Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-27 · Administracinė byla Nr. I-4460-168/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-27
Bylos Nr.
I-4460-168/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Sušinskienė
Pareiškėjas
G. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant atsakovės atstovei Aušrai Gecevičienei ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Egidijui Čekanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. N. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 2–7), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK) 30 000 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas siekia prisiteisti neturtinę žalą dėl to, kad jis tam tikrais laikotarpiais nuo 2010-07-14 iki 2011-11-21 buvo laikomas Ukmergės r. PK areštinėje nuolat pažeidžiant jo teises. G. N. nurodė, kad buvo pažeista tuo metu galiojusios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-357 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 23.7 punkto nuostata, jog asmenys, iki sulaikymo ar suėmimo dirbę valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijose, turi būti laikomi atskirai nuo kitų asmenų. Pasak G. N., jis yra buvęs Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) pareigūnas, tačiau Ukmergės r. PK areštinėje buvo laikomas kartu su kitais suimtais ir nuteistais asmenimis. Dėl šios priežasties buvo iškilusi grėsmė jo gyvybei ir sveikatai, t. y. galėjo būti atpažintas kaip buvęs VRM pareigūnas, galėjo su juo būti susidorota, sužalotas ar kitaip tyčiojamasi. Tokiais atsakovės veiksmais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.

Nurodė, kad nei Ukmergės r. PK, nei Policijos departamentas neatsakė į jo prašymus nurodyti, su kokiais asmenimis jis buvo laikomas areštinėje. Be to, kiekvieną kartą etapuotas į Ukmergės r. PK kreipdavosi žodžiu ir su prašymais, kad būtų laikomas atskirai, bet prašymai nebuvo registruojami, o į žodinius prašymus irgi niekas nereaguodavo. Pareiškėjo asmens byloje buvo raštas, kad yra buvęs VRM darbuotojas, o ant asmens bylos viršelio buvo užrašas „BD“ – buvęs darbuotojas.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti (t. 1, b. l. 34–35).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad G. N. į Ukmergės r. PK areštinę buvo pasodintas laikotarpiu nuo 2010-07-14 iki 2010-07-26 pagal Instrukcijos 6.1 punktą. Sulaikytųjų, suimtų ir nuteistų asmenų registracijos žurnale (toliau – Žurnalas) nurodyta, kad pareiškėjas vienais atvejais į areštinę buvo pristatomas teismo reikalavimu, kitais – Ukmergės r. PK tyrėjų reikalavimu. O grafoje „Teistumas“ nurodoma, kad G. N. teistas. Pažymėjo, kad areštinės darbuotojai asmenis sodina į areštinę pagal pateiktus dokumentus, o juose jokių įrašų, kad pareiškėjas buvęs VRM darbuotojas, nebuvo.

Pabrėžė, kad G. N., būdamas Ukmergės r. PK areštinėje, skundų ar prašymų jį laikyti atskirai nuo kitų asmenų nepateikė. Be to, nebuvo gauta ir jokių skundų dėl jam kilusios grėsmės. Laikotarpiu nuo 2010-07-14 iki 2011-11-21 buvo registruoti G. N. prašymai Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjui R. A. (2011-07-05, 2011-07-07, 2011-07-10 ir 2011-07-11) ir Ukmergės rajono apylinkės prokuratūrai (2011-07-10 ir 2011-07-11). G. N. pristatymo į policijos komisariato areštinę laikotarpiu duomenų, kad jis yra buvęs VRM darbuotojas, nebuvo. Pasak atsakovės, pareiškėjo argumentai, kad jis kreipdavosi su prašymais ir žodžiu dėl laikymo atskirai nuo kitų asmenų, o Ukmergės r. PK areštinės pareigūnai jo prašymus ignoravo, yra neįtikimi.

