Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2015 m.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagrindas, dėl kurio pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui galimai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Iš byloje atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014-03-26 iki 2015-06-08 (440 dienų). Pažymėtina, kad pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo išvykęs laikotarpiu nuo 2014-04-30 iki 2014-05-06 (7 dienos), nuo 2014-05-28 iki 2014-06-04 (7 dienos), nuo 2014-09-03 iki 2014-09-10 (7 dienos), nuo 2014-09-15 iki 2014-09-24 (9 dienas), nuo 2014-10-22 iki 2014-10-29 (7 dienas), nuo 2014-11-05 iki 2014-11-12 (7 dienas), nuo 2014-11-26 iki 2014-12-03 (7 dienas), nuo 2014-12-17 iki 2014-12-22 (5 dienas), nuo 2015-01-14 iki 2015-01-21 (7 dienas), nuo 2015-02-18 iki 2015-02-25 (7 dienas), nuo 2015-03-18 iki 2015-03-25 (7 dienas), nuo 2015-04-01 iki 2015-04-08 (7 dienas), nuo 2015-05-13 iki 2015-05-27 (14 dienų), iš viso 98, todėl Lukiškių TI-K pareiškėjas praleido 342 dienas (b. l. 11–14).

Iš 342 dienų praleistų Lukiškių TI-K vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus šiomis dienomis: 2014-03-31, nuo 2014-05-07 iki 2014-05-08, nuo 2014-06-04 iki 2014-06-05, nuo 2014-06-12 iki 2014-06-13, nuo 2014-06-17 iki 2014-06-18, 2014-06-23, nuo 2014-07-09 iki 2014-07-10, 2014-07-21, nuo 2014-08-13 iki 2014-08-17, 2014-08-18, 2014-09-11, 2014-09-12, nuo 2014-09-24 iki 2014-09-25, 2014-10-01, 2014-10-07, 2014-10-13, 2014-10-15, nuo 2014-10-29 iki 2014-10-30, nuo 2014-11-03 iki 2014-11-04, nuo 2014-11-12 iki 2014-11-14, nuo 2014-11-20 iki 2014-11-21, nuo 2014-12-03 iki 2014-12-04, 2014-12-16, 2014-12-22, 2015-01-02, 2015-01-09, nuo 2015-01-21 iki 2015-01-22, 2015-02-02, nuo 2015-02-14 iki 2015-02-17, 2015-02-25, 2015-02-27, nuo 2015-02-28 iki 2015-03-01, 2015-03-02, 2015-03-09, 2015-03-16, nuo 2015-03-25 iki 2015-03-26, nuo 2015-04-08 iki 2015-04-09, 2015-04-10, nuo 2015-04-16 iki 2015-04-17, 2015-04-21, 2015-04-25, 2015-04-28, 2015-05-07, nuo 2015-05-27 iki 2015-05-29, nuo 2015-05-30 iki 2015-06-03, 2015-06-06, 2015-06-08, iš viso 77 dienos (b. l. 11–14).

