- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-12-23
- Bylos Nr.
- 1-360-804/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Kaltinamasis
- T. A.
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje,
T. A., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., (2 epizodai)
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. vasario 10 d., apie 12.30 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su savo tėvu R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su tėvu metu sudavė ne mažiau penkių smūgių rankomis R. A. į veido sritį. Tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam R. A.. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ,
Taip pat jis nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 12.15 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su savo tėvu R. A., kieme būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su tėvu metu, sudavė R. A. vieną smūgį delnu į dešinį skruostą ir vieną smūgį kumščiu į kairį skruostą, nuo smūgio R. A. pakaušio sritimi atsitrenkus į virš rūsio durų esantį stogelį, jam buvo padaryta apie 1 cm ilgio muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje. Tokiu būdu nežymiai sužalojo nukentėjusįjį R. A.. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (2016-02-10 epizodas)
Kaltinamasis T. A. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) ir visas darbas yra užsienyje, grįžta savaitei ir vėl išvyksta. Kai būna Lietuvoje gyvena (duomenys neskelbtini). Namas priklauso jam. Ten gyvena kartu su savo tėvu R., broliu D. ir mama J.. 2016-02-10 gėrė kartu su tėvu R. bei broliu D.. Išgertuvių metu kilo konfliktas su tėvu R., dėl ko susiginčijo neatsimena, buvo abu girti. Tėvas pirmas metė stikliuką pilną degtinės, kuris pataikė į akį ir ją praskėlė. Tačiau jam dėl to pretenzijų neturi. Bet tuo metu, apėmė pyktis, nesusitvardė ir trenkė tėvui keletą smūgių į veidą. Taip pasielgė, nes buvo girtas. Blaivas nebūtų sudavęs. Anksčiau nėra mušęs tėvo. Dėl savo elgesio labai gailisi, tačiau tėvas pirmas pradėjo. Po konflikto tėvas išėjo iš namų. Po kiek laiko paskambino sesė J. ir pasakė, kad tėvas pas ją ir, kad parašė pareiškimą policijai. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali, gerai įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo neblaivus. (b. l. 37)
Nukentėjusysis R. A. parodė, kad 2016-02-10 apie 12.30 val. namuose išgertuvių metu neblaivus sūnus T. A. jam sudavė rankomis ne mažiau penkių smūgių į galvą ir veidą. Jis tuo metu gulėjo lovoje, juto fizinį skausmą nuo smūgių. (b. l. 2)
Papildomai apklaustas kaip nukentėjusysis R. A. parodė, kad sūnus T. A. dirba užsienyje, jo komandiruotės trunka po 1-2 mėn., tada jis grįžta namo ir būna baliai. Kai būna blaivus, jis būna normalus, bet kai išgeria šakojasi, lenda prie jo. Taip buvo ir 2016-02-10, jis neseniai buvo grįžęs iš užsienio ir buvo balius, kurio metu kilo konfliktas ir jis sūnų pasiuntė, o tuomet sūnus jam sudavė ne mažiau penkių smūgių į galvą, daugiausiai kliuvo į veido dešinę pusę. Jis neatsimena, kad būtų konflikto metu į sūnų metęs stikliuką pilną degtinės, mano jis taip sako tik norėdamas apsiginti, kad neva ne be priežasties sudavė. Dėl įvykusio konflikto ir suduotų smūgių sūnus atsiprašė, jam atleido. Jis taip pasielgė, nes buvo girtas, blaivas taip nebūtų pasielgęs, išsiblaivęs visai kitaip jau bendravo. Kadangi jis dirba Olandijoje prašo sūnui neskirti kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir leisti jam dirbti. Nori, kad tyrimas būtų nutrauktas susitaikius. Sūnui neturi jokių pretenzijų. (b. l. 54)
Alkoholio kiekio matuokliu T. A. 2016-02-11 16.17 val. nustatytas 1.93 prom. girtumas. (b. l. 34)
2016-02-11 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo R. A. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad sūnus T. sukėlė konfliktą, kurio metu sudavė ne mažiau penkių kartų per veidą ir galvą. Užfiksuoti smurto požymiai nukentėjusiojo veide( b.l. 21-25)