Nurodė, kad iš pareiškėjo skundo formuluotės „buvęs VRM darbuotojas“ neaišku, ar jis buvo pareigūnas, ar asmuo, dirbęs pagal darbo sutartį ir vykdęs technines funkcijas. Pabrėžė, kad jei pareiškėjas ir buvo pareigūnu, tai – iki 1990 m., be to, jis daug kartų buvo teistas ir bausmes atliko įvairiose kalinimo įstaigose, todėl teiginiai apie kilusią grėsmę yra nepagrįsti.

Atsakovės nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes jis neįrodė Ukmergės r. PK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų. Kadangi nėra būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkintas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 15–17).

Atsiliepimas

Atsiliepime paaiškino, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog G. N. žodžiu ar raštu būtų informavęs Ukmergės r. PK areštinės pareigūnus, kad jis buvęs VRM pareigūnas. G. N., kai buvo laikomas Ukmergės r. PK areštinėje, skundų ar prašymų jį laikyti atskirai nepateikė. Be to, nebuvo gauta ir jokių skundų dėl jam kilusios grėsmės iš kitų asmenų. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2010-07-14 iki 2011-11-21 buvo registruoti G. N. prašymai Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjui R. A. (2011-07-05, 2011-07-07, 2011-07-10 ir 2011-07-11) ir Ukmergės rajono apylinkės prokuratūrai (2011-07-10 ir 2011-07-11). G. N. pristatymo į policijos komisariato areštinę laikotarpiu duomenų, kad jis yra buvęs VRM darbuotojas, nebuvo.

Pareiškėjas skunde nenurodė, dėl kokių konkrečių veiksmų kilo grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, ar buvo patirti dvasiniai išgyvenimai. Kadangi nėra nustatytų neteisėtų Ukmergės r. PK veiksmų ir priežastinio ryšio tarp Ukmergės r. PK neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos padarymo fakto, negali būti tenkinamas G. N. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad patys asmenys atvykę į areštinę pranešdavo, kad yra buvę VRM pareigūnai. Areštinės darbuotojai jokių veiksmų tokiems asmenims nustatyti neatlikdavo. Nebuvo jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų buvęs VRM pareigūnas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje vertintina, ar pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurią jis kildina iš Ukmergės r. PK neteisėtų veiksmų nuo 2010-07-14 iki 2011-11-21 tam tikrais laikotarpiais, kai buvo laikomas Ukmergės r. PK areštinėje neizoliuotas kaip buvęs VRM pareigūnas nuo laikomų kitų asmenų, yra pagrįstas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia, ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

Vertintina, ar Ukmergės r. PK areštinės veiksmai pagal CK 6.271 straipsnį nelaikyti pareiškėjo, kaip buvusio VRM pareigūno, atskirai nuo kitų asmenų buvo teisėti.

Suėmimo vykdymo tvarka ir sąlygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinė padėtis yra reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – SVĮ). SVĮ 2 straipsnio 2 dalies punkte nustatyta, kad „asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. <...> Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.“

Suėmimo vykdymo režimas apibrėžiamas kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma (SVĮ 9 straipsnio 1 dalis). Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra šie: 1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas; 2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra; 3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. SVĮ 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių – suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, jog suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi. Iš esmės imperatyvia pripažinta ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nurodyta asmenų grupė, esant galimybei, laikoma izoliuotai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose. Be to, pripažino, kad už nurodyto suėmimo / kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji ir turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar suimtas / kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai, ir tokius asmenis laikyti / kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-2917-12).

Pareiškėjas buvo laikomas areštinėje, todėl ginčui aktuali Instrukcija (redakcija, galiojusi iki 2012-10-18), kuri nustato teritorinių policijos įstaigų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų teises ir pareigas, taip pat į policijos areštines uždarytų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką (1 punktas). Pagal Instrukcijos 20 punktą, asmenis į policijos areštinės kameras, vadovaujantis šioje instrukcijoje nustatytais policijos areštinėje laikomų asmenų izoliavimo reikalavimais, paskirsto policijos areštinės viršininkas. Instrukcijos 23.7 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys į policijos areštinės kameras uždaromi laikantis izoliavimo reikalavimų, vienas iš jų, asmenys, iki sulaikymo ar suėmimo dirbę valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijose, uždaromi atskirai nuo kitų asmenų. Policijos areštinėje laikomų asmenų izoliavimas – tai į policijos areštinę uždarytų asmenų diferencijuotas laikymas ir įstatymų nustatytų tarpusavio santykių, santykių su policijos areštinės darbuotojais, giminaičiais ir kitais asmenimis apribojimų užtikrinimas (Instrukcijos 4 punktas).

Įvertinus Instrukcijos nuostatas, darytina išvada, kad areštinės darbuotojai turėjo pareigą, paskirstydami asmenis į kameras, laikytis izoliavimo reikalavimų, t. y. diferencijuotai laikyti asmenis, dirbusius teisėsaugos institucijose, nuo kitų asmenų. Pažymėtina, kad pagrindinis reikalavimas užtikrinant policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą, yra šių asmenų izoliavimas, paskirstymas po kameras ir nuolatinė jų priežiūra. Be to, policijos areštinėje laikomus asmenis išvedus iš kameros irgi būtina laikytis policijos areštinėje laikomų asmenų izoliavimo reikalavimų (Instrukcijos 44 punktas). Taigi, izoliavimo reikalavimai svarbūs ne tik asmenis paskirstant į kameras, bet ir juos išvedus iš kameros, užtikrinant tokių asmenų tinkamą apsaugą, t. y. siekiama apsaugoti atitinkamų asmenų grupę, kad nebūtų kėsinamasi į pastarųjų gyvybę ar sveikatą dėl jų priklausymo atitinkamai asmenų grupei.

Remiantis atsakovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Ukmergės r. PK areštinėje buvo laikomas nuo 2010-07-14 iki 2010-07-26, nuo 2010-08-02 iki 2010-08-09, nuo 2010-08-23 iki 2010-09-06, nuo 2010-10-04 iki 2010-10-11, nuo 2010-12-06 iki 2010-12-13, nuo 2011-02-07 iki 2011-02-14, nuo 2011-04-14 iki 2011-04-18, nuo 2011-05-30 iki 2011-06-06, nuo 2011-06-27 iki 2011-07-11, nuo 2011-09-12 iki 2011-09-19, nuo 2011-10-03 iki 2011-10-17 ir nuo 2011-11-07 iki 2011-21, t. y. 121 dieną. Atsakovė iš esmės neginčijo, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, jo neizoliavus, nes, jos teigimu, neturėjo duomenų, kad jis buvęs VRM darbuotojas.

Teismas, remdamasis pareiškėjo asmens bylos duomenimis, nustatė, kad jis nuo 1988-05-31 iki 1989-07-04 buvo VRM pareigūnas, t. y. 1988-05-31 buvo priimtas jaunesniuoju milicijos seržantu, nuo 1988-06-01 – medicininio išblaivinimo įstaigos milicininkas, nuo 1988-08-18 – Kupiškio rajono vidaus reikalų organo Nežinybinės apsaugos skyriaus sulaikymo grupės milicininku (b. l. 151–153), 1989-07-04 Kupiškio rajono vidaus reikalų skyriaus viršininko įsakymu atleistas iš VRM organų „už įvykdytus pažeidimus, diskredituojančius eilinio ir jaun. vadov. sudėties vardą“ (b. l. 156, antra lapo pusė).

Be to, teismas, išsireikalavęs pareiškėjo asmens bylą, nustatė, kad ant pareiškėjo asmens bylos viršelio (išsireikalautų trijų tomų) buvo įrašas „B / D“ ir pabraukta „Buvęs darbuotojas“ (t. 1, b. l. 174, 199, t. 2, b. l. b. l. 26). Nors atsakovė ir Ukmergės r. PK teigė, kad asmenys yra izoliuojami remiantis turimais duomenimis, tačiau net ir nesant tokių duomenų būtent Ukmergės r. PK areštinės pareigūnai, o ne pareiškėjas, turėjo pareigą išsiaiškinti visas aplinkybes, būtinas tinkamai įgyvendinti reikalavimus izoliuoti asmenis pagal nustatytas grupes. Šiuo atveju nei pareiškėjo teistumai, nei tai, dėl kokių priežasčių jis buvo atleistas iš tarnybos, neturi įtakos jo turimam statusui, t. y. kad jis laikytinas buvusiu VRM darbuotoju.

