareštuotas turtas 244600 litų sumai bei kitose patalpose laikytas turtas 68900 litų sumai. Šis turtas užvaldytas neteisėtai, neturint tam jokio teisinio pagrindo bei neteisėtu būdu, be turto savininkų valios, jį paverčiant savu, svetimos nuosavybės atžvilgiu, elgiantis kaip savininkams Šis turtas, pažeidžiant savininkų nuosavybės teises, yra valdomas iki šiol ir A. R. negrąžintas. Tokiuose P. K., D. K. ir A. R. veiksmuose yra požymiai nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 183 str. 2 d., 228 str. 1 d., 294 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjai prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės V. G. 2014 m. sausio 22 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-270-11, tyrimą atnaujinti ir perduoti bylą tyrimo organizavimui ir kontrolei Vilniaus apylinkės prokuratūrai.
2014 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė V. G. priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjų prašymus atmetė. Nesutikdama su prokurorės nutarimu, pareiškėja padavė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei 2014 m. sausio 22 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tyrimą atnaujinti ir perduoti bylą tyrimo organizavimui ir kontrolei Vilniaus apylinkės prokuratūrai. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui pareiškėja I. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės V. G. 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei 2014 m. sausio 22 d. nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-270-11, tyrimą atnaujinti ir perduoti bylą tyrimo organizavimui ir kontrolei Vilniaus apylinkės prokuratūrai.
Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė nepagrįstą išvadą, jog prokurorės argumentai, neva P. K., atlikdama vykdymo veiksmus nepažeidė imperatyvių įstatymo reikalavimų, prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog antstolė P. K. pagal negaliojantį, neturintį juridinės reikšmės dokumentą - neįsiteisėjusią Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį, 2009 m. gruodžio 11 d. turto perdavimo išieškotojui A. R. pagrindu, perdavė I. K. turtą A. R. nuosavybėn. Perdavus I. K. turtą A. R., antstolio padėjėjas T. J. priėmė patvarkymą nuimti nuo šio turto areštą. Pareiškėjos vertinimu, iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, t.y. visi veiksmai atlikti neteisėto dokumento pagrindu negali būti pripažinti teisėtais. Tuo būdu, ikiteisminio tyrimo metu neginčytinai nustatytas antstolės P. K. veiksmų neteisėtumas sąlygojęs I. K. nuosavybės teisių į turtą pažeidimą neteisėtų dokumentų pagrindu A. R. įgyjant nuosavybės teises į jai priklausantį turtą ir jį valdant, atsisakant I. K. šį turtą grąžinti, naudojant verslo tikslais ir tuo pagrindu gaunant pajamas, nuo neteisėtų veiksmų atlikimo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2014 m. birželio 19 d. teismo sprendimo priėmimo.
Be to, pagal antstolės P. K. patvarkymą A. R. pasiūlius perimti I. K. turtą bei įnešti į antstolio depozitinę sąskaitą 131551,67 litų, t. y. sumą proporcingai tenkančią VĮ „Valstybės turto fondas“ pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų priemonių taikymo, šie pinigai A. R. buvo pervesti į antstolės P. K. depozitinę sąskaitą ir laikomi iki šiol, nors buvo tikslinės paskirties ir šių pinigų reikalavo VĮ „Valstybės turto fondas“ pateikęs antstoliams tokius reikalavimus. Šie pinigai pagal jų tikslinę paskirtį - VĮ „Valstybės turto fondas“ naudai priteistos iš I. K. ir kitų asmenų skolos išieškojimui , nebuvo panaudoti dėl antstolės P. K. kaltės nepranešus apie juos kitiems antstoliams, dėl ko išieškojimas pagal šios įmonės reikalavimą buvo nukreiptas tik į vienos bendraatsakovės R. P. turtą, savalaikiai nepervedant minėtos sumos šiai įmonei, buvo skaičiuojamos I. K. ir kitiems asmenims palūkanos, dėl ko ji ir kiti bendraatsakovai patyrė 30170 Lt. žalą. 2010 m. balandžio 2 d. antstolės P. K. atstovas D. K. A. R. prašymu konstatavo faktines aplinkybes apie patekimą į jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją, sandėlį bei pastogę bulvių rūšiavimui, taip pat fiksavo, kokie daiktai yra poilsio pastate. Į pastatus patekta nupjaunant spynas. Šiais veiksmais buvo užvaldytas I. K. bei UAB „L.“, UAB „S.“, L. M., R. P. ir kitų asmenų, poilsio namuose laikytas, antstolio neareštuotas, turtas 244600 litų sumai, bei kitose patalpose laikytas turtas 68900 litų sumai. Šis turtas užvaldytas neteisėtai, neturint tam jokio teisinio pagrindo bei neteisėtu būdu, be turto savininkų valios jį paverčiant savu, svetimos nuosavybės atžvilgiu elgiantis kaip savininkams. Šis turtas, pažeidžiant savininkų nuosavybės teises, yra valdomas iki šiol ir A. R. negrąžintas.
