Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjo S. A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. J. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 45 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad 2014-05-22 buvo nustatyta ir S. A. J. įspėtas dėl to, kad nuo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos 6 m atstumu savavališkai įrengė riboženklį ir plotą suarė, o nuo jo dar suarė 8,4 m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio G. L., dalį, tuo pažeisdamas gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė turtines teises. Po 2014-05-22 įspėjimo raštu Nr.36SD-(14.36.104)-1423 per suteiktą vieno mėnesio laikotarpį pažeidimo nepašalino.

Teismo posėdžio metu Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, gavę G. L. skundą, 2014-05-21 atliko žemės naudojimo kontrolę S.A. J. nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Kontrolės metu nustatyta, kad S.A. J. valdomo žemės sklypo naudojimo šiaurinė riba neatitinka pirminiais preliminariais matavimais nustatytų ilgių. Nuo valdomos žemės sklypo ribos 6 m atstumu savavališkai įrengtas riboženklis, o nuo jo išartas gretimas žemės sklypas, priklausantis G. L.. Dėl nustatyto pažeidimo S.A. J. 2014-05-22 buvo įspėtas, nustatytas vieno mėnesio terminas pažeidimui pašalinti. Tačiau 2014-07-10 atlikus pakartotinę kontrolę, nustatyta, kad per suteiktą terminą nustatyto žemės naudojimo pažeidimo nepašalino. Pažeidimas buvo užfiksuotas, remiantis 2000 m. žemės sklypų paženklinimo – parodymo aktais ir nustatytoms žemės sklypų ribomis (žemės sklypų abrisais). Pagal šiuos dokumentus S.A. J. dirbamos žemės sklypo riba buvo perkelta į gretimą žemės sklypą . Pateikė fotonuotraukas, darytas 2014-07-10 ir 2014-07-31, kuriose užfiksuotas S.A. J. suartas ir apsėtas užimtas žemės plotas. Nacionalinės žemės tarnybos atstovės nuomone, ir tuo atveju, kai žemės sklypai pamatuoti preliminariais matavimais, o kadastriniai matavimai bus atlikti tik po žemės sklypų konsolidacijos, S.A. J. jam priklausančiu žemės sklypu turėjo naudotis, laikydamasis žemės sklypo ribų, užfiksuotų dokumentuose. Tol kol neatlikti kadastriniai matavimai ir pakeitimai neįregistruoti, S.A. J. neturi teisės naudotis dalimi gretimo žemės sklypo, net ir tuo atveju, jeigu gretimo žemės sklypo savininkas turi žemės ploto perviršių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S.A. J. kaltės dėl savavališko žemės užėmimo nepripažino, paaiškinęs, kad 2013-10-29 sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o 2014-04-09 pirkimo-pardavimo sutartimi iš N. G. įsigijo 3,6 ha žemės sklypą, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., iš kurio 3,5 ha sudarė ariama žemė. Iš buvusio savininko N. G. žinojo, kad pastarasis naudojo ir deklaravo mažesnį žemės plotą nei nuosavybės teise priklausė. 2014-02-20 dalyvaujant konsolidacijos projekto organizatorei, vadovui, įgaliotiems asmenims, buvo sutikrintos S.A. J. ir G. L. valdomų žemės sklypų ribos, kraštinių ilgiai, nustatyta, kad žemės sklypai persidengia, kad S.A. J. (buvęs N. G.) sklypas yra faktiškai mažesnis 0,28ha, o G. L. valdo ir deklaruoja žemės ploto perviršių. Nustačius žemės ploto perviršių, S.A. J. suarė ir užsėjo dalį G. L. anksčiau valdyto žemės ploto. Kaip įrodymą pateikė žemėtvarkininko G. B. 2014 m. atliktus preliminarius žemės sklypų matavimus, pagal kuriuos S.A. J. žemės sklypo plotas 3,36 ha, o G. L. – 16,52 ha. Riboženkliai galėjo būti sunaikinti, valant kanalus.