Likusias 265 dienas pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo teises į tinkamas kalinimo sąlygas, kadangi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko Taisyklių reikalavimų ir buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą (LVAT 2014-10-30 nutartis administracinėje byloje A575-1884/2014). Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandič ir Jovič prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kiti prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, jog kameroje nėra karšto vandens, klozetas yra neatitvertas, sulūžęs. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 14.5 p. nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 p. taip pat nustatyta, kad kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, o jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos bei įrengti karšto vandens tiekimo sistemą.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, jog langai vidinėje kameros pusėje yra atitverti grotomis, todėl iškyla sunkumų juos atidarinėjant. Pažymėjo, kad langai yra sulūžę, dėl to žiemą yra šalta, o vasarą – karšta. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 p. nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Teismo vertinimu, grotų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas šiuo atveju nenustatytas.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymus pareiškėjui priklauso kiekvieną dieną po vieną valandą pasivaikščioti Lukiškių TI-K kiemeliuose, tačiau nurodė, jog toks reglamentavimas prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui. Pažymėjo, kad į pasivaikščiojimo kiemelį vienu metu vedami 2-3 ir daugiau žmonių, nors kiemelio plotas apie 10 kv. m. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelyje nėra stogelio nuo lietaus. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Taigi, pareiškėjui ploto trūkumas iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę pasivaikščioti kiemelyje. Leidžiant pareiškėjui kasdien pasivaikščioti gryname ore vieną valandą, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Įvertinus atsakovės atstovo pateiktą informaciją, darytina išvada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra tinkamai įrengti.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, jog Lukiškių TI-K nėra įrengtų kambarių asmeniniams pasimatymams bei socialiniams ryšiams palaikyti. Suimtųjų teisė pasimatyti su giminaičiai ar kitais asmenimis numatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje taip pat Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XI skyriuje. Suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 1 d.). Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 2 d.). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 61-72 p. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K administracijos teisė suteikti pasimatymus suimtiesiems nėra savarankiška, ji priklauso nuo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra suimtojo byla, valios, t. y. leidimas pasimatymui išduodamas tik esant rašytiniam šių asmenų sutikimui. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga suteikti pareiškėjui pasimatymą, be kita ko, yra ir pareiškėjo kreipimasis į Lukiškių TI-K administraciją dėl pasimatymo suteikimo. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su tokiu prašymu į Lukiškių TI-K administraciją bei kad jam buvo atsisakyta suteikti pasimatymus. Pareiškėjas priešingų įrodymų nepateikė, todėl pareiškėjo argumentas, jog dėl asmeninių pasimatymų nesuteikimo jis buvo žeminamas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, jog laikotarpiui, kai buvo išleistas iš Lukiškių TI-K, pareiškėjui nebuvo skirti kelionpinigiai. Iš pataisos įstaigų ir areštinių paleidžiamiems asmenims pagalba suteikiama vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 182 str. nuostatomis, pagal kurias paleidžiamų iš pataisos įstaigų arba areštinių asmenų kelionės į jų gyvenamąją vietą išlaidas apmoka bausmę vykdžiusi institucija (1 d.). Paleidžiami iš pataisos įstaigų asmenys aprūpinami maisto produktais arba pinigais kelionei pagal nustatytas normas. Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezoną reikiamų drabužių, avalynės ir lėšų jiems įsigyti, drabužiais ir avalyne pagal sezoną aprūpinami nemokamai (2 d.). Paleidžiamiems iš pataisos įstaigų asmenims gali būti skiriama vienkartinė negrąžinama iki vieno MGL dydžio pašalpa (3 d.). Paleidžiamų asmenų kelionės išlaidų apmokėjimo, aprūpinimo maistu, drabužiais ir avalyne, taip pat vienkartinės negrąžinamos pašalpos skyrimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (4 d.). Atsakovė atsiliepime nenurodė, ar pareiškėjui 2013-12-20 buvo skiriami kelionpinigiai, kai pareiškėjas buvo išleistas iš Lukiškių TI-K. Pareiškėjas šiuo atveju aiškiai nurodė reikšmingas aplinkybes, todėl pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie pareiškėjo nurodytas aplinkybes tenka Lukiškių TI-K (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu nepažeidė Bausmių vykdymo kodekso 182 str. nuostatų, konstatuotini neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, jog kameroje visada šviečia elektros lemputės, nuo kurių skleidžiamos šviesos skauda akis, o nakčiai paliktas naktinis kameros apšvietimas trukdo ramiai miegoti. Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog pažeidimų, susijusių su dirbtinėmis dienine ir naktine apšvietomis, kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nenustatyta. Todėl šis pareiškėjo argumentas laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu.

Teismo nustatytos aplinkybės, kad 265 dienas pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (265 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir pagal naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 8 iki 10 eurų (LVAT 2016-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1063-756/2016; LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 2650 Eur (10 Eur x 265 dienų) suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 30 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. V. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2650 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.