Pareiškėjos vertinimu, prokurorė V. G. netinkamai vertindama minėtas aplinkybes, bei taikydama materialines teisės normas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą, sprendimą, kurio neištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. I.. Kadangi ikiteisminis tyrimas pradėtas ir atliekamas dėl galimo neteisėto areštuoto turto užvaldymo, jo pasisavinimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, todėl priimant sprendimą dėl šių veikų turėjo būti įvertinama antstolės P. K., jos padėjėjų D. K. ir T. J. atliktų veiksmų teisėtumas. Antstolė P. K., atlikdamas vykdomuosius veiksmus pagal kreditoriaus (išieškotojo) A. R. pateiktą vykdomąjį raštą, buvo nerūpestinga ir neįsitikinusi jai pateikto dokumento Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nutarties teisėtumu, perleido I. K. turtą A. R.. Nors ši veika nėra tyčinė, tačiau neabejotinai jos veiksmai atitiko LR BR 229 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius, nes dėl jos netinkamo ir aplaidaus tarnybinių pareigų atlikimo I. K. patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą, ir dėl šio fakto, jos atsakomybės klausimas nebuvo išspręstas.
Skunde be viso ko, pabrėžiama, kad esant sustabdytai išieškojimo bylai, toliau buvo atliekami išieškojimo veiksmai - buvo išieškomos piniginės sumos A. R. naudai iš I. K. pensijos. Šios aplinkybės iš viso nebuvo tiriamos, dėl jų Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas J. I. iš viso nutartyje nepasisakė ir jos sudaro pagrindą ikiteisminio tyrimo atnaujinimui. Esantys pinigai - 131 651,67 litų P. K. depozitinėje sąskaitoje nebuvo panaudoti pagal paskirtį - VĮ „Valstybės turto fondas“ ieškininių reikalavimų patenkinimui, nes antstolė P. K., būdama nušalinta nuo vykdymo proceso, perdavusi šio išieškotojo vykdomąją bylą kitiems antstoliams, apie šios bendrovės naudai turimas depozitinėje sąskaitoje lėšas, nieko nepranešė, dėl ko jos nebuvo panaudotos pagal paskirtį, ko pasekoje I. K. patyrė turtinę žalą. Šis P. K. atsakomybės klausimas, nagrinėjant pareiškimą prokurorės V. G. nebuvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl to nebuvo priimtas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, kadangi antstolio padėjėjas D. K. pagal įstatymo reikalavimus neturėjo teisės surašyti teisinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nulaužiant spynas patekti į I. K. pastatus ir nesurašius juose buvusių daiktų perduoti turtą A. R., jo veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos numatytos LR BR 228 str. 2 d., nes jis veikė neturėdamas įgaliojimų, nesilaikydamas įstatymais nustatytos tvarkos, dėl ko tokia veika padarė žalą ne tik I. K. ir kitų savininkų, bet ir valstybės teisėms ir teisėtiems interesams. Akcentuojama, kad prokurorės V. G. nutarimo motyvai, kad dėl vagystės ir turto sunaikinimo buvo iškeltos baudžiamosios bylos, neturi jokio ryšio su keliamais antstolių baudžiamosios atsakomybės klausimais, nes tyrimai dėl antstolės, jos padėjėjų veikų, be baudžiamosios bylos Nr. 10-2-270-11, kurioje pateiktas prašymas dėl tyrimo atnaujinimo, nebuvo atliekami. Už šiuos veiksmus, pareiškėjos vertinimu, turėtų atsakyti ir antstolė P. K., kuri pavedė antstolio padėjėjui D. K. atlikti minėtus veiksmus, todėl turėjo būti sprendžiamas ir jos atsakomybės klausimas.
Skundas netenkinamas.
