Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-29 · Administracinė byla Nr. I-2906-789/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-29
Bylos Nr.
I-2906-789/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00970-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2906-789/2016Proceso Nr. 3-61-3-00970-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant atsakovo atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-02-09 gautas pareiškėjo M. K. skundas, kuriame pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 600 eurų neturtinės žalos (b. l. 1). Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014-11-04 buvo etapuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN), 2014-11-18 buvo etapuojamas iš Alytaus PN į Lukiškių TI-K, 2014-11-25 buvo etapuojamas iš Lukiškių TI-K į Alytaus PN ir 2015-02-03 buvo etapuojamas į Lukiškių TI-K.

Konvojavimas trukdavo apie 2 val. ir ilgiau, transporto priemonės buvo seno modelio ir blogai funkcionavo, transporto priemonės viduje buvo įrengtos atskiros kameros, kuriose važiuodavo nuo 7 iki 8 asmenų, nors jos plotas – apie 2 kv. m., bagažo skyrius nebuvo įrengtas, todėl asmenys bagažą turėjo laikyti toje pačioje 2 kv. m. patalpoje. Nors kameroje buvo įrengtas suoliukas, tačiau etapavimo metu pareiškėjui dažnai tekdavo stovėti, o, gavus vietą atsisėsti, turėdavo ant kelių laikyti savo ar kitų suimtųjų daiktus. Nurodė, kad transporto priemonėse nebuvo erdvės, ventiliacijos sistemos, apšvietimo, pertvaros tarp kamerų buvo surūdijusios. Pažymėjo, kad transporto priemonėse buvo šalta, trūko oro, nebuvo saugos diržų ir langų. Dėl netinkamų etapavimo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs didelius nepatogumus, nuovargį, diskomfortą, nervinę įtampą, sveikatos sutrikimus ir psichologines kančias, sukrėtimą, depresiją, tapo nervingas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas 2015-04-23 teismui taip pat pateikė atsikirtimą į atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsiliepime pateiktais duomenimis, nurodė, kad buvo etapuojamas tik seno modelio automobiliu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsiliepime pateikti matavimai atlikti prieš 3 metus. Taip pat nurodė, kad liuminescencinės lempos kenkia akims ir vegetacinei sistemai, bet tuo pačiu pažymėjo, kad jos nebuvo įjungtos.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 5–8) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Konvojavimui skirtas specialusis transportas yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nenustatyta, kad aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Specialiosios paskirties transportu vyksta tik leidžiamas asmenų skaičius, priešingu atveju, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės asmenų daiktų pervežimo ir saugos diržų įrengimo nereglamentuoja. Skundai konvojavimo metu yra registruojami konvojaus kelionės žiniaraštyje. VST duomenimis, pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų nesiskundė.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas Aigerdas Skrolis prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra neadekvatus ir neatitinka proporcingumo ir protingumo principų. Patikslino, kad visoms VST transporto priemonėms, skirtoms gabenti suimtuosius, yra išduoti registracijos liudijimai, kurie leidžia naudoti šias transporto priemones suimtiesiems gabenti.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą jam pranešta tinkamai (b. l. 60). Teisme 2015-12-28 gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 58).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų konvojavimo sąlygų. Pareiškėjas 2014-11-04 buvo etapuojamas iš Lukiškių TI-K į Alytaus PN, 2014-11-18 buvo etapuojamas iš Alytaus PN į Lukiškių TI-K, 2014-11-25 buvo etapuojamas iš Lukiškių TI-K į Alytaus PN ir 2015-02-03 buvo etapuojamas iš Alytaus PN į Lukiškių TI-K (b. l. 9–10, 12–13, 15–16, 18–19).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymo Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 123 p. yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VST nuostatų 6.3 p. sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina VST. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklių 3 p. nustato, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.

Pareiškėjas teigia, kad specialiuosiuose automobiliuose įrengtos kameros būdavo perpildytos, todėl pareiškėjas būdavo priverstas visą kelionę stovėti arba sėdėti ir asmeninius daiktus laikyti ant kelių. Konvojavimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos 5.7.21 p.) matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas šiais specialiaisiais automobiliais: „VW Crafter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta po 19 sėdimų vietų (b. l. 27); „Iveco Eurocargo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta 30 sėdimų vietų (b. l. 30); „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengtos 36 sėdimos vietos (b. l. 33).

