Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji N. P. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2025-02-10, apie 07.58 val., Šilutės pl. ties 58 namu, Klaipėdos mieste, vairuodama automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-12-20 nutarimo Nr. 982 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.), 28 p. (Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui.), 29 p. (Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją.) reikalavimus ir važiavo per šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją užsidegus raudonam (draudžiamam) šviesoforo signalui, nepraleido per pėsčiųjų perėją tiesiai važiavusio elektrinio paspirtuko, kurį vairavo G. K., ko pasekoje su juo susidūrė bei nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą.

Kaltinamoji N. P. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies ir nurodė, kad buvo ankstyvas rytas, tamsu, ji (kaltinamoji) vairavo automobilį, vežė vaiką į darželį. Važiuojant kažkas papypino, ji pasuko galvą, atsisuko, nukentėjusysis greitai pervažiavo su paspirtuku, ji jo nematė, jis labai greit važiavo. Ji nukentėjusįjį kliudė automobilio kampu. Jai buvo didžiulis stresas, pasisodino nukentėjusįjį pas save į mašiną, priėjusi moteris pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, ji (kaltinamoji) pasakė, kad išsikvies patys, kad moteris važiuotų, nes buvo pikas ir labai daug mašinų. Pasisodinusi nukentėjusįjį į mašiną, ji (kaltinamoji) daug kartų jo klausė dėl sveikatos, ar nereikia greitosios pagalbos, sakė, kad nereikia, kad niekas jam neskauda, svarbiausia paspirtukas. Ji (kaltinamoji) sakė nukentėjusiajam, kad paspirtukas nesvarbu ir vėl klausė, ar jam pačiam nereikia greitosios. Nukentėjusysis atsakė, kad jam nieko neskauda. Kelias minutes pasėdėjo, iš nukentėjusiojo jautėsi „peregaras“, gal dėl to jis susigėdo, nes išlipo iš mašinos nieko nesakęs. Priėjo prie paspirtuko ir pradėjo plėšyti jos mašiną. Ne ji (kaltinamoji) plėšė paspirtuką iš po mašinos, jis pats (nukentėjusysis), jos mašinos bamperį pradėjo plėšti, ji ėmė klausti ką jis daro. Paskui nukentėjusysis pradėjo rinkti detales, mašinos jo vos nenutrenkė, paskui jis kažkaip dingo, išsikvietė policiją. Ji atsiprašė nukentėjusiojo, supranta, kad jį sužeidė, davė savo kontaktus, sakė duos pinigų vaistams. Nukentėjusysis tikrai greitai išvažiavo, ji jo tikrai nematė, tai buvo sekundžių reikalas. Ji važiavo iš Debreceno g. į Simonaitytės g., jai degė žalias šviesoforo signalas, tikrai nematė, kad degtų raudonas. Jei jai degė žalias, reiškia pėstiesiems degė raudonas. Stovėjo viena linija mašinų, kurios suko į kairę, ji (kaltinamoji) važiavo antra juosta. Pirma juosta važiavęs automobilis buvo sustojęs, nes norėjo sukti į kairę. Jei nukentėjusysis nebūtų važiavęs paspirtuku, o būtų ėjęs, nebūtų pažeidęs KET, nebūtų ir įvykio. Nukentėjusysis staigiai išlėkė į gatvę, sekundžių reikalas, todėl ji pasimetė. Mano, kad tai abipusė kaltė, nukentėjusysis pažeidė KET ir ji pažeidė, jei pažeidė. Nežino, kaip nukentėjusiajam galėjo degti žalia, ji nematė, kad jai (kaltinamajai) degtų raudona. Ji važiavo tiesiai Šilutės pl., jei jai būtų draudžiama degusi, būtų daugiau pėsčiųjų buvę ir mašinų stovėję, bet stovėjo tik viena eilė mašinų, kuri suko. Ten yra 4 eismo juostos. Ji važiavo antra juosta, vieni suka į kairę, ji – po jų. Jai buvo stresas, nelabai prisimena, ką sakė policijos pareigūnams įvykio vietoje, jau kiek laiko praėjo. Negali atsiminti, ar nurodė pareigūnams kokia šviesa degė. Jai buvo didelis stresas, turbūt didesnis negu nukentėjusiajam. Negali 100 proc. pasakyti koks šviesoforo signalas degė. Sustojo tik viena eismo juosta. Jei sustojo kitoje juostoje automobilis prieš pėsčiųjų perėją, turėtų ji pristabdyti, nepristabdė, nes buvo nusisukusi. Greitosios neiškvietė, nes nukentėjęs sakė, kad nieko neskauda, nereikia pagalbos. Jis tik sakė, kad jam reikia paspirtuko ir nieko neskauda. Jis traukė paspirtuką iš po jos automobilio, jei tuo metu sakė, kad jam nieko neskauda – buvo stresas ir jam tuo metu. Ji pasiūlė nukentėjusiam atsisėsti į savo automobilį, pats įsėdo, niekas jo neįsodino. Tai moteriai ji (kaltinamoji) pasakė: „Jūs važiuokite, nesitrukdykite, jei reikės mes patys išsikviesime“. Kadangi nukentėjęs sakė, kad niekas neskauda, nereikia greitosios, todėl ir nekvietė. Paliko nukentėjusiajam savo kontaktus, bet jis nesusisiekė. Su ieškiniu nesutinka. Dabar ji (kaltinamoji) nesijaučia gerai, jai stresas. Turėjo tokius 2 įvykius iš eilės. Prieš įvykį jai degė žalias šviesoforo signalas. Mano, kad negalėjo mirksėti žalias. Mano, kad degė žalias, viskas labai greitai įvyko, bet ji nematė, kad mirksėtų. Važiavo per žalią. Nukentėjęs labai pergyveno dėl paspirtuko, ji (kaltinamoji) jam sakė, kad atsilygins, nupirks paspirtuką, vaistų, jei reikės. Nukentėjusysis pasakė, kad ji jam mažai pasiūlė, dėl to ir išsikvietė policiją. Prie salelės įvyko eismo įvykis. Nukentėjusysis pradėjo traukti paspirtuką, buvo daug mašinų ir ji pavažiavo iš tos vietos. Yra salelė, viena eismo juosta į kairę ir ji čia buvo, prie tos salelės (aiškina schemą 83 b. l.). Ji važiavo antra juosta, pavažiavo iki salelės, nes arčiausiai buvo čia sustoti. Ji nežino, kodėl patraukė savo mašiną, buvo labai daug automobilių, kad netrukdytų, čia jos kaltė, kad patraukė. Nukentėjusysis lakstė po kelią, rinko detales, mašinos pypino, todėl ji patraukė savo mašiną nepagalvojusi. Nebandė išvengti atsakomybės, nežino kaip nukentėjusysis suprato, ji jam sakė, kad atsilygins, duos pinigų vaistams, nupirks paspirtuką, bet ne dėl to, kad nekviestų policijos ar greitosios. Ji (kaltinamoji) ne per dvi juostas pervažiavo, truputį tik pavažiavo viena juosta iki salelės. Truputį atsilaisvino ir pavažiavo truputį. Jai (kaltinamajai) buvo stresas, pasodino pareigūnai į mašiną, nes matė, kad jai stresas, šalta ir liepė sėdėti mašinoje, paskui jai atnešė į mašiną pasirašyti dokumentus. Pareigūnai matavo, darė schemą, bet neklausė ar ji pavažiavo, ar nepavažiavo. Nukentėjęs tuo metu sėdo į greitosios automobilį, ar išvežė jį į ligoninę, ji nežino. Ji sėdėjo savo mašinoje. Važiavo trečia eismo juosta, jeigu skaičiuojama nuo dešinės. Dirba pagal individualios veiklos pažymą, apie 1000 Eur į mėnesį uždirba, išsituokė su vyru, viena augina du vaikus.

Nukentėjusysis G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vasario 10 d. jis (nukentėjusysis) buvo atostogose, darė balkono remontą, todėl reikėjo nuvažiuoti iki darbo paimti kai kurių dalykų ir užvažiuoti į parduotuvę nusipirkti dažų. Atvažiavęs prie perėjos paspaudė mygtuką, palaukus 6 sekundes jam užsidegė žalias šviesoforo signalas, sustojo vienas automobilis, sustojo kitas automobilis, jis (nukentėjusysis) pažiūrėjo į vieną pusę, į kitą ir pradėjo neskubėdamas judėti. Paskui pamatė į jį parlekiančią mašiną. Metęs paspirtuką, bandė išvengti smūgio, bet ji (kaltinamoji) pervažiavo paspirtuką ir jį (nukentėjusįjį) nutrenkė. Kaltinamoji iškart išlipo iš mašinos su telefonu rankose. Jis (nukentėjusysis) jai pasakė: „ar tu matei, kokia šviesa dega?“ Ji pasakė: „oi, atsiprašau, aš nepastebėjau“. Iš kito automobilio išlipusi moteris, pasakė, kad iškvies greitąją, kaltinamoji nurodė, kad nereikia, nes ji jau kalba su greitąja pagalba, kad ji jau iškvietė. Ta moteris jam (nukentėjusiajam) padėjo atsistoti, pasodino pas kaltinamąją į automobilį, kad nesėdėtų ant asfalto, nes jis tai atsistodavo, tai vėl atsisėsdavo ant žemės. Kai jis (nukentėjusysis) įsėdo į automobilį, kaltinamoji irgi atsisėdo, pradėjo automobilį stumdyti į priekį – atgal. Jis kaltinamosios paklausė, kodėl ji tai daro, ji atsakė, kad reikia paspirtuką ištraukti. Jis (nukentėjusysis) sakė, kad nereikia, kad reikia pastatyti ženklą ir laukti policijos, sakė, kad čia pat yra gaisrinė ir ištrauks paspirtuką. Kaltinamoji pasakė, kad trukdo kitiems ir pradėjo į priekį ir atgal važinėti. Jis (nukentėjusysis) pasakė, kad išlips, nes jam labai skauda. Jis išlipo iš mašinos, prie jų sustojo vyrai, kurie pasakė, kad reikia iškviesti greitąją, kaltinamoji atsakė, kad nereikia, nes ji jau iškvietė. Po kiek laiko kaltinamoji išlupo tą paspirtuką ir nuplėšė savo mašinos bamperį. Paskui ji jam (nukentėjusiajam) pradėjo kalbėti apie pinigus, kad duos 1000 eurų, nupirks naują paspirtuką, tada jis suprato, kad jokios greitosios kaltinamoji neiškvietė, todėl išsikvietė pats. Atvažiavusi greitoji jį išvežė. Tai buvo apie 7.30 val., Šilutės pl., netoli gaisrinės. Kaltinamoji važiavo nuo centro link Rimkų, 3 juosta, 1 ir 2 juostoje automobiliai jau buvo sustoję, ji parvažiavo 3 juosta. Jam (nukentėjusiajam) degė žalia. Iš pradžių jis buvo nulipęs nuo paspirtuko, bet paskui neskubėdamas paspirtuku važiavo. Jam (nukentėjusiajam) buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, nes vakare žiūrėdamas krepšinį buvo išgėręs alaus. Tą dieną nedirbo, buvo pasiėmęs 3 dienas atostogų, bet reikėjo iki darbo nuvažiuoti. Ligoninėje jam nustatė slankstelio lūžį, jautėsi labai blogai, šlapinosi krauju, norėjo jį guldyti į ligoninę, bet pašnekėjus su gydytoju, pastarasis pasakė, kad operacijos nedarys ir jis (nukentėjusysis) gali gydytis namuose. Tada jis atsisakė ligoninėje gydytis, 3 mėn. buvo nedarbingume. Neturtinės žalos 2800 eurų sumokėjo draudimas. Pirko vaistus, korsetą, vitaminus, tačiau čekių neišsaugojo, rado tik vieną už 7 eurus už aprangą kuomet švietė, važiavo į ligoninę, porą kartų važiavo su taksi, nuotraukas reikėjo važiuoti daryti, dažnai su autobusu važiavo. Pats mašinos neturi. Skausmą jaučia ir dabar. Turi nedarbingumą – diagnozė peties uždegimas, jam skauda visas petys, ranka, jis be įtvaro nevaikšto. Jam naktimis labai pradeda skaudėti, todėl gydytoja sako, kad gal tai uždegimas. Jis negali miegoti ant nugaros, sėdėti, apie mėnesį laiko dėl slankstelio lūžio jautė didelį skausmą. Dabar jaučia skausmą kai dirba, po 4-5 val. darbo jam pradeda skaudėti. Dirba prie baldų, jei daugiau pakilnoja – po 2-3 val. pradeda labai skaudėti. Tame pačiame darbe dirba apie 15-17 metų, kaip ir iki įvykio. Neturtinę žalą įvertinta 5000 eurų, ir prašo priteisti. Kaltinamoji su juo po įvykio nekontaktavo, neatsiprašė, daugiau su ja susitikęs nebuvo. Liko baimės jausmas, kai priartėja prie perėjos, bijo važiuoti su paspirtuku, ypač perėjoje labai bijo. Gydytojai sakė, kad ir ateityje trauma gali atsiliepti. Fizioterapeutei jis (nukentėjusysis) sakė, kad skauda, jam atsakė, kad viskas dėl traumos, viskas nuo stuburo prasideda. Po traumos negali ilgai sėdėti, sunkiai kilnoti, padirbus pradeda skaudėti. Pasikeitė jo gyvenimo kokybė. Anksčiau dirbo vienas, dabar turi prašyti pagalbos, nes vienas nebepakelia. Trukdo darbuotis ir namuose, jaučia skausmą, anksčiau galėdavo dirbti normaliai. Jis (nukentėjusysis) negalėjo važiuoti per perėją, tuo jis pažeidė KET, už tai yra nubaustas, sumokėjo baudą. Neblaivumą nustatė lyg 0,9 promilės. Negali atsakyti, ar būtų nukentėjęs, jei būtų ėjęs pėsčias. Jis labai lėtai važiavo, žiūrėjo į kitą pusę, kaltinamoji atlėkė greitai. Jam degė žalias šviesoforo signalas, jis laukė 6 sekundes, kai jam užsidegė žalia, du automobiliai stovėjo, jis palengva judėjo, nes jam degė 18 sekundžių ir būtų reikėję laukti toje salelėje.