LR BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
LR BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei pareiškėjos skundą, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės V. G. 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Skundą nagrinėjantis teismas pritaria prokurorės nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytiems pareiškėjos skundų atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių. Atvirkščiai nei teigia I. K., jų argumentacija yra teisinga bei pakankama, todėl nėra pagrindo minėtų procesinių sprendimų naikinti.
Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad ji skundo argumentus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų grindžia išimtinai savo subjektyvia nuomone ir samprotavimais. Tuo tarpu pagal LR BPK 1 str. 1 d., baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Į teisėsaugos instituciją dėl įžvelgtos galimai padarytos nusikalstamos veikos gali kreiptis visi asmenys, tačiau tikrinti gautą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, rinkti nusikalstamą veiką pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga, tačiau teisėsaugos institucijoms pateikta informacija apie galimai padaryto nusikaltimo faktą turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis, suteikiančiais pagrindą manyti, jog minėta nusikalstama veika realiai galėjo būti padaryta. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į I. K. pareiškime bei skunduose pateiktus argumentus, pareiškėjos samprotavimai apie tai, kad P. K. 2009 m. spalio 27 d. patvarkymas, kuriuo ji pasiūlė išieškotojui A. R. perimti skolininkės I. K. antrosiose varžytinėse neparduotą turtą už pradinę pardavimo kainą bei sumokėti proporcingai 131651,67 litų tenkančią VĮ „Valstybės turto fondas“ neįvykdytas ir kad A. R. nepervedė į VĮ „Valstybės turto fondas“ 131651,67 litų, nepasitvirtino.
Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad vertinant pareiškime nurodytų aplinkybių pagrįstumą bei objektyvumą, o kartu ir objektyvų pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, liudytoju buvo apklaustas T. J., kuris paaiškino, kad dirbdamas antstolės P. K. padėjėju jis atliko vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0093/07/02589, kuri buvo pradėta pagal vykdomąjį raštą, išduotą 2007 m. lapkričio 11 d. dėl 744893 litų skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš I. K. išieškotojo A. R. naudai. Pagal šią vykdomąją bylą buvo areštuotas I. K. priklausantis turtas – žemė su pastatais Anykščių r. Kadangi antstolis A. B. pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį tą patį I. K. turtą areštavo pagal VĮ „Valstybės turto fondas“ prašymą taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl neįvykus I. K. areštuoto turto antrosioms varžytinėms, A. R. buvo pasiūlyti perimti I. K. turtą bei į antstolio depozitinę sąskaitą įnešti 131551,67 litų sumą, proporcingai tenkančią VĮ „Valstybės turto fondas“ pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pinigai VĮ „Valstybės turto fondas“ pervesti nebuvo, kadangi buvo laukiama galutinio teismo sprendimo pagal VĮ „Valstybės turto fondas“ ieškinį I. K. ir kitiems solidariems skolininkams bei pateiktas vykdomasis raštas. Tik 2012 m. gegužės 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo išspręstas ginčas tarp VĮ „Valstybės turto fondas“ bei I. K. ir kitų skolininkų. VĮ „Valstybės turto fondas“ teismo sprendimu iš I. K. bei kitų solidarių skolininkų buvo priteista 269957,53 litų suma su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Po 2011 m. rugsėjo 19 d. VĮ „Valstybės turto fondas“ kreipėsi į antstolę P. K. su 2011 m. rugsėjo 27 d. vykdomuoju raštu dėl išieškojimo minėtos sumos iš visų solidarių skolininkų. Vykdymo veiksmai negalėjo būti atlikti, kadangi pagal I. K., R. M., L. M. prašymus teismas antstolę P. K. nušalino nuo vykdymo veiksmų, dėl ko VĮ „Valstybės turto fondas“ prašymu, vykdomasis raštas buvo persiųstas į antstolių A. B., I. K., N. L., R. K. ir G. B. kontorą. Antstolis R. K. 2012 m. rugpjūčio 14 d. antstolei P. K. pateikė patvarkymą dėl prisijungimo prie vykdomosios bylos, vykdomos A. R. naudai. Šio patvarkymo antstolė