2016-02-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra namas- esantis (duomenys neskelbtini). ( b.l. 2-3)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (2016-08-07 epizodas)
Kaltinamasis T. A. apklausos metu parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. 2016-08-07 nuo ryto gėrė namuose ir buvo jau stipriai girtas, dėl to gali visų įvykio aplinkybių neatsiminti, atsimena, kad vyko konfliktas su tėvu, todėl tikrai galėjo jam suduoti. Jeigu tėvas sako, kad jam trenkė ir dėl to jis griūdamas atsitrenkė ir prasikirto galvą, tai taip ir galėjo būti, jis pilnai prisipažįsta. Dėl savo poelgio gailisi, tam įtakos turėjo alkoholis, jei būtų buvęs blaivus prieš tėvą rankos nekeltų. (b. l. 124)
Papildomos apklausos metu T. A. parodė, kad laikosi savo duotų parodymų, kaltu prisipažįsta dėl abiejų nusikaltimų. (b. l. 141)
Alkoholio kiekio matuokliu T. A. 2016-08-07 12.47 val. nustatytas 3.63 prom. girtumas. (b. l. 99)
Nukentėjusysis R. A. apklausos metu parodė, kad 2016-08-07 apie 12.15 val. įvyko konfliktas su sūnumi T. A.. Prieš konfliktą abu gėrė. Konfliktas įvyko dėl to, kad sūnus neleido pasiimti striukės, neįleido į namus. Kieme sudavė vieną smūgį delnu į dešinį skruostą ir vieną smūgį kumščiu į kairį skruostą, nuo smūgio jis trenkėsi į virš rūsio esantį stogelio kampą ir prasiskėlė galvą viršugalvio srityje. Niekas nematė kaip sūnus trenkė. Tai ne pirmas kartas kai sūnus smurtauja. (b. l 85-86)
Alkoholio kiekio matuokliu R. A. 2016-08-07 13.19 val. nustatytas 0,7 prom. girtumas. (b. l. 98)
Medicininių dokumentų apžiūros metu specialistas med. ekspertas J. R. pateikė išvadą, kad R. A. padaryta apie 1 cm ilgio muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (b. l. 96)
Įvykio vietos apžiūros metu buvo nufotografuotas nukentėjusysis R. A., ant kurio kaklo, plaukuotos galvos dalies matyti kraujas bei žaizda. (b. l. 82-83)
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, kad smurtą patyręs asmuo R. A. paaiškino, kad sūnus T. A. aktyviais fiziniais veiksmais, t.y. rankos smūgiu (kumščiu) sudavė į kairę veido sritį, ko pasėkoje neišlaikęs pusiausvyros trenkėsi galva į duris ir prasiskėlė galvą. Užfiksuoti sužalojimai galvos plaukuotoje dalyje. (b.l. 74-75)
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus katinamojo bei nukentėjusiojo raytinius parodymus baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių T. A. kaltę padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2 d. Už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltinamajam T. A. gali būti skiriama arešto bausmė.
Apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam T. A. paskelbta, proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmės, numatytos LR BPK 418-425 str., jam išaiškintos. Su prokuroro galimu kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis T. A. sutinka.
Kaltinamojo T. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės: prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo T. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Skiriant bausmę yra atsižvelgiama į tai, kad T. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, ankščiau yra neteistas, administracine tvarka baustas, negydytas VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, todėl kaltinamajam skiriama prokuroro pasiūlyta arešto bausmė .
Civilinis ieškinys: nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. (2016-02-10 epizodas) skirti 30 parų arešto bausmę.
T. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. (2016-08-07 epizodas) skirti 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. (2 epizodai) subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti skirti 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis LR BK 65, 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-02-11 iki 2016-02-12 ir nuo 2016-08-07 iki 2016-08-09 ir paskirti galutinę 26 parų arešto bausmę.
T. A. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.