- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-18
- Bylos Nr.
- 2-2295-800/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02719-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- AB „Linas Agro“
- Atsakovas
- J. Č., G. Č.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant ieškovės AB „Linas Agro“ atstovui juristui D. P., atsakovams J. Č., G. Č., jo atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Linas Agro“ ieškinį atsakovams G. Č., J. Č., dėl prievolės pripažinimo solidariąja sutuoktinių prievole,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Linas Agro“ ieškiniu prašė pripažinti G. Č. prievolę ieškovui „AB Linas Agro“ pagal 2010 m. lapkričio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą bendra solidariąja G. Č. ir J. Č. prievole ieškovui „AB Linas Agro“ ir vykdyti ją išieškant iš sutuoktinių bendro turto, o jo nepakankant - vykdyti šią prievolę solidariai išieškant iš asmeninio G. Č. ir J. Č. turto. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas AB „Linas Agro“ su atsakovu G. Č. 2008 m. rugsėjo 11 d. sudarė sutartį Nr. 9Z/KA-7, kuria įsipareigojo G. Č. parduoti prekes, o G. Č. įsipareigojo už gautas prekes atsiskaityti. 2009 m. rugsėjo 24 d. ieškovas su G. Č. sudarė sutartį 10Z/KA-10, kuria įsipareigojo atsakovui parduoti prekes, o atsakovas įsipareigojo už gautas prekes atsiskaityti. 2009 m. gruodžio 16 d. Ieškovas su G. Č. sudarė sutartį 10V/KA-01, kuria įsipareigojo G. Č. parduoti prekes, o G. Č. įsipareigojo už gautas prekes atsiskaityti. Atsakovui G. Č. laiku neapmokėjus už jam tiektas prekes, pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, 2010 m. lapkričio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymu iš G. Č. priteista 77089,05 Lt skola, 5753,97 Lt delspinigiai, 8,05 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-11-23 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 621 Lt žyminis mokestis ieškovo naudai. Viso antstoliui pateikta išieškoti suma - 83464,02 Lt. 2011 m. sausio 4 d. Antstoliui Sauliui Užkuraičiui buvo pateiktas vykdyti 2010 m. lapkričio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymas. Iki ieškinio pareiškimo dienos antstolis išieškojo iš atsakovo 734,70 Lt skolos. Likusi neišieškota pagal teismo įsakymą skola ieškinio pareiškimo dienai sudaro 82729,32 Lt. 1997 m. rugsėjo 5 d. G. Č. susituokė su atsakove J. Č.. 2003 m. kovo 3 d., G. Č., gyvendamas santuokoje su atsakove J. Č., įregistravo ūkininko ūkį. Atsakovo vardu įregistruotas Ūkininko ūkis pripažintinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Sutuoktiniai G. Č. ir J. Č. ūkį vedė kartu, tam naudojo bendrą turtą, kartu sudarinėjo sandorius susijusius su ūkininko ūkio veikla, iš ūkio gaunamas pajamas naudojo visos šeimos poreikiams tenkinti. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad 2009 m. gruodžio 8 d. ieškovas su atsakovais G. Č. ir J. Č. sudarė įkeitimo sandorį, kuriuo atsakovai įkeitė ieškovui esamas ir būsimas prekių atsargas, būsimą derlių. Įkeitimo sandoris buvo sudarytas užtikrinti atsakovų prievolei pagal 2009-12-08 Papildomą susitarimą prie 2008-09-11 sutarties Nr. 9Z/KA-7. Šiuo susitarimu sutarties šalys susitarė dėl pradelstų ūkininko skolų pagal minėtą sutartį už iš ieškovo įsigytas prekes - trąšas, sėklas ir kitas prekes skirtas ūkininkavimui, o ne asmeniniam naudojimui skirtas prekes. Atsakovei J. Č. buvo ne tik žinoma apie ūkininko ūkio veiklą (tame tarpe ir ūkio prievoles), tačiau atsakovė taip pat pati tiesiogiai ir aktyviai dalyvavo sudarant komercinius sandorius susijusius su ūkininko ūkio veikla. Hipotekos registro išrašai patvirtina ir kitus sandorius, susijusius su ūkininko ūkio veikla, kuriuos sudarinėjo abu atsakovai. 