Iš 2025-02-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2025-02-10 patruliuojant kartu su vyr. patrule A. K. AP „1106“ iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad 07.58 val. Šilutės pl. 58 Pranešėją (duomenys neskelbtini) m., važiuojant sankryžoje paspirtuku per perėją nutrenkė a/m „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini). Vyrui šokas (duomenys neskelbtini) m. Dalyviai laukia vietoje. Info GMP, AVPK. 08.03 val. atvykus nurodytu adresu pasitiko el. mikrojudėjimo priemonės vairuotojas G. K., kuris paaiškino jog važiavo per žalią šviesoforo signalą ir į jį trenkėsi Audi, v/n (duomenys neskelbtini), automobilis. Alkoholio kiekio matuokliu ARKB-0277 patikros Nr. 2216073 G. K. nustatytas 0,93 prom. neblaivumas. Atvykusi GMP vyriškį išsivežė apžiūrai. Antro tikrinimo nepavyko padaryti, nes vyriškį GMP išsivežė. Įvykio vietoje iš Audi, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojos N. P. paimtas paaiškinimas, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Moteris paaiškino, jog galimai važiavo per raudoną šviesoforo signalą ir nepamatė el. mirojudėjimo priemonės. Įvykio vietoje darytos nuotraukos. Vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. El. mikrojudėjimo priemonė buvo paimta ir pristatyta į policijos komisariatą, kadangi savininkas neturėjo galimybės pasiimti (1 t., b. l. 80).

