- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-15
- Bylos Nr.
- 2-439/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Medicinos
- Atsakovas
- V. M., L. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų (apeliantų) V. M. ir L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovų prašymas dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo ir atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovams V. M. ir L. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko (toliau – UAB Medicinos banko) ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų V. M. ir L. M. 2 026 011 Lt dydžio skolą, palūkanas iki kreditų grąžinimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei lygiomis dalimis 29 079,50 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Kartu ieškovai pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui atidėti 1000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies atleisti. Nurodė, kad apeliantų turtinė padėtis yra sunki, todėl jie neturi galimybių sumokėti 24 260,11 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino iš dalies – nustatė atsakovams terminą iki 2010 m. sausio 11 d. sumokėti 12 260 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį, o likusios žyminio mokesčio dalies – 12 000 Lt – mokėjimą atidėjo iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties (sprendimo) priėmimo. Teismas nustatė, kad apeliantai turi daug nekilnojamojo turto, jį dovanoja, už parduotą nekilnojamąjį turtą yra gavę 80 000 Lt, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo atleisti atsakovų nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau, atsižvelgęs į mokėtino žyminio mokesčio dydį, į tai, kad atsakovų turimą nekilnojamąjį turtą sunku greitai parduoti, be to, daliai šio turto uždėti apribojimai, teismas įpareigojo sumokėti 12 260 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį, o likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėjo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai V. M. ir L. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį ir atsakovų prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Civilinė byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei L. M. , kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Nesant galimybių sumokėti žyminį mokestį, atsakovė negali pasinaudoti teise į teisminę gynybą dėl ibso facto negaliojančio sprendimo.
2. Pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia atsakovų teisę į apeliaciją, garantuojamą tiek nacionalinių, tiek tarptautinės teisės aktų.
3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovų turtinę padėtį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą turi būti vertinama pareiškėjo turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu.
Atsakovas V. M. jau apie metus yra neapmokamose atostogose, nes UAB „Feranta, kurioje jis dirba, nuo 2008 m. yra sustabdžiusi savo veiklą; atsakovė tik penkis mėnesius dirba UAB „Vilniaus vandenys“, o jos darbo užmokestis į rankas tesiekia 988 Lt. Taigi skundžiama nutartimi įpareigota sumokėti žyminio mokesčio dalis sudaro 13 mėnesių šeimos pajamų dalį.
Didžioji atsakovų turto dalis yra areštuota paties ieškovo iniciatyva; kito turto dėl nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio pardavimas per trumpą laiką yra neįmanomas. 80 000 Lt pajamos, gautos prieš metus pardavus nekilnojamąjį turtą, buvo skirtos kreditoriniams įsiskolinimams dengti. Skundžiamoje nutartyje minima dovanojimo sutartis buvo sudaryta su atsakovų sūnumi.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovas UAB Medicinos bankas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik nagrinėjant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies reglamentuoja CPK 83 straipsnio 3 dalis, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą – CPK 84 straipsnis. Šie du institutai yra panašūs tuo, jog abiem atvejais teismas priima sprendimą, prieš tai įvertinęs asmens materialinę padėtį, kiek ji sunki ir ar ilgai tęsis tokia padėtis, o skiriasi – sukeliamais teisiniais padariniais (CPK 96 straipsnis). Jeigu asmens turtinė būklė pakankamai sunki ir vargu ar artimiausiu laiku iš esmės pasikeistų, asmuo nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atleistinas. Antraip, jei asmens turtinė būklė šiuo metu gana komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą pagrįstumą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
Minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovų turtinė padėtis neleidžia tenkinti jų prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui V. M. priklauso nemažai nekilnojamojo turto, kurio tik dalis yra areštuota ar kitu būdu suvaržyta (b. l. 204-230; I tomas). Be to, atsakovai dalį savo nekilnojamojo turto yra perleidę kitiems asmenimis, dėl ko dabar vyksta ginčai su ieškovu šioje byloje UAB Medicinos banku (b. l. 189-192; I tomas). Atsakovai taip pat nurodo, kad jų darbinės pajamos yra mažos ir pateikia tai pagrindžiančias pažymas (b. l. 175-179, 182-186; I tomas). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra įrodymai, o būtent atsakovo V. M. banko sąskaitos 2006 m. spalio 1 d. – 2009 m. balandžio 24 d. laikotarpio išrašas (b. l. 107-119), iš kurio matyti, kad atsakovas į sąskaita įnešdavo dideles pinigų sumas, nors ir tuo metu jo ir atsakovės darbinės pajamos buvo nedidelės. Tai leidžia teigti, kad atsakovai be dabinių turėjo ir kitokių pajamų. Įrodymų, kad šiuo metu gauna tik darbo užmokestį ir neturi kito pajamų šaltinio, atsakovai nepateikė, nors, minėta, pareiga įrodyti prastą turtinę padėtį tenka būtent jiems. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai pateikė duomenis tik apie atsakovo V. M. turimą nekilnojamąjį turtą, todėl neaišku, ar tokio turto neturi ir atsakovė L. M. . Taip pat atsakovai nepateikė įrodymų apie turimą kilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, transporto priemones. Taigi, apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai neįrodė tokios prastos savo turtinės padėties, kuri būtų pagrindas atleisti juos nuo žyminio mokesčio dalies.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į mokėtino žyminio mokesčio dydį, į tai, kad atsakovų turimą nekilnojamąjį turtą sunku greitai parduoti, be to, daliai šio turto uždėti apribojimai, įpareigojo sumokėti 12 260 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį, o likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu atsakovams gali būti sunku iš karto sumokėti tokio dydžio žyminio mokesčio dalį, todėl, siekiant užtikrinti atsakovams teisę į apeliaciją, būtų protinga ir teisinga sumažinti mokėtina žyminį mokestį iki 6000 Lt, o likusios dalies – 18 260 Lt –mokėjimą atidėti iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kartu atsakovams nustatytinas naujas terminas žyminio mokesčio daliai sumokėti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį pakeisti.
Nustatyti atsakovams V. M. ir L. M. terminą iki 2010 m. gegužės 10 d. sumokėti už apeliacinį skundą 6000 Lt (šešis tūkstančius litų) žyminio mokesčio ir pateikti skundžiamą sprendimą priėmusiam Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Atidėti atsakovams V. M. ir L. M. 18 260 Lt (aštuoniolikos tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimties litų) dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dėl pareikšto apeliacinio skundo.