Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui O. C. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad po santuokos sudarymo 2019 m. pradžioje atsakovas pasikeitė, pasidarė grubus, pradėjo grasinti tiek jai, tiek jos nepilnametėms dukroms, visiškai nustojo prisidėti prie šeimos bendro išlaikymo, pradėjo grasinti išvarysiantis ją su vaikais iš namų. Dėl to ieškovė nusprendė, kad santuoką atsakovas, būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu, sudarė tik siekdamas įgyti galimybę gyventi ir dirbti Lietuvoje. 2019 m. viduryje jos ir vaikų gyvenimas itin pasunkėjo, kadangi dėl nuolatinio atsakovo naudojamo psichologinio smurto prastėjo jos dukrų sveikata (E. M. turi vidutinį neįgaluma, serga cukriniu diabetu su komplikacijomis, yra priklausoma nuo insulino, o D. M. ruošėsi auglio pašalinimo operacijai). Atsakovas ignoravo jos dukrų sveikatos problemas, grasino sukelti konfliktą šeimoje, dėl ko išgyveno jos vaikai. 2019 m. rudenį ji paprašė atsakovą išsikelti, pastarasis pagrasino pats išmesti ją iš namų, suvokdamas sunkią jos finansinę padėtį. 2019 m. spalio 25 d. kilusio ginčo metu atsakovas panaudojo prieš ją fizinį smurtą, dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau 2020 m. balandžio 23 d. nutrauktas. Ieškovė teigia siūliusi atsakovui nutraukti santuoką bendru sutarimu, tačiau jis nesutiko su santuokos nutraukimu. Pažymi, kad su atsakovu bendrų vaikų neturi, santuokoje bendro turto neįgijo, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, kreditorių šalys neturi, po santuokos prašo jai palikti dabar turimą pavardę M., o atsakovui – C.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. M. ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad santuoką nutraukti bendru sutarimu sutinka tik su sąlyga, kad atsakovas atlygins jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad jos pajamos nėra didelės, ji augina nepilnamečius vaikus, patirtos išlaidos advokato pagalbai jai yra dideli pinigai, o bendrą sutarimą dėl santuokos nutraukimo ji bandė pasiekti jau nuo 2019 metų pabaigos, tačiau su atsakovu sutarti nepavyko dėl ko buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu. Papildomai paaiškino, kad po santuokos matėsi agresyvus atsakovo elgesys, ignoravimas, spaudimas, šantažas finansine padėtimi. 2019 metų pradžioje ieškovė siūlė skirtis gražiuoju, bet atsakovas tų prašymų nepaisė, gyveno toliau, visa tai baigėsi smurtu. Kreipėsi į policiją ne dėl to, kad norėjo atsakovą nubausti, o siekdama apsaugoti šeimą ir vaikus. Patvirtina, kad šalys nuo 2019 m. lapkričio mėnesio gyvena skyrium.

Teismo posėdžio metu atsakovas O. C. ir jo atstovas sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės arba bendru sutarimu, neprieštaravo dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo, tačiau nesutiko su ieškovės reikalavimu atlyginti bylinėjimosi išlaidas, siūlė, kad kiekviena šalis liktų prie savų. Atsakovas paaiškino, kad iki santuokos sudarymo kartu gyveno vienerius metus. Ieškovas dirbdavo nuo ryto iki vakaro, daug laiko praleisdavo darbe. Sutuoktiniai buvo susitarę, kad jis mokės už butą, o ieškovė savo lėšas taupys, kad įsigytų sklypą ar kažką pan. Kai santykiai ėmė nutrūkti ieškovė paaiškino atsakovui, kad jai nieko nepavyko sutaupyti. Atsakovas tvirtina ir prisiekia, kad niekada nepastūmė, negražiai nepavadino, nepažemino nei jos, nei jos vaikų, niekada neatsisakė jai padėti finansiškai. Atsakovas visada stengėsi, kad uždirbtų lėšų sklypui įsigyti ir namui pastatyti. Atsakovas nurodo, kad iki santuokos sudarymo atsakovas padengė ieškovės turėtas skolas, išpirko automobilį, kurį ji buvo pasiskolinusi, taip pat jį suremontavo. Tačiau šių išlaidų nereikalauja. Iki santuokos sudarymo atsakovas jau metus laiko gyveno ir dirbo Lietuvoje, todėl nesutinka su teiginiu, jog santuoka buvo sudaryta tik dėl galimybės dirbti Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš į bylą pateikto santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad šalys kartu negyvena nuo 2019 m. lapkričio mėnesio. Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad po santuokos sudarymo ėmė ryškėti jų charakterių skirtumai, išsiskyrė interesai, požiūriai į gyvenimą kartu, ėmė nesutarti dėl sutuoktinių tarpusavio teisių ir pareigų vykdymo, bendro šeimos biudžeto formavimo ir planavimo. Šalys bendro ūkio netvarko ir santuokinio gyvenimo negyvena. Atkurti šeimos nė vienas nebenori.

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 6.72 straipsnis).

Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

Santuokos metu šalys neįgijo jokio nekilnojamojo ar kito registruoto kilnojamojo turto.

Byloje nėra duomenų apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikoje šalims nėra užvesta vykdomųjų bylų dėl išieškojimų.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Abi šalys prašė palikti ieškovei M. pavardę. Esant tokioms aplinkybėms, šalių pavardės nekeičiamos, nutraukus santuoką joms paliekamos iki santuokos ir jos metu turėtos pavardės.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad patyrė 400 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Be to, sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį už reiškiamą ieškinį. Ieškinį tenkinus visiškai šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis).

Teismas neturi pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkos, nes nenustatyta, kad ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas. A. M. ir O. C. dalyvavo mediacijoje dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tačiau mediacija baigėsi nesudarius taikos sutarties. Iš mediatorės Indrės Januškaitės rašto turinio matyti, kad nėra duomenų, jog šalys naudojosi mediacija nesąžiningai ar mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovas O. C. išėjo iš mediacijos proceso jau po penkių minučių nuo jos pradžios. Šalys gyvenas skyrium jau nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, per šį laikotarpį šalims nepavykus rasti tarpusavio sutarimo dėl santuokos nutraukimo, ieškovė pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą su ieškiniu, prieš tai išnaudojusi įstatymo numatytus ikiteisminius ginčų sprendimų būdus. Dėl to teismas neturi pagrindo išvadai dėl ieškovės nesąžiningumo, kas galėtų būti pagrindu nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytų išlaidų paskirstymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 274, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo O. C., gimusio (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei A. M. pavardę M., o atsakovui O. C. pavardę – C.

Priteisti iš atsakovo O. C., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 475 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Išsiųsti įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.