2009-12-22 atsakovai sudarė įkeitimo sandorį su UAB „Baltic Agro“, kuriai įkeitė pasėlius ir būsimą derlių, sandoris buvo susijęs su ūkininko ūkio veikla, o ne su įprastinių buitinių poreikių tenkinimu. Atsakovai taip pat buvo sudarę hipotekos sandorį, kuriuo buvo įkeitę jiems priklausantį butą UAB „Pohjola Finance“, kuri užsiima ūkininkų kreditavimu. Kadangi G. Č. ūkininko ūkis buvo įkurtas santuokos su J. Č. metu, ūkis yra atsakovų šeimos verslas, jam naudojamas bendras sutuoktinių turtas, fizinis ir intelektinis darbas, sutuoktiniai kartu sudarinėjo ūkio komercinius sandorius, iš ūkio gaunamos pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, ūkis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė o iš ūkininko ūkio atsiradusios prievolės yra bendrosios sutuoktinių prievolės ir turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto. Šiuo pagrindu atsakovo G. Č. prievolė ieškovui pagal 2010 m. lapkričio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą pripažintina bendrąja sutuoktinių G. Č. ir J. Č. prievole ieškovui.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, bei papildomai teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašo pripažinti G. Č. prievolę AB „Linas Agro“ bendra solidariąją G. Č. ir J. Č. prievole ieškovui AB „Linas Agro“ ir įvykdyti ją išieškant iš sutuoktinių bendro turto, o jo nepakankant, vykdant šią prievolę solidariai išieškant iš asmeninio G. Č. ir J. Č. turto. Nurodo, kad su atsakovu ūkininku G. Č. buvo sudaryta sutartis, buvo įsigyta prekių už kurias nebuvo atsikaityta. Panevėžio miesto apylinkės teismas skolą priteisė. 1997-09-05 G. Č. susituokė su atsakove J. Č.. 2003-03-03 G. Č. gyvendamas santuokoje, įregistravo ūkininkų ūkį. Laikosi pozicijos, kad ūkis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ką aiškiai nustatęs Lietuvos Aukščiausias teismas 2011-03-15 civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011. G. Č. ūkis buvo bendras jo ir sutuoktinės ūkis, bendras šeimos verslas. Šiam verslui buvo naudojamas bendras sutuoktinių turtas, darbas, pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. J. Č. dalyvavimą ūkyje patvirtina pasėlių įkeitimas AB „Linas Agro“, AB „Baltic Agro“, buto įkeitimas vietoj kombaino. Įkeitimo lakštas yra pasirašytas abiejų sutuoktinių G. Č. ir J. Č.. Sandoris buvo sudarytas ūkininko ūkio naudai, siekiant atidėti prievolės įvykdymo terminą. Nurodo, kad atsakovė ūkio veikloje dalyvavo, buvo atliekamas sandoris tiesiogiai susijęs su ūkininkų veikla, būtent ūkininko prievolės termino atidėjimui. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad toks įkeitimas buvo atliktas ir UAB „Baltic Agro“ naudai ir sandorį sudarė abu atsakovai. Įmonei buvo įkeistas butas, kuri kredituoja žemės ūkio bendroves, ūkininkus ir kitus ūkio subjektus. Buvo įsigytas kombainas, kuris naudojamas ūkininko ūkio veikloje. Taigi, ūkininko ūkio veiklai buvo naudojamas ir šeimos turtas. Ūkininko ūkis buvo abiejų sutuoktinių verslas, jie veikė abu, naudojo bendrą sutuoktinių turtą ir tiesiogiai tame ūkyje dalyvavo. Ūkininkų ūkio įstatymo 4 str. 4, 5 d. nurodyta, kad sutuoktinis yra ūkininko partneris, nepriklausomai ar yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ar jis įregistruotas kaip partneris. Tik jeigu sudaryta vedybinė sutartis, tada sutuoktinis nėra laikomas ūkininko ūkio partneriu. Remiasi LR CK 3.91 str. nuostatomis. Ūkininko ūkis ir kitokios verslo formos yra laikomos sutuoktinių verslu. Lietuvos Aukščiausias teismas 2007-06-04 civ. b. Nr. 3K-7-192/2007 pasisakė, kad iš šeimos verslo atsiradusios prievolės, turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto.