P. K. negalėjo įvykdyti, kadangi tuo metu vykdomoji byla dėl išieškojimo A. R. naudai Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartimi buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Liudytojas pažymėjo, kad vykdomoje byloje išieškotos piniginės lėšos gali būti skirstomos tik atnaujinus vykdymo veiksmus, todėl lėšų, kurios buvo pervestos A. R. į antstolės P. K. depozitinę sąskaitą, nebuvo galima skirstyti ir pervesti į VĮ „Valstybės turto fondas“. Ši galimybė atsirado tik 2013 m. liepos 12 d., kai Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. A2-1159-798/2013 priėmė sprendimą dėl proceso atnaujinimo, pakeitė sprendimą ir iš I. K. priteisė 564000 litų skolos, 112800 litų palūkanų ir 1535,50 litų bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentus metinių palūkanų. Šis sprendimas įsiteisėjo 2014 m. birželio 19 d., po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo paliktas galioti 2013 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas. 2014 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-175-302/2014 buvo atnaujinta civilinė byla pagal antstolės P. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – A. R. ir I. K. dėl turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo. Šioje byloje 2014 m. liepos 8 d. nutartimi teismas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Nutartis antstoliui D. K. buvo atsiųsta 2014 m. liepos 16 d. Kadangi pagal VĮ „Valstybės turto fondas“ pateiktą vykdomąjį dokumentą visa reikalaujama suma antstolės I. K. 2014 m. liepos 15 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu buvo išieškota iš solidarios skolininkės R. P., 2014 m. liepos 31 d. antstoliui D. K. buvo pateiktas 2014 m. liepos 30 d. antstolio R. K. patvarkymas dėl dalies 2012 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymo panaikinimo, nurodant iš I. K. išieškoti tik vykdymo išlaidas. 2014 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs I. K. 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiškimą dėl antstolio D. K. nušalinimo nuo išieškojimo A. R. naudai vykdymo bylos, pareiškėjos prašymą atmetė. Pinigais, kuriuos A. R. pervedė į depozitinę sąskaitą pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus, kurių pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas, bus paskirstomi išieškotojams.
Pagrįsdamas savo nurodytas aplinkybes, liudytoju apklaustas T. J. prie savo apklausos prijungė ir jo argumentų pagrįstumą bei objektyvumą patvirtinančius oficialius dokumentus, kuriuose užfiksuotomis aplinkybėmis abejoti nei prokurorė, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas, neturėjo teisinio pagrindo.
Kaip matyti iš antstolio padėjėjo T. J. pateikto išrašo iš antstolės P. K. depozitinės sąskaitos, pagal 2009 m. spalio 27 d. antstolės P. K. patvarkymą, 2009 m. lapkričio 23 d. A. R. pervedė 151111,67 litų sumą į antstolės P. K. depozitinę sąskaitą, iš jų 131651,67 litų VĮ „Valstybės turto fondas“ naudai, likusiuosius įvardindamas vykdymo išlaidomis. Šių duomenų pagrindu ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai konstatavo, kad priešingai nei nurodoma pareiškėjos skunde, A. R. į depozitinę sąskaitą visgi pervedė pinigus VĮ „Valstybės turto fondas“ naudai, kurie buvo apskaičiuoti proporcingai, atsižvelgiant į A. R. priteistą sumą iš I. K. bei į VĮ „Valstybės turto fondas“ ieškininius reikalavimus teisme I. K. atžvilgiu bei atsižvelgiant į I. K. areštuoto turto vertę. Šie pinigai neabejotinai laikytini garantu, ateityje užtikrinančių VĮ „Valstybės turto fondas“ piniginius reikalavimus I. K. atžvilgiu, jeigu šie reikalavimai teisme būtų patenkinti. Kadangi tuo metu teisme dar nebuvo išnagrinėtas VĮ „Valstybės turto fondas“ ieškinys I. K., L. M., R. M., R. P., E. P., trečiam asmeniui BUAB „S.“, dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas, antstolė P. K. pagrįstai šių pinigų nepervedė į VĮ „Valstybės turto fondas“ sąskaitą. Sutiktina su prokurorės nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje išdėstytais argumentais, kad tuo metu antstolė P. K. negalėjo iš anksto žinoti šios civilinės bylos baigties, todėl negalėjo atlikinėti jokių išankstinių vykdymo veiksmų.
