Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, kaltinamajam L. K., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, nukentėjusiajai D. Č. nedalyvaujant, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)

, Kauno rajone, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2013 m. gruodžio 3 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2015 m. balandžio 14 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. 2015 m. balandžio 9 d., apie 15,15 val., viešoje vietoje – automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykęs prie Kauno valstybinio muzikinio teatro, esančio Laisvės al. 91, Kaune, D. Č., pasakius, kad jis stovėdamas šioje vietoje užstatė pravažiavimą, išlipęs iš automobilio bei elgdamasis įžūliai ir iššaukiančiai, išplūdo D. Č. necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais, spjovė jos pusėn bei tyčia vieną kartą spyrė jai į kairį kelį ir delnu sudavė į kairį smilkinį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame kelyje, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

Kaltinamasis L. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pilnai sutiko su prokurorės nurodytomis aplinkybėm, ir parodė, kad su drauge A. J. atvažiavo su BMW prie muzikinio teatro. Išlipo ir ėjo link miesto, moteris pareiškė, kad patrauktų mašiną. Į ją neatkreipė dėmesio. Pareiškė garsiai, kad patrauktų mašiną, pravažiuoti tikrai galima buvo ir pasakė, kad netrauks, išprovokavo. Atsisuko ir pradėjo eiti link jos. Sakė, kad netrauks mašinos, susiginčijo. Šaukė garsiai, rankomis mosikavo, tada įspyrė. Šaukdamas iš inercijos mosikavo rankomis. Įspyrė, taikė į sėdmenis, bet kur pataikė nežino. Įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius, nemalonius žodžius. Galbūt smūgis į veidą ir galėjo būti. Gailisi, prisipažįsta.

Kaltinamasis L. K. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė (30 b. l.), kad 2015 m. balandžio 9 d., apie 15.00 val., su sugyventine A. J. savo automobiliu „BMW“ atvyko į miesto centrą pasivaikščioti. Automobilį pastatė prie Kauno valstybinio muzikinio teatro. Nemanė, kad ten stovėti draudžiama. Išlipus iš automobilio pradėjo eiti link Laisvės alėjos. Šalia ant suolo sėdėjusios moterys jam pasakė, kad patrauktų automobilį, nes jos negalės išvažiuoti. Jis matė, kad išvažiuoti galima per kitą pusę, todėl atsakė, kad netrauks ir nuėjo toliau. Tuomet viena moterų, kaip vėliau sužinojo, D. Č., pakeltu tonu tęsė reikalavimą patraukti automobilį. Jį tai suerzino, todėl jis ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, kokiais tiksliai nepamena. Kadangi ji ir toliau ant jo šaukė, pakėlusi toną, tai jis priėjęs spyrė jai koja. Norėjo pataikyti į sėdmenis, o kur iš tikrųjų pataikė, nežino. Daugiau smūgių pastarajai nesudavė. Kiek pamena, tai dar prieš jai įspirdamas, jis spjovė jos pusėn. Ar pataikė nežino. Po to jis automobilį pastatė į kitą vietą, išėjo. Vėliau jis buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje. Dėl šios nusikalstamos veikos jis labai gailisi.

Kaltinamajam L. K. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be paties prisipažinimo, L. K. kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiosios D. Č. pareiškimu ir parodymais (5, 13, 14 b. l.) nustatyta, kad 2015 m. balandžio 9 d., apie 15.15 val., jai išėjus į kiemą prie muzikinio teatro, Laisvės al. 91, Kaune, atvažiavo baltos spalvos „BMW“. Šio vairuotojui pasakė, kad neužstatytų išvažiavimo. Automobilio vairuotojas, kaip vėliau sužinojo L. K., išlipo iš automobilio ir pradėjo ją su kolegėmis kolioti, spjaudytis. Kolegei nuėjus, L. K. koja spyrė jai į kairę koją, taip pat ji pajuto smūgį į galvą. Po to L. K. sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Po kurio laiko, kaip dabar žino, L. K. sugyventinė A. J. susisiekė su ja. Ji paaiškino, kad L. K. labai gailisi ją sužalojęs ir atsiprašo. A. J. jai atlygino dėl L. K. nusikalstamos veikos padarytą žalą, todėl ji civilinio ieškinio nereikš. L. K. pretenzijų nebeturi ir neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas supaprastinto proceso tvarka.

Specialisto išvada (11 b. l.) nustatyta, kad D. Č. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame kelyje, padaryta kietu buku daiktu vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos nežymų sveikatos sutrikdymą.

Daiktų apžiūros protokolu (22 b. l.) nustatyta, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas, kuriame užfiksuotas vaizdo įrašas apie tai, kaip L. K. spiria į kairę koją D. Č.. Pastaroji traukiasi nuo L. K., o šis eina paskui, užsimoja ranka.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis L. K. viešoje vietoje, tai yra prie Kauno valstybinio muzikinio teatro, esančio Laisvės al. 91, Kaune, kitų asmenų akivaizdoje, išplūdo D. Č. necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais, spjovė jos pusėn bei tyčia vieną kartą spyrė jai į kairį kelį ir delnu sudavė į kairį smilkinį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame kelyje, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Kaltinamojo L. K. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinus požymius ir kvalifikuota teisingai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto L. K..

Teismas įvertina asmens turtinę padėtį, t. y. tai, jog L. K. jokio turto neturi (žinių, kad turėtų turto nėra), nedirba, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos (80 b. l.) 69,48 eurų sumai yra nepriteistinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d., t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. L. K. baustas administracine tvarka (35 – 37 b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (57 b. l.), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (59 b. l.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad L. K. teisiamas jau trečią kartą, kas rodo, kad jis linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikaltimas veikas, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str.), teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmės rūšių L. K. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežtą bausmės rūšį bei asmens padarytą veiką individualizuojančią jos trukmę, todėl kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia - terminuoto laisvės atėmimo - bausmės rūšis, bausmės dydį nustatant atsižvelgus į virš aptartas aplinkybes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ str. 1 d., baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Byloje esantis CD su įvykio įrašu (23 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 112 str., 115 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 312 str., 313 str.,

nusprendžia:

L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bausmę 4 (keturių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2015 m. balandžio 14 d. Kauno apylinkės teismo paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2015 m. balandžio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 69,48 eurų išlaidų advokato darbui apmokėti iš L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepriteisti.

CD, esantį byloje (23 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.