Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1807-179/2016 pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei M. J., atstovaujamai įstatyminio atstovo R. J., dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės M. J., atstovaujamos įstatyminio atstovo R. J., 151,48 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pareiškime nurodė paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Alytus, o jos įstatyminio atstovo R. J. - (duomenys neskelbtini), Ukmergė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą šiam teismui. Teismas iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų nustatė, jog R. J. deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu Ukmergės r. (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės M. J. ir jos įstatyminio atstovo R. J. gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergė. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinį atsisakė priimti kaip paduotą pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 29 str.), išaiškino ieškovei, jog ji ieškinį dėl skolos priteisimo turi paduoti Ukmergės rajono apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškinį priimti nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neteisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad tiek atsakovės, tiek jos įstatyminio atstovo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Ukmergėje. Pateikdama ieškinį, jame ieškovė nurodė, kad atsakovė M. J. gyvena (duomenys neskelbtini), Alytuje, o jos įstatyminis atstovas R. J. – (duomenys neskelbtini) Ukmergėje. Atsakovė faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Alytuje, su savo močiute, mokosi Alytaus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, o jos tėvas R. J., įstatyminis atsakovės atstovas, savo gyvenamąją vietą buvo nurodęs (duomenys neskelbtini), Ukmergėje. Todėl ieškovė ir nurodė teisingus, tuo metu jai žinomus gyvenamosios vietos adresus. Teismas nepagrįstai nustatęs, kad atsakovės įstatyminio atstovo gyvenamoji vieta sutampa su atsakovės gyvenamąja vieta, nepagrįstai dėl įstatyminio atstovo gyvenamosios vietos buvimo ne šio teismo veiklos teritorijoje konstatavo bylos neteismingumą šiam teismui. Ginčo teismingumas nustatomas pagal atsakovo, o ne pagal jo atstovo gyvenamąją vietą. Įstatyminis atstovas nėra atsakovas, jis nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.LR CPK 29 straipsnis nustato, kad bendrojo teritorinio teismingumo atveju ieškinys atsakovui fiziniam asmeniui pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.). Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (LR CK 2.16 str. 2 d.). LR CK 2.17 str. išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (LR CK 2.17 str. 1 d.). LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė ieškinį pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui pagal paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Alytuje, todėl mano, kad teismingumo taisyklių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Alytaus rajono apylinkės teismui konstatavęs, jog atsakovės ir jos įstatyminio atstovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, be to, atsakovės įstatyminis atstovas Gyventojų registro tarnybos duomenimis taip pat yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu Ukmergės r. (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, jog ieškinys yra teismingas Ukmergės rajono apylinkės teismui. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų, tačiau gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, nurodytų CK 2.17 straipsnyje, bet ne vieninteliu, nulemiančiu atsakovo gyvenamosios vietos konstatavimą, o tuo pačiu ir bylos teismingumą. Gyvenamosios vietos nustatymas yra susijęs su reikšmingų aplinkybių visumos konstatavimu. Sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta. Pažymėtina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas klaidingai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad tiek atsakovės, tiek jos įstatyminio atstovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Ukmergėje. Duomenų, kad Ukmergės mieste būtų atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta, su kuria ji yra labiausiai susijusi, kad atsakovė mokosi, turi turto šiame mieste, kad atsakovė šiuo metu savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietą laiko minėtame mieste, byloje taip pat nėra. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tiek iš apeliantės atskirajame skunde nurodomų aplinkybių, tiek iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. birželio 13 d. duomenų nustatyta, kad paskutinė deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Alytus (b. l. 14). Šiuo adresu, mirus mamai, atsakovė faktiškai gyvena su savo močiute, atsakovė taip pat mokosi Alytaus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad šiuo metu atsakovės gyvenamoji vieta, nesant kitų duomenų ieškinio priėmimo stadijoje, yra jos deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, todėl ieškinys teismingas Alytaus rajono apylinkės teismui. Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teismingumo klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui, naikintina (CPK 329 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tik tuo pagrindu, kad byla šiam teismui yra neteisminga. Kitų klausimų, susijusių su ieškinio priėmimu, teismas nesprendė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs skundžiamą nutartį, perduoda ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui, kad teismas išspręstų visus klausimus, susijusius su ieškinio priėmimu, kaip numatyta CPK 137 straipsnyje (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pagal teismingumą Alytaus rajono apylinkės teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.