Įvertinus nurodytus duomenis kartu su byloje pateiktais duomenimis apie pareiškėjo konvojavimo laikotarpius ir VST kelionės žiniaraščius (9–10, 12–13, 15–16, 18–19), matyti, kad pareiškėjas buvo etapuojamas 2014-11-04 „Iveco Eurocargo“ ir „Mercedes Benz“, galinčiais vienu metu gabenta 40 asmenų (b. l. 9 antra pusė). Pareiškėjas 2014-11-25 buvo etapuojamas konvojuje automobiliais „Iveco Eurocargo“, kuriame yra 30 sėdimų vietų, ir „Mercedes Benz“, kuriame yra 36 sėdimos vietos. Daugiausiai vienu metu buvo gabenamas 41 asmuo (b. l. 12 antra pusė). Pareiškėjas 2014-11-18 buvo etapuojamas konvojuje automobiliais „Mercedes Benz“, kuriame yra 36 sėdimos vietos ir „VW Crafter“, kuriame yra 19 sėdimų vietų. Daugiausiai vienu metu buvo gabenami 52 asmenys (b. l. 15 antra pusė). Pareiškėjas 2015-02-03 buvo etapuojamas konvojuje automobiliais „Iveco Eurocargo“, kuriame yra 30 sėdimų vietų, „Mercedes Benz“, kuriame yra 36 sėdimos vietos ir „VW Crafter“, kuriame yra 19 sėdimų vietų. Daugiausiai vienu metu buvo gabenami 49 asmenys (b. l. 18 antra pusė).

Iš VST pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, kad maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius pareiškėjos konvojavimo metu nebuvo viršytas. Be to, Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 p. nustatyta, kad visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų. Atsižvelgus į tai, kad konvojuojamų asmenų skaičius neviršijo sėdimų vietų skaičiaus, pripažintina, kad kiekvienam konvojuojamam asmeniui buvo skiriama pakankamai vietos, kad kelionėje nebūtų patiriami didesni suvaržymai ar nepatogumai.

Pareiškėjas teigia, kad transporto priemonės buvo seno modelio, blogai funkcionavo. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus Kelių eismo taisyklių nustatytus atvejus. Konvojavimo taisyklių 145 p. nustatyta, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Iš byloje pateiktų kelionės žiniaraščių įrašų matyti, kad specialiųjų automobilių vidinė ir išorinė apžiūra buvo atliekama ir pastabų nenustatyta (b. l. 9 antra pusė, 12 antra pusė, 15 antra pusė, 18 antra pusė). Iš transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių (ataskaitų) matyti, kad techninė apžiūra specialiajam autotransportui yra atliekama, automobiliai yra techniškai tvarkingi, techninė apžiūra galiojanti (b. l. 25, 28, 31, 34). Pareiškėjas, teigdamas, kad transporto priemonės blogai funkcionavo, šių argumentų nepagrindė, nenurodė konkrečių datų, kada specialusis autotransportas buvo sugedęs, nepateikė kitų tinkamą specialiųjų automobilių techninę būklę paneigiančių įrodymų, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad specialiajame autotransporte nebuvo saugos diržų, nebuvo įrengtas bagažo skyrius. Iš byloje pateiktų specialiųjų automobilių kamerų schemų matyti, kad daugumoje transporto priemonių bagažo skyrius yra (b. l. 26, 29, 32), jo nėra „Mercedes Benz“ automobilyje (b. l. 35). Tačiau pagal Konvojavimo taisyklių 146 p. įtvirtintą specialiojo automobilio įrengimo ir jame privalomų daiktų sąrašą, specialiuosiuose automobiliuose nereikalaujama įrengti bagažo skyrių. Konvojavimo taisyklių 146 p. taip pat nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus.

Pareiškėjo skunde nurodė, kad specialiuose automobiliuose nebuvo įrengta ventiliacijos sistema, transporto priemonėse buvo šalta. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 146.4 p., specialiose transporto priemonėse, be kita ko, turi būti įrengtos veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, oro temperatūros norma nėra reglamentuota. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atliktų ventiliacijos efektyvumo patikrinimų metu nustatyta, kad transporto priemonėse, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, oro temperatūra buvo nuo 12 iki 14 laipsnių, oro našumas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus (b. l. 36–41). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad visų tikrinimų metu ventiliacija vienam asmeniui buvo ne mažesnė kaip 15 m³/h lauko oro, taigi iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai, kad etapavimo metu automobiliuose nebuvo įrengta ventiliacija ir trūko oro, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad specialiuose automobiliuose nebuvo langų ir pažymėjo, kad liuminescencinės lempos kenkia akims ir vegetacinei sistemai, bet tuo pačiu nurodė, kad minėtos lempos nebuvo įjungtos. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 146.4 p., specialiose transporto priemonėse kamerų dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 50 lx (liuksų). Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atliktų dirbtinės apšvietos patikrinimų metu buvo nustatyta, kad transporto priemonėse, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, dirbtinė apšvieta buvo nuo 51 lx iki 172 lx (b. l. 36, 39, 42–43). Taigi, iš šių įrodymų matyti, kad etapavimo metu automobiliuose dirbtinė apšvieta atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus ir nebuvo mažesnė kaip 50 lx.

Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 25, 28, 31, 34) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, atitiko techninius reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad VST pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.

Būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai ir žala bei tarp jų egzistuojantis priežastinis ryšys. Nenustačius bent vienos iš būtinų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklėse nustatyta konvojavimo tvarka ir sąlygos nebuvo pažeistos, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VST veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 straipsnio 1 p., 127 ir 129 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė