Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-06 · Administracinė byla Nr. AS-822-499-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-06
Bylos Nr.
AS-822-499-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
G. K., G.
Atsakovas
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui
Administracinė byla Nr. AS822 – 499/2010Procesinio sprendimo kategorija 76 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTAR T I S2010 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus išaiškinimo bei nutartyje esančio rašymo apsirikimo ištaisymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus neveikimą. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis grąžino pareiškėjo G. K. kasacinį skundą, nurodęs, kad skundas nepasirašytas. Šį Jono Prapiesčio procesinį veiksmą pareiškėjas apskundė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Gintarui Kryževičiui, tačiau pastarasis, pareiškėjo teigimu, jam raštu atsakęs, jog Jono Prapiesčio veiksmuose pažeidimo nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjo G. K. skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį paliko nepakeistą.

II.

Pareiškėjas G. K. pateikė teismui prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties motyvuojamąją dalį, paaiškinant motyvuose minimų teisės aktų reikšmę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi; ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis motyvuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 4 dalimi. Civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios kasacinio skundo priėmimą, yra identiškos Baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, nurodant motyvuose Civilinio proceso kodekso nuostatas: nutarties motyvuojamojoje dalyje penktoje pastraipoje neteisingai nurodytas įstatymo pavadinimas bei straipsnis: vietoje žodžių „Civilinio proceso kodeksas“ turėtų būti žodžiai „Baudžiamojo proceso kodeksas“, taip pat penktos pastraipos antroje eilutėje neteisingai nurodytas Kodekso straipsnis – vietoje 350 straipsnio 4 dalies turėtų būti nurodytas 372 straipsnio 5 dalis. Teisėjų kolegija vertina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartyje procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, tačiau minėti rašymo apsirikimai yra taisytini.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Sprendimo neaiškumas yra ta sąlyga, kuri ir sąlygoja poreikį tiek teismui, tiek proceso dalyviams išaiškinti teismo sprendimą ir tuo pašalinti trūkumus, atsiradusius dėl formuluočių dviprasmiškumo ar neaiškumo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS146-291/2009, AS556-200/2009, Nr. AS525-459-09) sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl, sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai, kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo), prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjo G. K. skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį paliko nepakeistą. Kaip matyti iš byloje esančio lydraščio (b. l. 21), teismo nutartis dėl atsisakymo priimti skundą jau įvykdyta, nes pats skundas su priedais jau grąžintas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju ABTĮ 94 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą pareiškėjo prašoma apimtimi nėra galima tiek dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies pakankamo aiškumo, tiek dėl to, kad teismo sprendimas jau yra įvykdytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 2 dalimi, 94 straipsnio 3 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

ištaisyti rašymo apsirikimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartyje ir šios nutarties motyvuojamosios dalies penktą pastraipą pradėti taip: “Kolegija pažymi, kad kasacinio skundo priėmimo bei nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK). BPK 372 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama”.

Pareiškėjo G. K. prašymą dėl nutarties išaiškinimo atmesti. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė