- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-19
- Bylos Nr.
- ATP-188-309/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-00169-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties, kuria A. B. skundo netenkino ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro komisaro inspektoriaus Loreno Dainausko 2012-01-12 sprendimą Nr. 07-10-5503267, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą, paliko nepakeistą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Šiaulių apskr. VPK KPB) 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 133¹ straipsnio 1 dalį 400 litų bauda, už tai, kad 2010 m. rugsėjo 23 d. policijos pareigūnui pareikalavus pateikti duomenis, kas 2010 m. liepos 24 d., apie 14.10 val. vairavo motociklą, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo jų pateikti. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 32.1 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi A. B. skundo netenkino, Šiaulių apskr. VPK KPB 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi A. B. apeliacinio skundo netenkino, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šiaulių apskr. VPK KPB 2012 m. sausio 9 d. gavo A. B. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Šiaulių apskr. VPK KPB 2012 m. sausio 12 d. sprendimu atsisakė pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, nesant pagrindo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu A. B. prašo panaikinti 2012 m. vasario 6 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį ir įpareigoti atnaujinti procesą administracinėje byloje.
Pareiškėjas mano, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina. Kadangi, jam nesuprantamas lytis diskriminuojančio ATPK 133¹ straipsnio 1 dalies subjektu susiaurintas traktavimas, kad vaiko turto valdytojas ir jo įstatyminis atstovas gali būti tik vyras t.y. vaiko tėvas, taip siaurinant vaiko mamos teises ir pareigas, juk kaip tik su mama, kuri vaiką išnešiojo savo įsčiose yra glaudesnis emocinis ryšys, kaip tik mama pirmaisiais gyvenimo metais duoda daugiau nei tėvas, maitina krūtimi ir t. t. Todėl jos teisių ir pareigų ignoravimas, jų siaurinimas pažeidžia Lietuvos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintą lyčių lygybės principą, bei Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo reikalavimus. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad vaiko tėvas kaip ir motina, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26 straipsnio 2 dalį turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam bei vaikams santuokos sudarymo, jos trukmės ir nutraukimo klausimais. Minimas sprendimas formuoja nuostatą, kad vaikų turtą uzurfrukto teisėmis gali valdyti tik vienas iš tėvų - vyras, taip suvaržant motinos - moters teises.
Pareiškėjas teigia, kad jam nesuprantama nuostata, jog jis laikomas nesąžininga proceso šalimi, nesirūpinusia procesinėmis teisėmis, ir aplaidžiai gynusia savo teises. Pareiškėjas mano, kad Lietuvos policijai galioja ATPK 248 straipsnis, kuris skelbia, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Tačiau po šio nutarimo suprato, kad policijai negaliojo šiame įstatyme nurodyti uždaviniai. Siekiama ne išsiaiškinti objektyvią tiesą, bet siekiama bet kuria kaina, uždangstant savo neveikimą t.y. visapusiškai, pilnutinai ištirti bylos aplinkybes, bet surasti pirmą pasitaikiusį asmenį, įvardinti jį kaip nesąžiningą proceso šalį ir pritaikyti bei užtikrinti, kad ji, nors ir nekalta, patirtų neigiamų teisinių pasekmių.
