Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-12-03 · Civilinė byla Nr. 2-1565/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-03
Bylos Nr.
2-1565/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Egvidus“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Atkirtos būstas“
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1565/2009Procesinio sprendimo kategorija 99.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Egvidus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6108-104/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Egvidus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Atkirtos būstas“ dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Egvidus“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Atkirtos būstas“ dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo. Ieškovas nurodė ieškinio kainą - 557 748 Lt ir sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio. Paduodamas ieškinį, ieškovas pateikė prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas nurodė, kad įmonės finansinė padėtis šiuo metu yra sunki. Dėl atsakovo nesumokėto įsiskolinimo ieškovas negali atsiskaityti su kitomis įmonėmis, todėl UAB „Egvidus“ turtas yra areštuotas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovo prašymus dėl iš dalies atleidimo nuo žyminio mokesčio ir jo atidėjimo atmetė, nustatė terminą trūkstamam žyminiam mokesčiui sumokėti, pažymėjo, kad nesumokėjus ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 9 557 Lt. Taip pat nurodė, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė 2009 m. birželio 30 d. balansą, iš kurio matyti, ieškovas turi pakankamai turto, iš kurio gali sumokėti visą žyminį mokestį. Todėl teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad įmonės turtas yra areštuotas ir tai yra kliūtis sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Todėl teismas atmetė ieškovo prašymą atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal CPK 84 straipsnį, teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tik tuo atveju, kai pareiškėjo turtinė padėtis procesinio dokumento padavimo dieną yra sunki, tačiau yra pagrįstų įrodymų, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir jis galės susimokėti žyminį mokestį. Teismas sprendė, kad iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados, jog įmonės finansinė padėtis ieškinio padavimo metu yra sunki, todėl ieškovo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą (CPK 84 str.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB Egvidus“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinti prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirajam skundui pagrįsti apeliantas nurodo, kad nors teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sunkią jo finansinę būklę, iš prie atskirojo skundo pridėto balanso ir įmonės sąskaitos išrašo bei antstolio patvarkymų matyti, kad įmonė šiuo metu negauna pajamų, neturi turto ir yra areštuotos visos įmonės lėšos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų atlikdamas ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme.

CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, apeliacinį ar atskirąjį skundą ir kt.). Priešingu atveju, ieškiniui ar skundui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. Nustatytu terminu neištaisius nurodyto trūkumo, ieškinys ar skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Taigi, žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.

Proceso įstatymas suteikia teisę asmeniui, kurio turtinė padėtis sunki, teikti teismui motyvuotą prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėdamas tokį prašymą, teismas turi įvertinti asmens pateiktus jo sunkią finansinę padėtį įrodančius dokumentus (CPK 83 str. 3 d.). Šios nuostatos tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Todėl tuomet, kai asmuo prašo atleisti jį beveik nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą, turi būti vertinami ne tik jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai bei atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, bet ir atsižvelgiama į asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-551/2007).

Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atleisti ieškovą nuo viso 9 577 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. (ieškinio suma 557 748 Lt, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. 1 d.).

Kaip jau minėta, pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, nustatęs, kad dėl besikreipiančio į teismą asmens turtinės padėties įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą turi būti vertinama pareiškėjo turtinė padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto pateiktų įrodymų nepakanka išvadai, jog nustatytas žyminis mokestis jam yra per didelė našta, dėl kurios būtų pagrindo atleisti ieškovą nuo dar didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d., 178, 185 str.).

Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės teismui pateikė duomenis apie jo turimą turtą ir išdėstė aplinkybes, kodėl negali sumokėti žyminio mokesčio. Iš kartu su atskiruoju skundu pridėto ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovo piniginės lėšos areštuotos, iš 2009 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad tiek šiais, tiek praėjusiais metais ieškovo bendrovė dirbo nuostolingai – 2008 m. turėjo 10 672 Lt nuostolių, šiais metais – 15 500 Lt nuostolių (b. l. 123). Iš 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad ieškovo turtas sudaro 651 686 Lt, tačiau didžiąją šio turto dalį – 646 954 Lt – sudaro per vienerius metus gautinos sumos (b. l. 125). Todėl įvertinus aplinkybę, jog balanse nurodyto turto, iš kurio būtų galima sumokėti žyminį mokestį šiuo metu nėra, tačiau egzistuoja reali galimybė jį sumokėti ateityje, yra pagrindas spręsti, jog teismas turėtų sudaryti galimybę sunkioje turtinėje padėtyje esančiai įmonei, kurios turtinė padėtis ateityje turėtų pagerėti, bylinėtis, šiuo metu nesumokant žyminio mokesčio už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą, o atidedant šio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo byloje (CPK 84 str.).

Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino ieškovo paduotą prašymą ir kartu su juo pateiktus įrodymus, tačiau netinkamai vertino ieškovo sunkią turtinę padėtį esamu momentu ir jo galimybes ateityje sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užkirto ieškovui teisę į teisminę gynybą. Žemesnės instancijos teismo nutartis dėl joje padarytų proceso teisės normų esminių pažeidimų naikintina, ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo tenkintinas iš dalies, 9 077 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovui už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą atidėtinas iki teismo sprendimo priėmimo byloje (CPK 84 str., 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 84 straipsniu bei 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį.

Ieškovo UAB „Egvidus“ prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo tenkinti iš dalies ir atidėti 9 077 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą iki teismo sprendimo priėmimo byloje.

Teisėjai Gintaras PečiulisNijolė PiškinaitėDonatas Šernas