Iš 2025-02-18 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos I. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025-02-10 apie 07.58 val., adresu Šilutės pl. 58 reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, Klaipėda, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas mikrojudrumo priemonės vairuotojas G. K., kuris greitosios medicinos pagalba buvo pristatyti į Klaipėdos Universiteto ligonine. 2025-02-13 gautas Klaipėdos Universiteto ligoninės raštas apie tai, kad nukentėjęs asmuo G. K. į Klaipėdos Universiteto ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyrių atvyko 2025-02-10 08.43 val. Jam nustatyti sužalojimai: L4 slankstelio kūno kompresinis lūžimas. Vadovaujantis sunkių pakenkimų sveikatai kvalifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių (1 t., b. l. 1-8).

Iš 2025-02-21 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad Šilutės pl. 56, Klaipėda, reguliuojama pėsčiųjų perėja, tiesus ruožas, transporto priemonė „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priekine automobilio dalimi, kryptis link Pramonės gatvės, o galinė automobilio dalis link Taikos pr., nuo priekinės dešinės rato ašies iki skiriamosios juostos bortelio atstumu 3,30 m., o nuo galinės rato ašies iki skiriamosios juosto bortelio atstumu 5,70 m., nuo priekinės rato ašies iki Šilutės pl. susikirtimo sankritos atstumu 5,50 m., transporto priemonė nejudinta po eismo įvykio. Paspirtukas stovi priekine dalimi kryptis link Pramonės gatvės, o galinė paspirtuko dalis link Taikos pr., nuo priekinio dešinio rato iki Šilutės pl. susikirtimo sankrirtos atstumu 8,50 m., o nuo galinio rato iki Šilutės pl. susikirtimo sankritos atstumu 0,60 m., paspirtukas iš eismo įvykio vietos buvo patrauktas (1 t., b. l. 54-65, 81-85).

Iš 2025-02-18 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei jo priedų matyti, kad apžiūrėtas paspirtukas „Kuugo Kirin M3“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyti apgadinimai, nubraižymai, galinio rato demonatavimas (1 t., b. l. 66-72).

Iš 2025-02-21 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, jog apžiūrėtas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuris draustas privalomuoju draudimu „Gjensidige“. Užfiksuoti automobilio priekinio bamperio bei stiklo apgadinimai (1 t., b. l. 74-76, 58-62, 89).

Iš 2025-03-12 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūno kūno kamera 2025-02-10 filmuotas vaizdo ir garso įrašas. Vaizdo ir garso įraše pav. „PSS-20250210-080351UTC+0200.mp4“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai vyksta į įvykio vietą įsijungę garsinį signalą. G. K. (duomenys iš bylos) nurodo įvykio aplinkybes: „Per perėją važiavau, mašinos jau buvo sustojusios, jinai parlėkė paskutine ta juosta ir partrenkė“. Policijos pareigūnas: „Jūs su paspirtuku buvot?“. G. K.: „Taip, bet šviesoforas man žalia degė“. Policijos pareigūnas: „Kodėl važiavot ant žmogaus?“. N. P.: „Nesureagavau.. ir man taip staigiai ta raudona, į darželį labai skubėjau“. Policijos pareigūnas G. K. alkotesteriu nustato 0,93 promilių girtumą. Paprašo pateikti asmens dokumentą ir nurodyti telefono numerį. Patikrinus N. P. blaivumą, nustatyta, kad ji yra blaivi. Medikai G. K. išsiveža į ligoninę. Policijos pareigūnai apžiūri įvykio vietą, pildo procesinius dokumentus (1 t., b. l. 77-79).