Pareiškėjas nurodo, kad jis kaip įstatymus gerbiantis asmuo, nors ir nežinodamas, kodėl, gavęs šaukimą 2010-09-23 atvyko į Šiaulių apsk. VPK Kelių policijos biurą, kur jo buvo pasiteirauta, ar jis 2010-07-24 apie 14.10 val. vairavo motociklą, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis pranešė, kad ne jis vairavo, ir iš karto neišsiaiškinus kitų aplinkybių jam buvo įteiktas nutarimas, kuriuo jis nubaudžiamas pagal ATPK 133¹ straipsnio l dalį. Pareiškėjas pabrėžia, kad policijos pareigūnas, surašęs nutarimą net nebandė aiškintis, kas galėjo vairuoti motociklą, ne tik jam neskyrė laiko pasiaiškinti su žmona, kas galėjo vairuoti motociklą, bet net neuždavė klausimo, ar gali žmona žinoti, kas galėjo vairuoti motociklą. Teismo posėdžio metu į teisėjo kausimą „jei būtų atvykusi žmona, o ne jis, ar ją, o ne A. B. būtų baudę“ pareigūnas pasakė, kad taip. Taigi, tai leidžia matyti, kad policijos pareigūnai visiškai netiria bylų, nesiekia išsiaiškinti objektyvią tiesą, o turi vieną tikslą bet ką nubausti, o tai visiškai prasilenkia su ATPK deklaruojamu teisingumo principu. Taigi, pareigūnas nesiekė laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, o siekė nubausti nekaltą asmenį. Skirtingai nuo nutartyje pasakyto, kad jis nesirūpino savo procesinėmis teisėmis, ir aplaidžiai gynė savo teises, nori pabrėžti, kad jis aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis – apskundė šį nutarimą Šiaulių apygardos ir Vyriausiajam administraciniams teismams, o išsiaiškinęs (iš žmonos ir motociklą vairavusio asmens) aplinkybes, iš karto kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą, kad policijos pareigūnai kaip iš jų reikalauja ATPK 248 straipsnis - laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškintų kiekvienos bylos aplinkybes, išspręstų ją tiksliai pagal įstatymus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas įvertinęs atskirojo skundo argumentus pabrėžia, kad A. B. pateikti argumentai dėl jo kaltės ir nubaudimo pagrįstumo pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį, dėl galimo lyčių lygybės pažeidimo, dėl galimai policijos pareigūnų padarytų ATPK 248 straipsnio pažeidimų, nenagrinėjami, kadangi šiuos argumentus išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. priimtose nutartyse, šie argumentai nėra susiję su bylos atnaujinimu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Atskiruoju skundu skundžiamas sprendimas dėl atsisakymo atnaujinti bylą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, keliamas atisakymo atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
ATPK 302²⁰ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, taip pat nukentėjusysis, jų atstovai turi teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių organui (pareigūnui), kurio sprendimu ta byla buvo pradėta. Šis organas (pareigūnas), kai yra pagrindas manyti, kad gali būti bent viena iš šio kodekso 302¹⁷ straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, savo iniciatyva arba pagal gautą prašymą priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Šis tyrimas atliekamas laikantis šio kodekso taisyklių. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), išnagrinėjęs šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą prašymą ir neradęs pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, priima sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą. Tačiau pažymėtina, kad proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas - užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Įvertinus nurodytą administracinių teismų praktiką pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo kontekste, pabrėžtina, jog, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, turi būti nustatyta, kad atitinkamos aplinkybės negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jo žmona A. B. prisiminė, kad jam 2010-07-24 išvykus, ji davė sūnui priklausantį motociklą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. B., gyv. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., tik tada kai reikėjo sumokėti baudą, o jos mokėjimui turėjo būti panaudotos šeimos santaupos. Teismas sprendžia, kad šis faktas pareiškėjui galėjo ir turėjo būti žinomas bylą nagrinėjant iš esmės, tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek priimant 2010-09-23 nutarimą, tiek nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos administraciniame teisme, tiek Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, todėl ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė negali būti pripažinta pagrindu pradėti tyrimą. Kadangi A. B., žinodamas tai, kad 2010 m. liepos 24 d. pats buvo išvykęs (prašyme nurodyta aplinkybė), žinojo, kad sūnui priklausantis motociklas negali būti paimtas be jo ar jo žmonos žinios. Tačiau A. B. nei pirminės apklausos, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė šios aplinkybės, nors tokią aplinkybę turėjo žinoti ir galėjo ją nurodyti.
Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas 2012 m. vasario 6 d. nutartį, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti, atskirajame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. B. atskirojo skundo netenkinti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.