Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. T. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarimo P. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato (toliau - Institucija) patrulis surašė P. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2010 m. balandžio 29 d., 20.04 val., Birštone, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus (1,89 promilių girtumas, vidutinis girtumo laipsnis), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

II.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

P. T. pripažįsta, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip pat sutinka su jam nustatytu vidutiniu girtumo laipsniu. Tačiau apeliantas mano, kad buvo nubaustas per griežtai, taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių, t. y. kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Skundžiamu nutarimu P. T. buvo paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, kad straipsnio dispozicijoje nurodyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Iš to matyti, kad P. T. ginčijamu nutarimu buvo paskirta minimali administracinė nuobauda. Tokį nutarimą pirmosios instancijos teismas priėmė išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs visas P. T. skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimui aktualias aplinkybes, tame tarpe ir aplinkybes apie jo darbinę padėtį, šeimyninę situaciją bei sveikatos būklę. Iš esmės tas pačias aplinkybes P. T. nurodo ir apeliaciniame skunde, kas reiškia, kad į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta pirmosios instancijos teismui ginčijamu nutarimu skiriant apeliantui minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, nes ji yra minimali ir atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl administracinės nuobaudos individualizavimo, todėl jos nebekartoja.

P. T. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog jis administracinį teisės pažeidimą padarė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis.

ATPK 17 straipsnyje numatyta, kad „administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala“.

Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą (R. Drakšas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis (1 - 98 straipsniai), 198 – 199 psl., 2004 m., Vilnius). Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti nurodytas sąlygas. Teisės teorijoje (V. Piesliakas. Lietuvos baudžiamoji teisė. Antroji knyga, 45 – 48 psl., 2008 m., Vilnius) be kitų būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų (gresiantis pavojus, jo realumas bei akivaizdumas) yra nurodomos ir tokios, kaip galimumas pašalinti kilusį pavojų tik darant žalą kitam saugomam interesui, taip pat padaryta žala turi būti mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

Analizuojamu atveju P. T. nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad pašalinti ar sumažinti savo bei kaimynų nuosavybei kilusį pavojų galėjo tik neblaivus vairuodamas automobilį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P. T. gyvena kartu su drauge (b. l. 19), o tai reiškia, jog ji taip pat turėjo apelianto buto raktus. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad P. T. prašė draugų ar pažįstamų nuvežti jį į namus, taip pat, jog kvietėsi taksi ar ėmėsi kitų priemonių, kurios būtų leidusios išvengti automobilio vairavimo būnant neblaiviam. Pripažintina ir tai, kad P. T. pasirinktos priemonės ir būdai išvengti kilusio pavojaus savo ir kaimynų nuosavybei nebuvo adekvatūs galėjusioms kilti pasekmėms, nes siekiant apsaugoti nuosavybę ir vairuojant automobilį neblaiviam buvo sukeltas pavojus P. T. ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir net gyvybei. Iš to darytina išvada, kad P. T. neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Prienų rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. T. apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.