Sutiktina su atsakove, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas Ukmergės r. PK buvo pateikęs prašymą jį laikyti atskirai nuo kitų asmenų. Iš pareiškėjo rašytų prašymų Ukmergės rajono apylinkės teismui (t. 1, b. l. 160, 161, 162, 163, 164, 165) ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2014-02-26 rašto (t. 1, b. l. 147) matyti, kad nei Ukmergės rajono apylinkės teisme, nei Ukmergės rajono apylinkės prokuratūroje laikotarpiu nuo 2010-07-14 iki 2011-11-21 nebuvo registruota pareiškėjo prašymų izoliuoti jį nuo kitų asmenų.

Pareiškėjas 2010-07-28 Lukiškių TI-K pateikė prašymą patikrinti ir įrašyti į jo asmens bylą duomenis, kad jis 1988–1989 m. dirbo VRM sistemoje, t. y. Panevėžio ir Kupiškio rajono vidaus reikalų skyriuose milicininku (t. 1, b. l. 185). Lukiškių TI-K 2010-11-05 raštu Nr. 9-23459 kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą su prašymu atsiųsti pažymą apie pareiškėjo vidaus tarnybą vidaus reikalų sistemoje 1988–1989 metais (t. 1, b. l. 186). Lietuvos ypatingasis archyvas 2010-11-11 raštu, kuris Lukiškių TI-K buvo gautas 2010-11-15, pateikė G. N. asmens byloje esančio tarnybos lapo kopijas (t. 1, b. l. 175). Ukmergės r. PK vėliausiai 2010-11-15 iš Lukiškių TI-K rašto turėjo sužinoti ir tinkamai įvertinti pareiškėjo asmens byloje esančius duomenis apie jo tarnybą vidaus reikalų sistemoje. Šiuo atveju nesvarbu ir tai, kad jis buvo VRM pareigūnu iki 1990 m., nes nėra jokios nuostatos, kad toks statusas turėjo būti skaičiuojamas tik nuo 1990 m.

Iš pareiškėjo asmens bylos pažymų matyti, kad Ukmergės r. PK 2010-07-26, 2010-12-13 jose nebuvo įrašo „buvęs darbuotojas“ (t. 1, b. l. 177, 191), 2011-04-18, 2011-06-06, 2011-07-11, 2011-09-19 įrašai „buvęs darbuotojas“ buvo (t. 2, b. l. 5, 12, 16, 19), o 2011-10-17 įrašo „buvęs darbuotojas“ nėra (t. 2, b. l. 23), 2011-11-21 įrašas „buvęs darbuotojas“ yra (t. 2, b. l. 28); Lukiškių TI-K 2010-08-02 pažymoje nebuvo žymos „buvęs darbuotojas“ (t. 1, b. l. 179), o 2010-12-06, 2010-12-14, 2011-01-27, 2011-02-07, 2011-02-17, 2011-04-11, 2011-05-09, 2011-05-30, 2011-06-20, 2011-10-15, 2011-09-26, 2011-10-03, 2011-10-20, 2011-11-07, 211-11-23 buvo žymos „buvęs darbuotojas“ (t. 1, b. l. 190, 192, 196, 198, 200, t. 2, b. l. 4, 7, 11, 14, 17, 20, 22, 24, 27, 29); Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2010-08-17 pažymoje nebuvo žymos „buvęs darbuotojas“ (t. 1, b. l. 180); Kauno TI 2010-11-23, 2010-11-30, 2011-01-05, 2011-02-01, 2011-03-04, 2011-06-23, 2011-09-09, 2011-09-29, 2011-11-03 pažymose buvo žymos „buvęs darbuotojas“ (t. 1, b. l. 187, 189, 194, 198, t. 2, b. l. 2, 15, 18, 21, 198); Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-03-23, 2011-05-04, 2011-06-15 pažymose žymos „buvęs darbuotojas“ buvo (t. 2, b. l. 3, 6, 13), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2011-05-19 pažymoje žyma „buvęs darbuotojas“ buvo (t. 2, b. l. 9).