Šių duomenų kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad tokių veiksmų atlikimas buvo galimas tik nuo 2011 m. rugsėjo 27 d., t. y. nuo vykdomojo rašto išdavimo dienos, ką neabejotinai patvirtina ir 2011 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje pagal VĮ „Valstybės turto fondas“ ieškinį I. K., L. M., R. M., R. P., E. P., trečiam asmeniui BUAB „S.“, kopija. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismas civilinėje byloje pagal I. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-594(34)/2007 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, buvo sustabdęs vykdymo veiksmus, įvertinus tai, kad sustabdytoje vykdomojoje byloje jokie vykdymo veiksmai negalimi, akivaizdu, kad aptariami vykdymo veiksmai, t.y. A. R. į antstolės P. K. pervestų pinigų 131651,67 litų pervedimas VĮ „Valstybės turto fondas“, nagrinėjamu atveju vėlgi negalėjo būti atliekami. Be to, kaip teisingai pažymėjo liudytoju apklaustas antstolės P. K. padėjėjas T. J., remiantis I. K. pareiškimais, antstolė P. K. tuo metu buvo nušalinta nuo vykdymo veiksmų pagal VĮ „Valstybės turto fondas“ pateiktą vykdomąjį raštą.
Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pažymėtina, kad atsižvelgiantį į antstolės P. K. nušalinimą nuo vykdymo bylos pagal I. K. pareiškimus, antstoliai R. K. bei I. K., gavę VĮ „Valstybės turto fondas“ pateiktą vykdomąjį raštą, išieškojimą nukreipė į kitos solidarios skolininkės R. P. turtą, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent dėl šios priežasties nebuvo nukreiptas išieškojimas į A. R. pervestus pinigus VĮ „Valstybės turto fondas“. Kaip apklausos metu patvirtino antstolės P. K. padėjėjas T. J., šie pinigai iki šiol antstolio D. K. depozitinėje sąskaitoje ir pagal šiuo metu įsiteisėjusius teismo sprendimus, kurių pagrindų yra išduotas vykdomasis raštas, bus paskirstomi išieškotojams.
Esant šioms aplinkybėms, priešingai nei teigiama pareiškėjos skunduose, akivaizdu, kad antstolė P. K., laikydama A. R. pervestus pinigus VĮ „Valstybės turto fondas“ naudai depozitinėje sąskaitoje, jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, veikė teistai, laikydamasi Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų. Aukščiau aptartomis aplinkybėmis, nenustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, kad antstolė P. K. būtų pasisavinusi jos žinioje buvusį svetimą turtą, t.y. A. R. jai pervestus VĮ „Valstybės turto fondas“ naudai 131651,67 litų, jie iki šiol laikomi antstolio D. K., kaip antstolės P. K. vykdomųjų bylų perėmėjo, depozitinėje sąskaitoje.
Tuo tarpu analizuojant pareiškėjos skundo argumentus dėl neva pasisavinto jos turto, buvusio jai nuosavybės teise priklausančiuose areštuotuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pastebėtina, kad, išanalizavus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, ką savo skunde patvirtino ir pareiškėja, matyti, jog 2014 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės V. G. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-2-270-11 konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2011 m. birželio 13 d., 2012 m. vasario 1 d. ir 2012 m. vasario 2 d. I. K. su pareiškimais kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatą dėl vagystės bei turto sugadinimo faktų A. R. perimtose iš I. K. patalpose, esančiose Anykščių rajone. Pagal I. K. pareiškimus buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai: Nr. 53-1-00387-11 ir Nr. 53-1-00056-12, kuriuose buvo priimti nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šių duomenų kontekste pažymėtina ir tai, kad 2014 m. sausio 22 d. prokurorės V. G. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-2-270-11 buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kuris galutine ir neskundžiama 2014 m. birželio 10 d. nutartimi minėtą prokurorės nutarimą paliko nepakeistą. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad nėra jokio pagrindo, remiantis tais pačiais motyvais pradėti naują ikiteisminį tyrimą A. R. atžvilgiu dėl galimai įvykdytos vagystės ir turto sunaikinimo I. K. priklausiusiose patalpose Anykščių rajone. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad pareiškėja teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad aplinkybės, konstatuotos procesiniuose dokumentuose, kuriais ikiteisminiai tyrimai dėl to paties fakto buvo nutraukti, pasikeitė, ar nustatytos naujos aplinkybės, kurios, priimant minėtus procesinius sprendimus, nebuvo žinomos.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos skundą nebuvo procesinio pagrindo, nes sprendžiant iš nustatytų aplinkybių, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokios išvados pagrįstai konstatuotos skundžiamuose procesiniuose dokumentuose.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
netenkinti pareiškėjos I. K. skundo ir palikti galioti 2014 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.