- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-01
- Bylos Nr.
- 2S-319-227/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- BUAB „Justrima“
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-319-227/2010
110.1; 113.6.1.5; 121.14; 122.4;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės BUAB „Justrima“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsakovei BUAB „Justrima“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2063-755/2010 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei BUAB „Justrima“ dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas 2010-02-18 su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti du gyvenamuosius namus, pastatytus (duomenys neskelbtini), kurie yra BUAB „Justrima“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas kartu prašė taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones – įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypus 0,1246 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1304 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., kuriuose savavališkai pastatyti du gyvenamieji namai, perleidimo draudimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių minėti žemės sklypai, kuriuose savavališkai pastatyti statiniai, gali būti perleisti kitų asmenų nuosavybėn, ir teismo sprendimo įvykdymas pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokiu atveju būtų sudarytos prielaidos papildomiems teisminiams ginčams, susijusiems su nuosavybės teisių į minėtus žemės sklypus įgyvendinimu, todėl pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas savavališkų statinių statybos padarinių pašalinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-02-22 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės atsakovo BUAB „Justrima“ vardu registruotiems ir nuosavybės teise jam priklausantiems žemės sklypams: 0,1246 ha, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1304 ha, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Teismas nurodė, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009-05-28 ieškovą informavo, kad atliekant UAB „Justrima“ mokestinį tyrimą nustatyta, jog atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose buvo statomi namai, kuriems statybos leidimai nebuvo išduoti. Siekiant užtikrinti galimai palankaus ieškovui sprendimo tinkamą įvykdymą, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones žemės sklypams, kuriuose randasi ginčo objektai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas BUAB „Justrima“ prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-22 nutartį ir klausimą spręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas – apeliantas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2009-08-24 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Justrima“ ir paskyrė administratoriumi UAB „Seturas“, 2009-12-15 nutartimi teismas pripažino UAB „Justrima“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir įpareigojo administratorių atlikti Įmonių bankroto įstatymo 32 str. numatytus veiksmus. Pirmos instancijos teismas šiuo atveju pažeidė CPK 34 str. 2 d. 5 p. ir Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 p., nes byla turėjo būti perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, t.y. Panevėžio apygardos teismui. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. 1 p. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Taigi visa atsakomybė dėl bankrutuojančios bei likviduojamos įmonės turto, jo pardavimo ir t.t. tenka bankroto procedūras vykdančiam administratoriui. Pirmos instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė įstatymo nuostatas ir tuo pačiu BUAB „Justrima“ kreditorių teises ir interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė atmesti atsakovo atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas . Skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės(CPK 337 str. 2 p.).
Šioje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių- įrašo viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo žemės sklypams, kurie nuosavybės teise priklauso likviduojamai dėl bankroto įmonei, teisėtumo klausimas.
Įstatymas suteikia teisę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas(CPK 144 str.1d). Teismui pripažinus įmonę bankrutavusia, prasideda jos likvidavimo procedūra. Likviduojant įmonę viena iš administratoriaus pareigų- ĮBĮ nustatyta tvarka organizuoti turto pardavimą, jį parduoti ar perduoti kreditoriams , bei atsiskaityti su kreditoriais (ĮBĮ 30,31 str.1d.2 ir 3p). Todėl visi areštai taikyti tokiai įmonei, galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 str.4 d.2 p). Visa atsakomybė, susijusi su bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės turtu, tenka administratoriui, kuris savo veiklą yra apsidraudęs Bankroto administratorių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vadinasi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės žemės sklypams, trukdo administratoriaus, administruojančio atsakovą B UAB „Justrima“, darbui. Dėl to gali didėti administravimo išlaidos ir atitinkamai mažėti kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybė. Tokiu būdu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bankrutuojančios įmonės turtui galimai pažeidžiamos bankrutavusios UAB „Justrima“ kreditorių teisės
Šioje byloje ginčo objektas ne žemės sklypai, kurių atžvilgiu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, o juose esantys du gyvenamieji namai, jų pastatymo teisėtumas. Net tuo atveju, jei žemės sklypai būtų parduoti, kaip nuogąstauja ieškovas, tai pasikeitus žemės sklypų savininkui , naujajam savininkui pereitų su žemės sklypais susijusios visos pareigos ir teisės, tame tarpe procesinė teisė pakeisti šioje byloje atsakovą, jei byla nebūtų išnagrinėta iš esmės. Naujajam teisių perėmėjui būtų privalomi visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo įbylą , tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas(CPK 48 str.2d.). Kadangi procesinių teisių perėmimas yra logiška ir nuosekli proceso tąsa, tai byla būtų nagrinėjama toliau, o ne iš naujo, kaip kad pakeitus netinkamą šalį tinkama. Esant šioms aplinkybėms ieškovo teiginys, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir pasikeitus žemės sklypų savininkui būtų sudarytos prielaidos papildomiems teisminiams ginčams, susijusiems su nuosavybės teisių į minėtus žemės sklypus įgyvendinimu ir dėl to pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas teismo sprendimo vykdymas, nepagrįstas ir atmestinas.
Apelianto teiginys, jog ši byla turėjo būti sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui- atmestinas. Kadangi šioje byloje nekeliamas turtinio pobūdžio reikalavimas, todėl ji teisminga pirmosios instancijos teismui.
Aptartais motyvais skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės(CPK 137 str.2p). Kolegija nenustatė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl prašymas atmestinas(CPK 144 str.,148 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio antru punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atmesti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones- įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės atsakovo BUAB „Justrima“ vardu registruotiems ir nuosavybės teise jam priklausantiems žemės sklypams: 0,1246 ha, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1304 ha, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.