Iš anksčiau nustatytų duomenų matyti, kad po 2010-11-15, Lukiškių TI-K gavus informaciją apie pareiškėjo tarnybą, įstaigos, konvojuojančios pareiškėją, įvertino duomenis apie pareiškėjo tarnybą ir asmens bylos pažymose nurodė „buvęs darbuotojas“ (B / D).

Pats Ukmergės r. PK 2011-04-18, 2011-06-06, 2011-07-11, 2011-09-19 ir 2011-11-21 irgi buvo pažymėjęs, kad pareiškėjas „buvęs darbuotojas“, tačiau 2011-10-17 tokio įrašo nebuvo. Tai rodo, kad iš esmės Ukmergės r. PK areštinė turėjo informaciją apie pareiškėjo tarnybą vidaus reikalų sistemoje ir galėjo tinkamai įgyvendinti Instrukcijos 23.7 punkto reikalavimus.

Pagal Konvojavimo taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246, 63 punktą, konvojuojamo asmens byla turi būti užklijuotame pakete. Ant paketo turi būti priklijuota asmens bylos pažyma, pagal 65 punktą „Asmens bylos pažymoje esantys pataisymai privalo būti patvirtinti parašu bei antspaudu. Žodžiai netrumpinami. Konvojuojamųjų, kurie linkę pabėgti ar užpulti, kurie yra psichikos ligoniai, serga aktyvia plaučių tuberkulioze, badauja, arba kitų kategorijų konvojuojamųjų pažymose įrašoma: ,,psichikos ligonis“, ,,sergantis pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiama liga“, ,,izoliuoti nuo kitų konvojuojamųjų“, ,,moterys, kurių normalus nėštumas yra 28 savaitės ir daugiau“ ir kita.“ Taigi šiuo atveju žyma „buvęs darbuotojas“ rodo, kad pareiškėjas turėjo būti izoliuojamas nuo kitų konvojuojamųjų. Su pareiškėju buvo pristatoma ir jo asmens byla, kurioje buvo visi duomenys.

Vertinant, ar Ukmergės r. PK tinkamai vykdė jam kylančią pareigą patikrinti pareiškėjo duomenis, ar jis buvo buvęs VRM darbuotojas, nėra svarbus pareiškėjo elgesys ir valia. Nei SVĮ, nei BVK, nei Instrukcijoje nėra nustatytos sąlygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios išraiškos priskiriant jį atitinkamai kalinamų asmenų grupei, t. y. nėra būtinas nei suimtojo ar jo atstovų prašymas, nei koks kitas kreipimasis dėl jo izoliavimo. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjas areštuoto asmens anketoje (t. 1, b. l. 176) nepateikė informacijos apie ankstesnę tarnybą, o nurodė, kad yra nedirbantis, neturi jokios įtakos valstybės pozityvios pareigos vykdymui. Be to, šioje anketoje nėra skilties (grafos), kurioje pareiškėjas būtų galėjęs save identifikuoti kaip priklausantį buvusių VRM pareigūnų grupei. Ukmergės r. PK areštinė tinkamai vykdyti Instrukcijos 23.7 punkto sąlygas privalėjo neatsižvelgdama į tai, ar sulaikytas asmuo pats savarankiškai pranešė, ar ne informaciją, aktualią tinkamam suėmimo vykdymo režimo sąlygų užtikrinimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje situacijoje, spręsdamas dėl asmens izoliavimo, yra išaiškinęs, kad įstaigos administracija turi patikrinti priimamo į izoliatorių asmens duomenis, reikšmingus jo laikymui izoliatoriuje. Todėl nėra svarbu, kuris konkrečiai įstaigos administracijos pareigūnas tiesiogiai privalėjo atlikti ir neatliko savo pareigos, pakanka konstatuoti neteisėtus įstaigos administracijos veiksmus, kad ne nuo paties suimto asmens siekio nuslėpti faktą, jog jis yra buvęs pareigūnas, o nuo administracijos neatliktų veiksmų, kad nebuvo patikrinti įkalinto asmens duomenys ir jam nebuvo užduotas klausimas apie aplinkybę, reikšmingą jo laikymui izoliatoriuje, buvo pažeista pareiškėjo teisė būti atskirtam nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-149-14).

