Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sergel“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei T. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinys ir jo priedai buvo įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu. Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė yra pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-10-28 tarp akcinės bendrovės (toliau – AB) „Citadele“ ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB „Citadele“ suteikė atsakovei 6620 EUR dydžio kreditą. Atsakovė minėta sutartimi įsipareigojo pradinei kreditorei AB „Citadele“ grąžinti pasiskolintą kreditą bei įvykdyti kitus minėta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, į pradinės kreditorės pranešimus apie skolą tinkamai nereagavo, todėl pradinė kreditorė 2017-12-01 nutraukė su atsakove sudarytą aukščiau minėtą sutartį. Apie tai atsakovė buvo informuota 2017-12-01 įspėjimu Nr. R2.3-9/7847.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Pradinė kreditorė AB „Citadele“ 2017-05-10 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę ieškovei į atsakovės skolą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuota pradinės kreditorės 2017-12-07 pranešimu Nr. R2.3-9/7879.

Ieškovė 2018-03-01, 2018-11-21 pranešimais informavo atsakovę apie susidariusią skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė įvykdė prievolę pagal 2016-10-28 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodomų aplinkybių dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo nenuginčijo (CPK 12, 178 straipsniai).

Konstatuota, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bei vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais iš atsakovės ieškovei priteistina 6232,84 EUR dydžio skola.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodo, jog laikotarpiu 2017-06-20 – 2017-12-04 susidarė 809,72 EUR dydžio palūkanos už negrąžintą kreditą. Atsakovė laikotarpiu 2018-04-03 – 2018-05-30 ieškovei sumokėjo 50 EUR. Likusios palūkanų dalies atsakovė nesumokėjo, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 759,72 EUR dydžio palūkanos už negrąžintą kreditą.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Tarp šalių sudarytos sutarties 13.2.2., 14.1. punkte nurodyta, kad atsakovei laiku nesumokėjus pagal sutartį priklausančių sumų, skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė paskaičiavo 629,33 EUR dydžio delspinigius. Atsakovė sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 629,33 EUR delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnis).

Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis).

Pagal sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti 25 procentų dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 25 procentų dydžio metinės palūkanos už negrąžintą 6232,84 EUR dydžio kredito sumą nuo 2020-02-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020-02-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 171 EUR dydžio žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovės valstybei priteistinos teismo patirtos pašto išlaidos, t.y. 5,37 EUR, nes jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei iš šalies priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6232,84 EUR (šešių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt dviejų eurų 84 centų) dydžio skolą, 759,72 EUR (septynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 72 centų) dydžio palūkanas, 629,33 EUR (šešių šimtų dvidešimt devynių eurų 33 centų) dydžio delspinigius, 25 procentų sutarties palūkanas už negrąžintą 6232,84 EUR dydžio kredito sumą, nuo 2020-02-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos (7621,89 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-20) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 171 EUR (vieno šimto septyniasdešimt vieno euro) dydžio bylinėjimosi išlaidas, ieškovės UAB „Sergel“, juridinio asmens kodas 125026242, naudai.

Priteisti iš atsakovės T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,37 EUR (penkių eurų 37 centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.