Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2026 m. sausio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. (toliau – ir Pareiškėja) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2025 m. lapkričio 27 d. 02.23 val. (duomenys neskelbtini) iškvietė policijos pagalbą žinant, kad pagalba nereikalinga, t. y. melagingai iškvietė policijos pajėgas, pranešdama, jog ją muša vyras, atvykus policijos pareigūnams triukšmo nenustatyta, buto durų niekas neatidarė, konflikto nesigirdėjo, kaimynai patvirtino, kad jokio triukšmo ar konflikto negirdėjo, nenustatyta, jog kažkam būtų reikalinga kokia nors pagalba. Už šį administracinį nusižengimą jai skirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose Jonavoje gautas G. B. skundas, kuriuo prašoma: pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. skirti minimalią baudą ir ją sumažinti perpus. Skunde nurodė, kad bauda Pareiškėjai turėtų būti sumažinta, kadangi ji visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, pirmą kartą padarė administracinį nusižengimą, nėra nustatytų jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o padarytais veiksmais reali žala padaryta nebuvo.

Atsiliepimu į pateiktą skundą Institucija prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir Pareiškėjos skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėja, paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu 112 pranešė apie tai, kad ją „ką tik sumušė vyras, jis turi orderį, sudavė tris kartus per galvą...“. Garso įraše girdėti, kaip fone kalba vyras, kuris aiškina, jog niekas moters nemušė, taip pat skambučio pabaigoje aiškiai girdėti kaip sako „G., ką tu darai?“. Pokalbio telefonu metu moteris ypatingai emocingai šaukė, neklausė ką kalba operatorė, sudarydama įspūdį, jog tuo metu yra daromas nusikaltimas prieš ją, tačiau nenurodė adreso ar kitų svarbių aplinkybių. Atvykus policijos pareigūnams nustatyta, kad ši informacija nepasitvirtino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į pranešimą reagavo policijos pareigūnų ekipažas, kuris vyko iš (duomenys neskelbtini) miesto. Kadangi pranešimas buvo kvalifikuotas A kategorija, pareigūnai privalėjo į jį sureaguoti nedelsiant ir važiuoti į įvykio vietą maksimaliu greičiu, taip rizikuodami tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikata bei gyvybėmis.

Nors galima susidaryti įspūdį, jog moteriai gresia realus pavojus sveikatai ar gyvybei, po skambučio Pranešėja nekvietė Greitosios medicinos pagalbos, nebandė susisiekti su tarnybomis dar kartą, kas patvirtintų, kad pagalba tikrai reikalinga. Šie duomenys patvirtina, kad skambučio metu išreikštos emocijos buvo tik vaidyba, t. y. Pareiškėja taip elgėsi tyčia, galimai dėl konflikto su sugyventiniu, kurį jis patvirtino, bet net sugyventinis negalėjo paaiškinti, kodėl Pareiškėja paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir kvietėsi Policijos pajėgas, nes joks smurtas prieš ją nebuvo naudotas. Institucija pažymi, kad vien Pareiškėjos subjektyvus situacijos interpretavimas vadovaujantis moters išgyvenimais, nesudaro pagrindo kviesti specialiąsias tarnybas. Įstatymo leidėjo suteikta teise pranešti apie teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai ir kt., asmenys privalo naudotis sąžiningai ir protingai. Pažymėtina, kad šis pažeidimas gali sukelti ne tik atitinkamų tarnybų darbo trukdžius, tačiau potencialiai pakenkti kitų asmenų ar visuomenės interesams, tais atvejais, kai išties būtina pagalba kitoje vietoje ar kitoje situacijoje, o tarnybos trukdomos dėl melagingo iškvietimo.

Atsiliepime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju, Pareiškėja po pranešimo apie jos tariamą sumušimą pati į Policiją artimiausiu metu nesikreipė ir nenurodė, jog gailisi dėl savo poelgio ar kaip kitaip pademonstravo nuoširdų savo veiksmų pasmerkimą, o kaip tik priešingai – ilgą laiką vengė pokalbio su Tyrėja, nepateikė jokių paaiškinimų dėl kokių priežasčių taip pasielgė, ignoravo oficialų Policijos šaukimą atvykti į Policijos komisariatą ir tik formaliai nurodė, jog gailisi dėl savo poelgio. Tačiau net ir toks formalus kaltės pripažinimas ir nurodymas, jog asmuo gailisi, bylos nagrinėjimo metu buvo pripažinta asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjos administracinių nusižengimų istorija buvo vertinama kaip asmenį neigiamai charakterizuojantys duomenys. Atkreiptinas Teismo dėmesys, kad net ir atsižvelgiant į visą aukščiau pateiktą informaciją, Pareiškėjos asmenybė bylos nagrinėjimo metu Institucijos vertinta labai palankiai ir jai paskirta 300 Eur bauda, kuri yra vos didesnė už minimalią paskirtiną baudą.

Atkreiptinas dėmesys, jog Pareiškėja pageidauja gauti pusę minimalios baudos už padarytą nusižengimą, kas taikoma tik tais atvejais kai bauda paskiriama surašant administracinį nurodymą, tačiau atsižvelgiant į padaryto nusižengimo ypatingą pavojingumą tiek į įvykį reaguojantiems pareigūnams, tiek kitiems asmenims, kuriems dėl pareigūnų reagavimo į melagingą pranešimą pagalba nebūtų suteikta laiku, įstatymo leidėjas numatė maksimalią baudą net 2 000 Eur, o vadovaujantis ANK 610 straipsnio 2 dalies 1 punktu administracinis nurodymas negalimas kai „šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu vieno tūkstančio penkių šimtų eurų maksimali bauda“.