Iš 2025-03-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedų matyti, kad jame užfiksuoti nukentėjusiojo G. K. parodymai. G. K. parodė, kad vyko iš namų į darbą. Privažiavęs paspirtuku prie pėsčiųjų perėjos, kuri reguliuojama šviesoforu, sustojo ir laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Jis (G. K.) stovėjo, buvusios „Regitra“, UAB „Dextera“ pusėje. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis (G. K.) pajudėjo, važiuodamas paspirtuku link salelės, kuri skiria dviejų krypčių eismo srautus. Važiuodamas matė, kaip pirmoje ir antroje eismo juostoje stovėjo sustoję automobiliai, todėl jis (G. K.) paspirtuku judėjo toliau. Tuomet važiuodamas pro antrą eismo juostą ir tik įvažiavus į trečiąją juostą, jis (G. K.) nurodė, jog atsisukęs į kairę pusę pamatė, kaip į jį nestabdymas atvažiuoja automobilis. Tuomet pastarasis parodė, jog išsigandęs, jis paspirtuką metė į priešingą pusę nuo savęs ir pats ketino pabėgti, tačiau automobilis jį kliudė ir įvyko susidūrimas. Parodė, jog automobilio vairuotoja, kol jis (G. K.) sėdėjo jos automobilyje ir laukė pagalbos, moteris stumdė savo automobilį sakydama, jog reikia ištraukti paspirtuką iš po automobilio bei netrukdyti kitiems eismo dalyviams. Pastaroji automobilį patraukė iš pirminės susidūrimo vietos. Nukentėjęs nurodė, jog pačių pareigūnų nesulaukė, kadangi greitosios medicinos automobiliu buvo išgabentas į gydymo įstaigą (b. l. 49-53).

Iš 2025-03-25 valstybinės teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 202/2025 matyti, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje G. K. konstatuotas juosmeninio IV slankstelio kompresinis lūžimas, nenurodant kokių tai išorinių mechaninių sužalojimų. G. K. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 47-48).

Veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (konstatuoti KET pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>. 28 punkte nurodyta, jog reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui<...>). KET 29 punkte nustatyta, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji, 2025-02-10, apie 07.58 val., Šilutės pl. ties 58 namu, Klaipėdos mieste, vairuodama automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė minėtų KET 9, 28, 29 punktų reikalavimus – važiavo per šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją užsidegus raudonam (draudžiamam) šviesoforo signalui, nepraleido per pėsčiųjų perėją tiesiai važiavusio elektrinio paspirtuko, kurį vairavo G. K., ko pasekoje su juo susidūrė bei nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji kaltę pripažino iš dalies, teigė pripažįstanti, kad nukentėjusįjį partrenkė, tačiau nurodė, jog per perėją važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o nukentėjusysis G. K. paspirtuku į perėją įvažiavo labai greitai, todėl ji nespėjo sureaguoti; pirmoje juostoje stovėjo automobiliai, jie norėjo sukti į kairę, o ji važiavo antra juosta, todėl neturėjo galimybės matyti paspirtuku važiuojančio asmens; buvo ankstyvas rytas, tamsu, ir dėmesį jos atitraukė kito automobilio garsinis signalas; nukentėjusysis galimai buvo neblaivus, o vėliau, pats pradėjo traukti paspirtuką iš po automobilio, elgėsi agresyviai ir plėšė jos transporto priemonės bamperį. Po to kaltinamoji nurodė, kad ji važiavo trečia eismo juosta. Teismo vertinimu šie kaltinamosios parodymai prieštarauja tiek objektyviems įrodymams, tiek kitų bylos dalyvių parodymams, todėl teismas juos vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti ar išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamosios kaltę patvirtina bylos duomenys: nukentėjusiojo G. K. nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys parodymai apie jam degusį žalią signalą ir pirmoje bei antroje eismo juostose sustojusias transporto priemones; įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys; policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai; taip pat pareigūno kūno kamerų įrašas bei jo apžiūros protokolas.

Nors kaltinamoji nurodė, kad važiavo per žalią šviesoforo signalą, tačiau iš pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo bei jo apžiūros protokolo matyti, jog iš karto po eismo įvykio ji pareigūnams aiškino, kad „nesureagavo“, nes „raudona labai greit užsidegė“, ir kad ji „skubėjo į darželį“. Šis paaiškinimas, duotas iškart po įvykio, teismo vertinimu, turi didesnę įrodomąją vertę nei vėliau duoti paaiškinimai teisme, nes pateiktas dar nesusiformavus gynybinei pozicijai. Šis ankstyvas jos pripažinimas, jog ji važiavo per raudoną šviesoforo signalą, atitinka įvykio mechanizmą, kitų eismo dalyvių elgesį bei nukentėjusiojo parodymus. Kaltinamosios versija apie tai, kad kiti automobiliai stovėjo pirmoje juostoje, o ji važiavo antra juosta, degant žaliam šviesoforo signalui, nesutampa su nukentėjusiojo parodymais. G. K. aiškiai nurodė, jog jam užsidegus žaliam šviesoforo signalui, du automobiliai pirmoje ir antroje juostoje sustojo, todėl jis, įsitikinęs, kad yra saugu, pradėjo kirsti perėją. Būtent trečiąja juosta atvažiavusi kaltinamosios transporto priemonė jį kliudė. Ši aplinkybė logiškai paaiškina, kodėl kiti vairuotojai sustojo, o įvykis įvyko būtent su trečioje juostoje važiavusia transporto priemone. Teismas pažymi, kad kaltinamosios parodymai dėl įvykio po susidūrimo taip pat prieštaringi. Ji nurodė, jog „truputį pavažiavo“ tik tam, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams, tačiau nukentėjusysis parodė, jog ji stumdė automobilį pirmyn-atgal, siekdama ištraukti paspirtuką, ir faktiškai patraukė transporto priemonę iš pirminės susidūrimo vietos. Ši aplinkybė patvirtinta ir parodymų patikrinimo vietoje protokole, kuriame nukentėjusysis detaliai nurodė susidūrimo vietą bei automobilio judėjimo po įvykio trajektoriją. Kaltinamoji teisme nurodė, jog „nesupranta, kaip galėjo degti raudonas“, „neprisimena, ką sakė pareigūnams“, ir kad „viskas įvyko labai greitai“, tačiau tuo pat metu kategoriškai tvirtino, jog degė žalias šviesoforo signalas. Tokie prieštaringi teiginiai rodo, kad kaltinamoji nėra nuosekli net vertinant savo pačios veiksmus ir aplinkybes. Ji pripažįsta nesugebėjusi aiškiai matyti šviesoforo signalo dėl tamsos ir nukreipto dėmesio, tačiau vis tiek tvirtina, kad degė žalias signalas. Toks teiginių nenuoseklumas neleidžia jų vertinti kaip patikimų. Kaltinamosios bandymas perkelti dalį atsakomybės nukentėjusiajam, nurodant jo neblaivumą ir paspirtuko važiavimo greitį, taip pat nelaikytinas pagrįstu. Nors byloje patvirtinta, kad G. K. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,93 prom.), tačiau tai nesusiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, nes jis į perėją įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o jo neblaivumas nesudarė objektyvios kliūties kaltinamajai laikytis KET reikalavimų. Be to, joks įrodymas nepatvirtina, kad nukentėjusysis važiavo greitai, kaip teigė kaltinamoji, priešingai, jis nurodė, jog judėjo lėtai, ir tai atitinka nustatytas įvykio aplinkybes.

Apibendrinant, teismas sprendžia, jog kaltinamosios parodymai pasižymi vidiniais prieštaravimais, nenuoseklumu ir nesuderinamumu su objektyviais įrodymais: jie prieštarauja jos pačios ankstesniems paaiškinimams pareigūnams, nesutampa su nukentėjusiojo parodymais, kurie išliko nuoseklūs viso proceso metu, neatitinka įvykio vietos apžiūros rezultatų, yra nesuderinami su šviesoforo veikimo logika bei eismo situacija. Būtent N. P. veika, o ne kitų eismo dalyvių veiksmai, buvo tiek eismo įvykio, tiek ir jos metu kilusių pasekmių priežastis.