Atsiliepimas
Atsakovai su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas savo pateiktame ieškinyje nepagrįstai nurodė, kad santuokos metu įregistruotas ūkininko ūkis yra šeimos verslas, kadangi verslui naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jo gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl ūkininko ūkis, nors įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Taip pat ieškovas toliau argumentuoja, kad sutuoktiniai G. Č. ir J. Č. ūki vedė kartu, tam naudojo bendrą turtą, kartu sudarinėjo sandorius susijusius su ūkininko ūkio veikla, iš ūkio gaunamas pajamas naudojo visos šeimos poreikiams tenkinti. Svarbu pažymėti, kad nebūtų įvykęs įkeitimo sandoris be atsakovės J. Č., kaip atsakovo sutuoktinės parašo, tačiau ši aplinkybė patvirtina tik įkeitimo sandorio pasirašymą, bet nepatvirtina ir neįrodo realaus pinigų panaudojimo tikslo ir fakto. Taip pat nepatvirtinta ir ta aplinkybė, jog tos piniginės lėšos realiai sukūrė pridedamąją vertę ir pelną, kuris galimai galėtų būti panaudotas šeimos poreikių tenkinimui. Kaip teisingai pastebi ir ieškovas „Šiuo susitarimu sutarties šalys susitarė dėl pradelstų ūkininko skolų pagal minėtą sutartį už iš ieškovo įsigytas prekes - trąšas, sėklas ir kitas prekes skirtas ūkininkavimui, o ne asmeniniam naudojimui skirtas prekes. Akivaizdu tai, kad susitarimas ir įkeitimo sandoris buvo sudaryti užtikrinti prievolių, atsiradusių iš komercinių sandorių vykdymą. Taip pat akivaizdu, kad įkeitimo sandoriu buvo įkeistas ne įprastas asmeninis sutuoktinių turtas, tačiau esamos ir būsimos prekių atsargos, būsimas derlius, t.y. tiesioginė ūkio produkcija, ūkinės-komercinės veiklos rezultatas", kadangi J. Č. neginčijamai buvo žinoma, jog ji pasirašė minėtuosius įkeitimo sandorius, tačiau nieko nebuvo žinoma apie ūkininko ūkio veikla ir iš sandorių pasirašymo kilsiančią riziką. Kaip žinia, įkeitimo sandoriai buvo pasirašomi rizikuojant ne asmeniniu turtu, ne savo darbo užmokesčiu, o busimom prekių atsargomis, prekėmis, tiesiogiai susijusiomis su investicija į žemės ūkio veiklą. Atitinkamai ieškinyje minimi pasirašyti sekantys sandoriai patvirtina tiktai įkeitimo sandorių pasirašymą, tačiau neatspindi atsakovės J. Č. subjektyvių suvokimo ir indelio į neva tai vedama bendrą ūkio veikla. J. Č. niekuomet asmeniškai nesudarinėjo jokių ūkio komercinių sandorių, neplanavo ūkio veiklos ir realiai joje niekuomet nedalyvavo ir nedalyvauja. Vadovaujantis LR CK 6.6 str. 1 d. solidarioji skolininko prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytomis išimtimis. Šiuo atveju įstatymas jokių išminčių nenumato ir būtina objektyviai nustatyti ar surinktų dokumentinių įrodymų visetas leidžia daryti prielaida, jog šiuo konkrečiu atveju iš tiesų skolininkai yra solidarūs. Vien sutuoktinių buvimo registruotoje santuokoje ir dokumentų pasirašymo faktas, tokios prielaidos daryti neleidžia. Papildomai pažymėtina, kad šis atsakovo G. Č. įsiskolinimas susidarė išskirtinai dėl per paskutiniuosius 24 - 14 mėnesių tiek dėl Lietuvos rinkoje įsivyravusio sunkmečio, tiek dėl neatsigaunančio žemės ūkio. Akivaizdu, kad per pastaruosius dvejus metus gamybos sąnaudos augo kur kas sparčiau nei produkcijos supirkimo kainos. Be to, pastarosios linkusios dažniau kristi, o degalų, trąšų, sėklos, chemijos ar technikos - kilti. Šios aplinkybės privedė prie to, kas ypatingai pasireiškė apyvartinių lėšų trūkumu, todėl skolos apmokėjimas per nustatytą terminą atsakovui tapo problematiškas. Pažymėtina yra tai, jog atsakovas nesielgė piktybiškai ir iki 2011 m. gegužės mėnesio mokėjimai buvo atliekami tinkamai ir laiku.
Teismo posėdžio metu atsakovas G. Č. papildomai paaiškino, kad ūkyje dirbo 4 darbininkai. Ūkis buvo įregistruotas sudarius santuoką. Sutuoktinė žinojo, kad yra registruojamas ūkis. Žmona nesiruošė eiti į ūkį, nes turėjo savo darbą. Su AB „Linas Agro“ dirbo 10 metų. Pasikeitus direktoriui baigėsi bendradarbiavimas. Buvo ir geresnių, ir blogesnių metų, bet viską suderindavo. Pirko trąšas bei chemiją augalams auginti. Sutuoktinė žinojo, kad perkamos prekės iš AB „Linas Agro“. Iš pradžių žemę buvo galima įsigyti ir be sutuoktinio leidimo, o vėliau reikėjo ir jos dalyvavimo. Žmonos parašo reikėjo visur, nes notaras nieko netvirtino. Sutuoktinė dirba siuvėja nuo 8 val. iki 17 val. Savaitgaliais ūkyje nedirbo. Žmona turi profesinį siuvėjos išsilavinimą. Sudarant įkeitimo sandorius buvo aiškinama, kad sutuoktinė rizikuoja turtu, bet nebuvo kitokio pasirinkimo. Gautos pajamos buvo investuojamos, kad ūkis progresuotų. Tikėjosi gauti pajamų ir atsiskaityti už produkciją. Buvo paimtas kreditas už kurį buvo įsigytas kombainas naudojamas ūkyje. Kad kombainą paliktų dar metams, įkeitė butą. Butas buvo žmonos ir jo prašymu jį įkeitė. Įkeitimais norėjo gelbėti šeimos padėtį, tačiau tai nereiškia, kad žmona dalyvavo ūkyje. Sutuoktinė niekada nepageidavo dirbti ūkyje. Ūkyje uždirbtus pinigus investuodavo į ūkį, pirkdavo geresnę techniką.
Atsiliepimas
Atsakovė J. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vyras paveldėjęs žemės nutarė persikelti į ūkį. Tam ji nepritarė, bet nutarė kad jis dirbs savo darbus, o ji savo. Pradėjo nuo nulio, tad viskas, ką vyras uždirbo ėjo į ūkį – trąšoms, traktoriui, grūdams ir pan. Biudžetai buvo atskiri. Ūkio finansais nesidomėjo. Vyras mažai kalbantis, matydavosi tik vakarais po darbų, bet jis nekalbėdavo apie tai, kad kažkas blogai. Sakydavo, kad reikia parašo, nes sutuoktiniai. Nesuprato, kokią atsakomybę sukelia parašas. Kas yra įkeitimas suvokė, bet vyras sakė, kad viskas bus gerai, yra žemės, bus grūdai ir pinigai už įkeitimą bus atiduoti. Vyru pasitikėjo. Turi du vaikus. Pajamų šeimos išlaikymui pakakdavo iš darbo užmokesčio, vyras nelabai prisidėdavo, nes turėdavo visokių įsipareigojimų susijusių su ūkiu. Nežinojo, kad ūkis turi skolų. Dėl pasėlių įkeitimo vyko pasirašyti, nes sakė, kad taip reikia. Įkeitinėjo grūdus. Įkeisdama butą suprato, kad gali netekti buto, bet vyras patikino, kad viskas bus gerai. Vedybų sutarties su vyru neturi. Vyro klausdavo ar jis uždirba iš ūkio, bet jis vis sakydavo, kad nėra pinigų, kad reikia vis kažką pirkti ūkiui. Visos jo lėšos buvo skirtos ūkiui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį režimą reglamentuoja CK trečiosios knygos Šeimos teisė normos. CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (CK 3.81 straipsnis). Atsakovai teismui nepateikė sutarties dėl jiems priklausančio turto teisinio režimo, todėl jų turtiniams santykiams taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovams gyvenant santuokoje 2003 m. kovo 4 d. buvo registruotas atsakovo G. Č. ūkininko ūkis (b.l. 40-42). Ieškovas AB „Linas Agro“ su atsakovu G. Č. 2008 m. rugsėjo 11 d. sudarė sutartį Nr. 9Z/KA-7, kuria įsipareigojo G. Č. parduoti prekes, o G. Č. įsipareigojo už gautas prekes atsiskaityti (b.l. 11-12). 2009 m. rugsėjo 24 d. ieškovas su G. Č. sudarė sutartį 10Z/KA-10, kuria įsipareigojo atsakovui parduoti prekes, o atsakovas įsipareigojo už gautas prekes atsiskaityti (b.l. 13-14). 2009 m. gruodžio 16 d. Ieškovas su G. Č. sudarė sutartį 10V/KA-01, kuria įsipareigojo G. Č. parduoti prekes, o G. Č. įsipareigojo už gautas prekes atsiskaityti (b.l. 15-16). G. Č. laiku neapmokėjus už jam tiektas prekes, pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, 2010 m. lapkričio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymu iš G. Č. priteista 77089,05 Lt skola, 5753,97 Lt delspinigiai, 8,05 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-11-23 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 621 Lt žyminis mokestis ieškovo naudai (b.l. 10, 17-28).