ATPK 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už ATPK 45 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą arba po įspėjimo raštu vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių ik keturių tūkstančių litų. Šio pažeidimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančią aplinkybę – tai savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą (naudojimą).

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 9 str., 256 str., 284 str.). Norint taikyti administracinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai. Pagal formuojamą teismų praktiką pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 str., privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad S.A. J. naudojamos žemės patikrinimas buvo atliekamas, gavus gretimo žemės sklypo savininkės G. L. prašymą dėl S.A. J. veiksmų, savinantis jos sklypo dalį.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto S.A. J. paaiškinimus, nustatyta, kad tarp S.A. J. ir G. L. yra kilęs nesutarimas dėl ginčytinų žemės sklypų ribų ir atliktų bei įregistruotų preliminarių matavimų.

Institucija, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, S.A. J. kaltę grindžia 2000 m. atliktais preliminariais matavimais, 2014-05-21 ir 2014-07-10 žemės naudojimo patikrinimo aktais. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad S.A. J. naudojimos žemės ribos nesutampa su 2000 m. preliminariais matavimais užfiksuotomis sklypo ribomis. Tačiau S.A. J. pateiktu 2014-02-20 aktu nustatyta, kad S.A. J. valdomo žemės sklypo ribos natūroje neatitinka žemės sklypo ribų dokumentuose, t.y. sklypo kraštinė 3-4-5 yra trumpesnė 18,8 m nei nurodoma žemės sklypo plane, tokiu būdu S.A. J. faktiškai valdomo žemės sklypo plotas yra mažesnis, nei S.A. J. įsigijo iš buvusio savininko N. G.. Liudyt. N. G. parodymais nustatyta, kad iki parduodamas nuosavybės teise priklausiusį 3,6 ha žemės plotą, liudytojas faktiškai dirbo ir naudojo mažesnį žemės plotą, apie žemės sklypo ribų neatitikimus buvo informavęs gretimo sklypo savininkę G. L.. Kad G. L. faktiškai valdo didesnį žemės plotą nei jai priklauso nuosavybės teise, pripažino G. L. tesimo posėdžio metu. Kad žemės sklypai persidengia S.A. J. nenaudai, konstatuota 2014-02-20 akte.

Iš nekilnojamo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio S.A. J. plotas yra 3,60 ha, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Iš nekilnojamo turto registro duomenų banko išrašo taip pat matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. L., plotas yra 16,20 ha (iš jų žemės ūkio naudmenų 16,08 ha), žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S.A. J. iniciatyva atliktais matavimais (atlikti žemėtvarkininko G. B.) rasti sklypų ribų neatitikimai tarp žemėtvarkos preliminarių matavimų ir šiuo metu esamų sklypų ribų. Pagal pateiktus dokumentus preliminariai nustatyta, kad S.A. J. valdomo žemės sklypo plotas 3,36 ha, o G. L. 16,52 ha, t.y. fiksuotas didesni žemės sklypo plotas nei G. L. įgijo nuosavybės teise. Tokiu būdu, susidarius situacijai, kai neišspręstas S.A. J. valdomo žemės sklypo ploto trūkumas, G. L. faktiškai valdant žemės perviršių, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamai įrodyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 2 dalies sudėties subjektyvusis elementas tyčia, t.y. kad S.A. J. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad G. L. yra ginčo žemės sklypo dalies, kurią jis suarė ir apsėjo, savininkė ir joks pagrįstas ginčas šiuo klausimu negali kilti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių santykių nagrinėjimui. Šis klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso ar administracinių bylų teisenos tvarka. Akivaizdu, kad S.A. J. ėmėsi veiksmų, kad minėta problema būtų išspręsta.

ATPK 250 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

administracinę bylą dalyje, kurioje Stanislovui A. J. inkriminuota veika pagal LR ATPK 45 straipsnio 2 dalį, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.