Įvertinus nukentėjusiojo G. K. patirtą sveikatos sutrikdymo mastą (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), darytina išvada, kad nurodytais veiksmais kaltinamoji padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Kaltinamoji padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, anksčiau neteista, ne kartą bausta administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos. Nukentėjusįjį G. K. kaltinamoji sužalojo veikdama neatsargia kaltės forma, o ne tyčia. Nėra nustatyta kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį skirtina bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam jos dydžiui, numatytam už neatsargią nusikalstamą veiką. Ši bausmės rūšis, teismo nuomone, yra teisinga, ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu.

Nustatytina, jog paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji vairavo automobilį būdama blaivi, yra neteista, už šiurkščius KET pažeidimus nebausta, nors ir padarė nusikaltimą, sukėlusį nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, tačiau atsižvelgiant ir į tai, kad nusikaltimas neatsargus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis G. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios N. P. priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad dėl kaltinamosios veiksmų jam padarytas sveikatos sutrikdymas. Nors jo sužalojimas priskiriamas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau jo sveikata ir savijauta kardinaliai pablogėjo. Specialisto išvada, jam buvo konstatuotas juosmeninio IV slankstelio kompresinis lūžimas, dėl to jis buvo gydomas apie 3,5 mėn., negalėjo dirbti ir normaliai gyventi. Po įvykio ir iki šiol jaučia skausmus nugaros ir peties srityse, negali pakelti sunkesnių daiktų, jaučia dėl to psichologinį diskomfortą, nes stuburo problemos gali atsiliepti ateityje. Dėl įvykio iki šiol jaučia nerimą, baimę naudotis paspirtuku, o tai sudaro nepatogumus vykstant į darbą ar sprendžiant kitus būtinus reikalus (1 t., b. l. 168-170).

Nukentėjusysis prašo 5000 Eur neturtinę žalą priteisti iš kaltinamosios, tačiau pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą nuo 2018-11-01 draudimo įmonė dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, atlygina iki 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju draudimo suma visiškai dengia reikalaujamo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, žala priteistina tik iš draudiko.

Iš į bylą pateikto draudimo bendrovės „Gjensidige“ atsiliepimo į nukentėjusiojo ieškinį matyti, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam yra atlyginusi 2800 Eur neturtinės žalos, 765,85 Eur negautoms pajamoms ir 7 Eur gydymo išlaidoms kompensuoti, taip pat atlygino žalas Valstybinei ligonių kasai, Sodrai. Prašo nukentėjusiojo ieškinį atmesti (1 t., b. l. 182-189).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl neatsargių kaltinamosios N. P. veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – nustatytas juosmeninio IV slankstelio kompresinis lūžimas, nenurodant kokių tai išorinių mechaninių sužalojimų (1 t., b. l. 47-48). Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais ar negrįžtamais sveikatos pakenkimais, jokių objektyvių duomenų apie šiuo metu esančius negrįžtamus liekamuosius sužalojimo reiškinius nukentėjusysis teismui nepateikė. Įvertinęs visa tai, atsižvelgdamas į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad papildomai iš draudimo bendrovės priteisiant 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo G. K. atitiks protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir bus pakankamas kompensuoti jo patirtus išgyvenimus. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš civilinės atsakovės draudimo bendrovė „Gjensidige“ nukentėjusiajam G. K. priteisiant papildomai 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam G. K. šioje baudžiamojoje byloje. Iš 2025-10-23 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog už nukentėjusiajam G. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 275 Eur išlaidų (teisinės pagalbos gavėjas 100 proc. atleistas nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo). BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į atstovės advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad kaltinamoji yra darbingo amžiaus, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkintinas, bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 275 Eur – nukentėjusiojo atstovės advokatės pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios N. P..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. laikmena, saugoma prie 1-ojo bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 30 MGL dydžio (1 500 Eur) baudą.

Nustatyti, kad N. P. paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, 1 a., kab. Nr. 102), arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Nukentėjusiojo G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajam G. K. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamosios N. P. valstybės naudai 275 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo atstovės dalyvavimo.

N. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. laikmeną, saugomą prie 1-ojo bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.