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai individuali įmonė ar ūkininko ūkis įsteigtas santuokos metu, jis iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl ūkininko ūkis, nors registruotas atsakovo G. Č. vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl to ir iš ūkio, įsteigto santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Teismų praktikoje nurodoma, kad tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje sutuoktinių turto – ūkininko ūkio – bendrumo prezumpcijos atsakovai nepaneigė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai patvirtino, kad vedė ir šiuo metu veda bendrą ūkį. Atsakovė J. Č. aiškino, kad jos ir G. Č. biudžetai buvo ir yra atskiri, kad ji išlaiko šeimą, o vyro gaunamos pajamos iš ūkio yra skiriamos tik ūkio veiklai. Atsakovas G. Č. taip pat patvirtino, kad iš ūkio gaunamas lėšas skyrė ūkio plėtrai. Teismo nuomone atsakovai patys patvirtino, kad vedė ir veda bendrą ūkį, kad tarp jų buvo susitarimas kokiu būdu bus naudojamos kiekvieno iš sutuoktinių gaunamos pajamos t.y. vienas išlaikys šeimą, kitas investuos į ūkio veiklą. Atsakovės J. Č. veiksmai pasirašinėjant įvairius dokumentus, susijusius su ūkininko ūkio veikla patvirtina, jos dalyvavimą šeimos versle, t.y. parašas ant sutartinio įkeitimo lakšto (b.l. 34-36).
Pagal ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 2 d. ūkininko ūkis suprantamas kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Todėl darytina išvada, kad ūkininko ūkis teisėje suprantama ne kaip savarankiškas teisinių santykių subjektas, o tik kaip fizinio asmens - ūkininko verslo teisinė forma, neturintis savarankiško teisinio statuso ir nesantis savarankišku, atskiru asmeniu. Todėl, dėl ūkininko ūkiui priskirto turto priklausymo nuosavybės teise, turi būti sprendžiama vadovaujantis turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 str. 2 d.). Nors teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, kad lėšos, uždirbtos ūkyje, nebuvo skiriamos šeimos poreikių tenkinimui, tačiau, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovai teismui nepateikė. Atsakovai procesiniuose dokumentuose, o taip pat teismo posėdžio metu, nesutikdami su ieškiniu aiškino, kad atsakovė J. Č. nėra registruota kaip partnerė, todėl atsakovės solidari atsakomybė negali būti preziumuojama. Su šia atsakovų pozicija teismas negali sutikti, kadangi pagal LR Ūkininko ūkio įstatymo 4 str. 5 d. yra įtvirtinta sutuoktinio teisė bet kada registruotis ūkininkų ūkių registre partneriu, nepateikiant atskiros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties. Taigi, tokios atsakovės partnerystės nepaviešinimas, neturi įtakos ir atsakomybei prieš kreditorius.
Ieškinį patenkinus visiškai, išspręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (b.l. 7). Žyminis mokestis ieškovui priteistinas iš atsakovų solidariai. Iš atsakovų taip pat lygiomis dalimis priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str.
Rezoliucinė dalis
n u sprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolę ieškovui „AB Linas Agro“, į.k. 147328026, pagal 2010 m. lapkričio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-9024-400/2010 bendra solidariąja G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole ieškovui „AB Linas Agro“ ir vykdyti ją išieškant iš sutuoktinių bendro turto, o jo nepakankant - vykdyti šią prievolę solidariai išieškant iš asmeninio G. Č. ir J. Č. turto.
Priteisti iš atsakovų J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB „Linas Agro“, juridinio asmens kodas 147328026, solidariai 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovų J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 19,87 Lt (devyniolika litų 87 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.