Institucija laikosi pozicijos, kad Pareiškėjos veika buvo pavojinga, kadangi Policijos dirbančių pajėgų konkrečioje vietovėje skaičius yra ribotas ir iškilus realiam įvykiui, kuriame reikalinga skubi Policijos pagalba, konkretūs pareigūnai reagavę į šį melagingą pranešimą negalėtų savalaikiai suteikti reikiamos pagalbos. Įstatymo leidėjo suteikta teise pranešti apie teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai ir kt., asmenys privalo naudotis sąžiningai ir protingai. Institucijos nuomone, pareigūnas priėmęs sprendimą, tinkamai individualizavo nuobaudą, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir nelaikytina per griežta, taip pat byloje nėra nustatyta jokio objektyvaus pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuo statas, o skunde išdėstyti argumentai, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Į teismo posėdį abi šalys neatvyko. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju G. B. apie posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai informuota, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į skundą taip pat prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo 200 iki 2 000 Eur. ANK 493 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Teismų praktikoje konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – jis gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Iš bylos duomenų matyti, kad G. B. administracinėn atsakomybėn patraukta dėl to, kad 2025 m. lapkričio 27 d. 02.23 val. (duomenys neskelbtini) iškvietė policijos pagalbą žinant, kad pagalba nereikalinga, t. y. melagingai iškvietė policijos pajėgas, pranešdama, jog ją muša vyras, atvykus policijos pareigūnams triukšmo nenustatyta, buto durų niekas neatidarė, konflikto nesigirdėjo, kaimynai patvirtino, kad jokio triukšmo ar konflikto negirdėjo, nenustatyta, jog kažkam būtų reikalinga kokia nors pagalba. Už šį administracinį nusižengimą jai skirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra. G. B. skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas - Pareiškėja nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, prašo paskirti minimalią baudą ir ją sumažinti pusiau. Atsižvelgiant į tai, skundas nagrinėtinas skundo ribose – paskirtos administracinės nuobaudos - baudos dydžio individualizavimo kontekste.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti.

Pareiškėja skunde nurodė, kad bauda jai turėtų būti sumažinta, kadangi reali žala nebuvo padaryta. Tačiau teismas su tokiu argumentu nesutinka, kadangi Pareiškėjos padarytas tyčinis administracinis nusižengimas trikdo policijos ir kitų tarnybų darbą, kelia pavojų visuomenei, nes dėl tokių melagingų pagalbos prašymų gali būti laiku nesuteikta pagalba tais atvejais, kai ji iš tiesų yra reikalinga. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pranešimas buvo kvalifikuotas A kategorija, dėl ko pareigūnai privalėjo į jį sureaguoti nedelsiant ir ekipažas iš Kauno miesto į įvykio vietą važiavo maksimaliu greičiu, taip rizikuodami tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikata bei gyvybėmis. Tai, jog dėl Pareiškėjos padaryto nusižengimo nekilo sunkių padarinių, šiuo atveju teismas vertina kaip laimingą atsitiktinumą, kuris nemažina veikos pavojingumo.

Pareiškėja savo prašymą taip pat argumentavo tuo, kad baudos dydis turėtų būti mažinamas, kadangi ji kaltę pripažino ir gailėjosi. Bylos duomenimis matyti, kad Pareiškėja ilgą laiką vengė pokalbio su Tyrėja, nepateikė paaiškinimų dėl kokių priežasčių taip pasielgė, ignoravo oficialų Policijos šaukimą atvykti į Policijos komisariatą ir tik formaliai nurodė, jog gailisi dėl savo poelgio. Tačiau net ir šiuo atveju Institucija, priimdama nutarimą, tokį kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi laikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vien atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, neįpareigoja sprendimą priimančios institucijos ar Teismo skirti minimalią baudą, o tik suteikia teisę pažeidėjui gauti mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis nuobaudą.

Nagrinėjamu atveju, įvertinama ir G. B. asmenybė. Pareiškėja yra neteista, administracinių nusižengimų registro duomenimis, per penkerius metus bausta 18 kartų: 5 kartus pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį (nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones), 3 kartus pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (viršijo vidutinį greitį), 1 kartą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (vairuodama transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis), 1 kartą pagal 415 straipsnio 2 dalį (vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros), 5 kartus pagal 416 straipsnio 3 dalį (viršijo greitį), 1 kartą pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį (įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną nesumokėjus vietinės rinkliavos nurodyta tvarka), 2 kartus pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (paliko transporto priemonę stovėti vietoje, kurioje sustoti draudžiama). Nors padaryti pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklėmis, tačiau jie vis tiek Pareiškėją charakterizuoja neigiamai, kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pažeidėjai paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl mažinti ir taip arti minimaliam dydžiui paskirtą baudą, pagrindo nėra. Juo labiau, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl neda­rytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas asmenis gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) už ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą surašytas teisėtai bei pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad G. B. buvo skirta 300 Eur dydžio bauda, kai ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bauda gali būti nuo 200 Eur iki 2000 Eur. Tai rodo, kad įvertinus visas administracinio nusižengimo aplinkybes, Pareiškėją charakterizuojančius duomenis, Pareiškėjai paskirtos baudos dydis buvo arti minimalaus sankcijoje nustatyto baudos dydžiui. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą, ir G. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.