Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarimo, kuriuo D. Č. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nubaustas 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubaustas 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. Č. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013-01-20, apie 15.10 val., Vilniuje, Saltoniškių gatvėje, vairuodamas automobilį BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, Upės – Latvių gatvių sankryžoje sukdamas į dešinę nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šviesoforą, eismo įvykio metu apgadino šviesoforą ir savo automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokiais savo veiksmais D. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 ir 234 punktus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Č. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarimą, paliekant galioti tą dalį, kuria nutarta D. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir skirti 100 Lt baudą. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas iš dalies – dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo – yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Apeliantas pažymi, kad nebuvo tinkamai nustatyta ir įrodyta jo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Šiuo atveju apeliantas prisipažino atsitrenkęs į šviesoforą ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., tačiau iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymų visumą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir neatsižvelgė į svarbiausią faktą, kad apeliantas neturėjo tyčios sąmoningai išvengti administracinės atsakomybės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Apeliantas nurodo, kad jis vairuodamas automobilį BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekiniais varomaisiais ratais, važiuodamas Saltoniškių gatve ir sukdamas į dešinę, į Latvių gatvę, dėl prastų oro sąlygų ir slidžios kelio dangos nesuvaldė automobilio, kuris slydo ir kairiuoju šonu trenkėsi į šviesoforą. Po smūgio automobilis atšoko atgal nuo šviesoforo į važiuojamąją kelio dalį ir toliau palei šaligatvį slydo tolyn Latvių g. Apeliantas nurodo, kad nenorėdamas slysdamas atsitrenkti į netoli nuo šviesoforo pastatytus automobilius, paspausdamas akseleratoriaus pedalą ir pasukdamas vairą dešinėn, išlygino automobilį, tuo pačiu išvažiuodamas į Latvių g. važiuojamąją dalį, kurios visa kairioji gatvės pusė iki pat Latvių g. 6 namo buvo užstatyta automobiliais, ir kurioje, esant dvipusiam eismui, du automobiliai negalėtų prasilenkti, ypač žiemos metu. Pasak apelianto, atsižvelgdamas į tai, siekdamas nesukelti papildomo pavojaus eismui, jis pastatė savo automobilį iškart už kitų automobilių, kur buvo laisva - prie Latvių g. 6 namo, apie 30 m. nuo šviesoforo. Apeliantas nurodo, kad smūgio į šviesoforą metu jis patyrė didelį išgąstį, kuris yra susijęs ir su jo neilga vairuotojo patirtimi ir su visai netikėtu automobilio nesuvaldymu, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Dėl šios priežasties, norėdamas sustabdyti kraujavimą, apeliantas nubėgo namo, (duomenys neskelbtini). Be to, apeliantas iš namų norėjo iškviesti kelių policiją (KET 231.4. p. reikalavimas), nes su savimi neturėjo mobiliojo telefono. Pasak apelianto, sustabdęs kraujavimą iš nosies ir pranešęs apie eismo įvykį policijai, jis grįžo prie savo automobilio ir prie automobilio pamatė policijos pareigūnus. Apeliantas nebandė išsisukti, pats iš karto prisipažino, kad būtent jis vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, atskleidė savo tapatybę. Apeliantas nurodo, kad tai, jog jis nemėgino pasislėpti nuo policijos pareigūnų, įrodo jo tolesnis elgesys po eismo įvykio - jis nesistengė paslėpti automobilio, užmaskuoti jo valstybinio numerio ar apgadinimų, pats automobilis buvo pastatytas apie 30 m nuo eismo įvykio vietos, kas akivaizdžiai įrodo, jog tyčios išvengti administracinės atsakomybės apeliantas neturėjo. Be to, apeliantas pažymi, kad jeigu būtų norėjęs išvengti administracinės atsakomybės, būtų galėjęs važiuoti toliau nuo įvykio vietos, bent jau iki pat savo namų (duomenys neskelbtini) kiemo, tačiau jis paliko savo automobilį iškart, parėjo pėsčiomis namo sustabdyti kraujuojančios nosies ir pranešti telefonu policijai apie eismo įvykį. Pasak apelianto, visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo jo kaltės nebuvimą pasišalinant iš eismo įvykio vietos. Apeliantas nurodo, kad to nedarė tyčia, ketindamas išvengti administracinės atsakomybės. Tą įrodo jo elgesys po eismo įvykio, ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis grįžo prie savo automobilio ir policijos pareigūnams iškart pripažino sukėlęs eismo įvykį. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, netirdamas jo išsakyto įvykių eigos pasakojimo ir jo nepaneigdamas, nesilaikė ATPK 248 str. reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes.

Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas neteisingai kvalifikavo jo prisipažinimą dėl padaryto pažeidimo. Apeliantas visą laiką nuosekliai neigė tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl to. Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir 2013 m. vasario 21 d. nutarime apelianto nurodytą prisipažinimą dėl padaryto pažeidimo (t. y. šviesoforo apgadinimo (ATPK 127 str.. 2 d. pažeidimas). Pasak apelianto, aukščiau nurodyti įrodymų neaiškumai, neatitikimai ir prieštaravimai nebuvo tinkamai išsiaiškinti ir/ar pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, o būtent aukščiau nurodytais prieštaringais įrodymais teismas pasirėmė, priimdamas skundžiamą nutarimą, tokiu būdu pažeisdamas ATPK 256 ir 257 str.

Apeliantas mano, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, nenustačius jo veiksmuose būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario mėn. 21 d. nutarimas turi būti pakeistas, o administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą turi būti nutraukta, paliekant galioti tik teismo paskirtą 100 Lt (vieno šimto litų) baudą už administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

D. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Dėl D. Č. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo faktą, nesant jo veiksmuose kaltės.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog D. Č. 2013-01-20, apie 15.10 val., Vilniuje, Saltoniškių gatvėje, vairuodamas automobilį BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, Upės – Latvių gatvių sankryžoje sukdamas į dešinę nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šviesoforą, eismo įvykio metu apgadino šviesoforą ir savo automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 234 p., kuris nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Kaip minėta, byloje dėl to, kad apeliantas sukėlė eismo įvykį, ginčo nėra.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ 1 kuopos vyriausiasis patrulis A. J. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013-01-20 patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu G. G. apie 15 val. 10 min. gavo pranešimą iš Vilniaus AVPK budėtojo, kad Upės – Sėlių g. sankryžoje iš eismo įvykio vietos link Kęstučio g. pasišalino BMW automobilis. Atvykus į vietą, pagal vėžes prie Latvių g. 6 namo jie aptiko automobilį BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinės dalies kairė pusė ir priekinis kairysis ratas buvo apgadinti. Apie tai A. J. pranešė VPK budėtojui ir sulaukė „Dainavos“ patrulių. A. J. nurodė, kad, atvykus „Dainavos“ patruliams, pasirodė ir jaunuolis, kuris teigė, kad vairavo automobilį BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio pasišalino, nes išsigando ir nežinojo, ką daryti. Jaunuolis prisistatė esąs D. Č. (b. l. 4). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio patrulis M. T. tarnybiniame pranešime nurodė, kad dirbdamas kartu su patruliu R. O. apie 15.10 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Upės – Latvių g. sankryžoje automobilis BMW apgadino šviesoforą ir pasišalino. M. T. nurodė, kad apie 15.20 val. per radijo ryšį „Argo – 30“ pranešė, kad prie Latvių g. 6 namo pastebėtas paliktas automobilis BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio apgadinimai atitiko (buvo apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės priekinis sparnas ir priekinis kairės pusės ratas). Jiems privažiavus apie 15.40 val. priėjo automobilio BMW savininkas D. Č., kuris padarė eismo įvykį. Pasak M. T., D. Č. paaiškino, kad išsigando ir paliko automobilį, vėliau apsigalvojo ir grįžo (b. l. 3). Paaiškinime policijai D. Č. nurodė, kad 2013-01-20 apie 15.00 val. vairavo savo automobilį BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Latvių g. link namų. Sankryžoje jo automobilį sumėtė dėl ypatingai blogų eismo sąlygų ir jis atsitrenkė į šviesoforą. D. Č. paaiškino, kad labai išsigando, dėl susijaudinimo iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis pavažiavęs nuo įvykio už 30 metrų sustojo (gal iš išgąsčio) ir nubėgo iki namų, bei tik po 10 minučių pranešė policijai. D. Č. sugrįžęs prie automobilio pamatė, kad policija jau buvo atvykusi. Nurodė, kad gailisi, jog dėl patirties stokos nesuvokė situacijos ir nuėjo namo tvarkytis kraujuojančios nosies (b. l. 8).

Nors D. Č. nurodo, kad po eismo įvykio jam dėl susijaudinimo iš nosies pradėjo bėgti kraujas, todėl jis pastatęs automobilį už 30 metrų nuo eismo įvykio vietos, nuėjo namo susitvarkyti ir iškviesti policiją, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių šias D. Č. nurodytas aplinkybes. Apeliaciniame skunde D. Č. nurodo, kad iš namų norėjo iškviesti kelių policiją, nes su savimi neturėjo pasiėmęs mobiliojo telefono. Pasak apelianto, sustabdęs kraujavimą iš nosies ir pranešęs apie eismo įvykį policijai, jis grįžo prie savo automobilio ir prie automobilio pamatė policijos pareigūnus. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Vilniaus apygardos teismui pateiktų duomenų matyti, kad minėtame skyriuje dėl nagrinėjamo eismo įvykio buvo gauti du pranešimai: 1) pirmasis pranešimas gautas 2013-01-20 15 val. 10 min., pranešėjas – privatus fizinis asmuo, kurio telefono numeris 37068398811, nurodytos aplinkybės: pranešėjas išgirdo triukšmą, kaip į stulpą atsitrenkė automobilis, pranešėjas pažiūrėjo pro langą ir pastebėjo, kad galimai apgadintas šviesoforas (dabar mirksi), automobilio nesimato, automobilis galimai pasišalino iš įvykio vietos; 2) antrasis pranešimas gautas 2013-01-20 15 val. 10 min., pranešėjas – privatus fizinis asmuo, kurio telefono numeris 37061535373, nurodytos aplinkybės: sankirtoje eismo įvykis, automobilis BMW trenkėsi į šviesoforą ir pasišalino iš įvykio vietos, pranešė liudininkė, info. tel. 852609377. Iš bylos medžiagos matyti, kad antrąjį kartą apie eismo įvykį pranešė D. S.. Iš šių duomenų galima spręsti, kad priešingai nei nurodo apeliantas, D. Č., sukėlęs eismo įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai, tokiu būdu neįvykdė KET 234 p. numatytų pareigų nedelsiant apie eismo įvykį pranešti policijai, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Tai, kad apeliantas automobilį pastatė nedideliu atstumu nuo eismo įvykio vietos, nešalina jo atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. ir neturi įtakos jo veiksmų kvalifikavimui. KET 5 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. KET 250 p. numatyta, kad asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas vairuotojo pažymėjimą gavo 2011-01-27, todėl turėjo žinoti KET reikalavimus ir privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant minėtus KET 234 p. reikalavimus, sukels jam neigiamas pasekmes, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Minėtos aplinkybės rodo, kad jis sąmoningai, t. y. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos vengdamas atsakomybės. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad D. Č. pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra visiškai įrodytas. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo prisipažinimą dėl padaryto pažeidimo, kadangi jis visą laiką nuosekliai neigė tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl to, iš esmės negali įtakoti apelianto veiksmų, kuriuos jis pats pripažino, teisinio vertinimo.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad D. Č. pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.