Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovės atstovui – advokatui Maurui Urbonavičiui, atsakovui G. J., atsakovo atstovui – advokatui Rimvydui Paulauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovui G. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys visiškai tenkintinas

Byloje šalių paaiškinimais bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad G. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 59). Minėtas sklypas yra sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje, o G. J. yra sodininkų bendrijos „Tauras“ narys, šios aplinkybės neneigia ir pas atsakovas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp sodininkų bendrijos ir sodininko, kuris yra bendrijos narys, dėl apmokėjimo už inžinerinių tinklų įrengimą. Ieškovė teigia, jog bendrijos narių susirinkimuose buvo priimti sprendimai dėl inžinierinių tinklų įrengimo bei apmokėjimo, todėl atsakovui atsirado prievolė sumokėti už inžinerinių tinklų įrengimą. Atsakovas su minėtu reikalavimu nesutinka.

Sodininkų bendrija „Tauras“ yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, puoselėti ir tausoti gamtą ir kraštovaizdį (2012-10-05 sodininkų bendrijos „Tauras“ įstatų 1, 8 p.). Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas), 6 str. 1 d.). Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog mėgėjų sodo sklypas – mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir riboženkliais pažymėtas žemės sklypas. Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardintas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Pažymėtina, jog Įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Būtent sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Todėl visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.

Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bendrosios nuosavybės teisės nuostatos, t.y. normos, numatytos Civilinio kodekso 4.72 – 4.92 straipsniuose. Minėtos normos reglamentuoja ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.

Civilinio kodekso 4.76 straipsnyje nustatyta, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė.

Pažymėtina, jog bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (Įstatymo 14 str.). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. Įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintos bendrijos narių susirinkimo išimtinės teisės, pavyzdžiui, bendrijos narių susirinkimas turi kompetenciją spręsti klausimus dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo bei modernizavimo, teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (Įstatymo 15 str. 1 d., 5 p., 15 p.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2008-05-31 sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio pakartotinio susirinkimo metu nuspręsta skelbti konkursą dėl sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo (1 t., b. l. 17-25). Konkursą dėl darbų atlikimo laimėjo UAB „Techsis“, su kuria ieškovė sodininkų bendrija „Tauras“ (duomenys neskelbtini) pasirašė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei papildomą susitarimą Nr. 1 (1 t., b. l. 26-34). Darbų atlikimo kaina, atsižvelgiant į papildomą susitarimą, nustatyta 4184040,00 Lt. Ieškovė sodininkų bendrija „Tauras“ rangovui už atliktus darbus yra sumokėjusi 3066157,14 Lt (1 t., b. l. 35). Sodininkų bendrijos „Tauras“ 2009-09-12 visuotinio pakartotinio susirinkimo metu buvo nutarta, kad sklypų savininkai už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą iš viso turi sumokėti 13000,00 Lt, iš kurių 12000,00 Lt už tinklų įrengimą ir 1000,00 Lt už projektavimo darbus. Taip pat nutarta, jog iš sklypų savininkų, nesumokėjusių pilnos 13000,00 Lt sumos iki 2010-11-15, skolą išieškoti teismine tvarka (1 t., b. l. 36-38). Sodininkų bendrijos „Tauras“ 2011-06-18 pakartotiniame susirinkime nustatyta prievolė ir ne bendrijos nariams mokėti tokią pačią sumą už tinklų įrengimą, taip pat nutarta skolas išieškoti teismine tvarka (1 t., b. l. 39-42). Pakartotiniame 2012-06-30 bendrijos narių susirinkime nutarta netaikyti išimčių sodininkams, kurių sklypai yra Tauro 12, 13, 8, 7 gatvėse dėl mokesčio už vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų įrengimą, mokestis patvirtintas toks pats kaip ir kitiems bendrijos nariams (ir ne bendrijos nariams) - 13000,00 Lt, taip pat nutarta mokėjimo terminų nepratęsti, skolas išieškoti teismine tvarka (1 t., b. l. 43-46).

Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus. Be to, sodininkų bendrijos „Tauras“ įstatų 1999-04-17 redakcijos 8.1. p. bei 2012-10-05 redakcijos įstatų 18.1 p. nustatyta bendrijos nario pareiga laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdybos sprendimus. Minėti sodininkų bendrijos „Tauras“ narių susirinkime priimti sprendimai yra galiojantys, teisėti, nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, taigi šių susirinkimų metu priimti sprendimai yra pagrįsti bei privalomi visiems sodo sklypų valdytojams nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje. Asmuo, manantis, kad priimti sprendimai pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, turi teisę ginčyti tokius sprendimus įstatymų nustatyta tvarka. Kartu teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad kompetentingam bendrijos organui priėmus teisėtą sprendimą dėl naujo bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimo, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje. Asmuo, manantis, kad toks sprendimas neproporcingai suvaržo jo nuosavybės teisę, be kita ko, ir tuo atveju kai asmeniui tenka pareiga kurti naują infrastruktūrą, turi teisę ginčyti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Kartu pažymėtina, jog minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti sodininkų bendrijos „Tauras“ susirinkimuose priimtus nutarimus. Todėl visi bendrijos nariai, taip pat ir atsakovas, privalo vykdyti teisėtai priimtus bendrijos narių susirinkimo sprendimus, nepriklausomai nuo to, ar dalyvavo susirinkime. Atsakovo teigimu byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių atsakovo pareigą mokėti 13000,00 Lt už inžinierinių tinklų įrengimą. Minėtas teiginys prieštarauja byloje esančiai medžiagai, kadangi iš pateiktų 2008-05-31, 2009-09-12, 2011-06-18, 2012-06-30 bei 2013-08-28 bendrijos narių susirinkimo protokolų nustatyta, jog visų susirinkimų metu buvo nutarta patvirtinti mokestį, kreiptis dėl skolų išieškojimo ir pan. Teismas pažymi, jog teismui nėra pateikta duomenų apie susirinkimų metu priimtų sprendimų nuginčijimą, todėl teismas neturi įstatyminio pagrindo pripažinti, jog susirinkimų metu priimti sprendimai yra neteisėti.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad neaišku kokiu pagrindu paskaičiuota sumokėti 13000,00 Lt. Bendrijos narių susirinkimų metu buvo nutarta, kad sklypų savininkai už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą iš viso turi sumokėti 13000,00 Lt, iš kurių 12000,00 Lt už tinklų įrengimą ir 1000,00 Lt už projektavimo darbus, minėti sprendimai yra teisėti ir galiojantys. Dauguma bendrijos narių sumokėjo nustatytą įmoką už tiesiamus tinklus, taip pritardami bendrijos narių susirinkimų nutarimams dėl inžinerinių tinklų tiesimo. Statybos darbų techninis prižiūrėtojas A. S. 2012-06-30 vykusio bendrijos narių susirinkimo metu (1 t., b. l. 43-46) patvirtino, kad I-ojo ir II-ojo etapo darbai yra atlikti, gyventojai jungiasi prie inžinerinių tinklų, tą patvirtina ir AB „Klaipėdos vanduo“ 2012-01-27 ir 2012-02-13 laikinos pažymos (1 t., b. l. 55-56). Ne visi sodininkai, kaip minėta, yra sumokėję nustatytą įmoką, todėl iki šiol, esant lėšų trūkumui, neužbaigti visi inžinierinių tinklų įrengimo darbai, t.y. inžinierinių tinklų įrengimas nebaigtas ne dėl ieškovės kaltės. Susirinkimo įvykusio 2013-08-28 metu nutarta perleisti už simbolinę kainą inžinierinius tinklus nebaigtos statybos fazėje AB „Klaipėdos vanduo“ su sąlyga, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pabaigtų įrengti inžinierinių tinklų III-ąjį etapą ir I-ojo bei II-ojo etapo įvadus 2014 m. (1 t., b. l. 143-148). Tačiau iki šiol minėta sutartis tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir sodininkų bendrijos „Tauras“ nesudaryta. Atleidžiant sodininkus, nevykdžiusius bendrijos narių susirinkimo priimtų teisėtų ir galiojančių sprendimų, nuo prievolės mokėti nustatytą įmoką būtų pažeistas pusiausvyros bei sąžiningumo principas, kadangi sąžiningų sodininkų dėka nesąžiningi sodininkai, t. y. nustatyta tvarka ir terminais nevykdantys prievolės, įgytų teisę naudotis naujais bendrosios nuosavybės objektais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinant tai, kad nėra pateikta jokių duomenų, jog atsakovas už inžinerinių tinklų įrengimą yra sumokėjęs visą sumą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 9000,00 Lt už inžinerinių tinklų įrengimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos, t. y. 270,00 Lt žyminis mokestis ir 1960,00 Lt už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą, yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl ieškovei priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 93, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priteisti iš atsakovo G. J. 9000,00 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9000,00 Lt sumą nuo 2013-03-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2230,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei sodininkų bendrijai „Tauras“.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.