Šiuo atveju atsakovė neįrodė, kad tinkamai atliko ir įgyvendino Instrukcijos 23.7 punkte nustatytą pareigą, ir nepaneigė pareiškėjo nurodyto jo teisės pažeidimo.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad Ukmergės r. PK neįvykdė Instrukcijos 23.7 punkto reikalavimų, t. y. nesiėmė priemonių, kad pareiškėjas, kaip buvęs VRM darbuotojas, būtų laikomas atskirai nuo kitų asmenų, ir jį nuo 2010-07-14 iki 2011-11-21 tam tikrais laikotarpiais, t. y. 121 dieną, laikė kartu su kitais sulaikytais asmenimis.

Šiuo atveju Ukmergės r. PK pozityvios pareigos nevykdymas laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais pagal CK 6.271 straipsnį.

Pareiškėjas teigė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes buvo iškilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, t. y. tuo, kad jis gali būti atpažintas, kaip buvęs VRM darbuotojas, kad su juo gali būti susidorota, kad jis gali būti sužalotas ar kitaip iš jo tyčiojamasi. Nors nėra įrodymų, kad pareiškėjo sveikatai ar gyvybei buvo iškilusi reali grėsmė, tačiau nustačius, kad Ukmergės r. PK pažeidė Instrukcijoje nustatytus izoliavimo reikalavimus, tai neabejotinai turėjo daryti neigiamą poveikį pareiškėjui. Jis galėjo išgyventi nesaugumo, baimės jausmą, kad nebūtų atpažintas kaip buvęs VRM darbuotojas ir kad dėl to su juo nebūtų susidorojama ar tyčiojamasi. Įvertinus tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-07-14 iki 2011-11-21 buvo laikomas Ukmergės r. PK 121 dieną, pažeidus Instrukcijos 23.7 punkte nustatytą izoliavimo reikalavimą, atsakovė vėliausiai 2010-11-15 turėjo objektyvią galimybę nustatyti, kad jis turi būti izoliuojamas nuo kitų suimtųjų, tačiau ir toliau jį laikė su kitais asmenimis. Įvertinus pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. kad pažeidimas kėlė grėsmę jo gyvybei, sveikatai ir saugumui, atsižvelgus į laikymo trukmę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistina 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kad pareiškėjui galėtų būti priteistina prašoma 30 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas neturtinę žalą patyrė dėl Ukmergės r. PK areštinės pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų, tačiau neturtinė žala priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, nes Ukmergės r. PK yra struktūrinis Vilniaus AVPK dalinys (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-05-29 įsakymas Nr. 5-V-300). Pareiškėjas raštu sutiko su šalių pakeitimu (t. 1, b. l. 42).

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą priteisti 119,35 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 44), tačiau šio prašymo nepagrindė, t. y. nepateikė duomenų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas, ir konkrečiai nenurodė, kad prašomą priteisti 119,35 Lt sumą jis patyrė būtent šioje byloje. Pareiškėjui išaiškintina, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, prašymą su išlaidų pagrindimu ir apskaičiavimu turi teisę teismui paduoti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

G. N. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti G. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Nijolė Sušinskienė