Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

dalyvaujant ieškovui V. M., jo atstovui advokatui S. Jankauskui, atsakovei L. L.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei R. Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei L. L., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01306-2018-5) Procesinio sprendimo kategorija:

2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

9. Iš gimimo įrašo kopijos matyti, kad U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra V. M., motina - L. L. (b. 1. 8). Vaiko tėvai santuokos nesudarę, kaip teigia ieškovas, kartu gyveno nuo 2016 metų. Paskutinį kartą atsakovę matė 2018 m. lapkričio 3 d.. Dukrą kuri buvo palikta pas atsakovės motiną atvežė atsakovės motina ir pasakė, kad jos dukra su drauge išvažiavo į Kauną. Vėliau jis sužinojo, kad atsakovė su nauju draugu išvažiavo į Norvegiją. Mergaitė liko gyventi su tėvu. Ieškovo V. M. šeimos sudėtis: U. M., jo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. 1. 6, 7) Kaip ieškovas nurodė, jis nuomojasi dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini).

10. Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 1 d., 3.174 str. 2 d. numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Ieškovas prašė, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad U. M. nuo gimimo visą laiką gyveno su tėvu, su juo gyvena ir šiuo metu. Iki 2018-11-03 kartu gyveno ir vaiko motina L. L., kuri šiuo metu yra nusišalinusi nuo vaiko auginimo. Ieškovo teigimu išvykusi į Norvegiją.

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje pateiktų išvadų matyti, kad buvo įvertintos ieškovo gyvenimo sąlygos. Ieškovas gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute su visais patogumais. Ieškovas su buto savininke pasirašęs nuomos sutartį. Bute atliktas remontas, yra būtiniausi baldai, namų apyvokos reikmenys. Vaikas turi savo lovelę, amžių atitinkančių žaislų, lavinimo priemonių, rūbelių. Vaikui sudarytos sąlygos miegui, poilsiui, žaidimui. Vaikas prirašytas UAB „Raseinių šeimos gydytojų centre", ieškovo teigimu yra visi

būtini skiepai atlikti. Vaiką prižiūrėti tėvui padeda jo sesuo ir vaiko močiutės. Skyrius neturi duomenų apie V. M. netinkamą tėvo pareigų vykdymą. Pagal nurodytą ieškinyje adresą lankantis pas atsakovę L. L., jos motina paaiškino, kad dukra pas ją negyvena, jai nežinoma jos gyvenamoji vieta (b. 1. 33-34) Ieškovo gyvenimo sąlygos įvertintos, jos tinkamos vaikui augti ir ugdytis. Mergaitei šiuo metu yra dešimt mėnesių, ji dar kūdikis. Kaip nurodė ieškovas, mergaitę prižiūrėti jam padeda sesuo. Ieškovui buvo suteiktas mėnuo vaiko priežiūros atostogų (b. 1. 10). Atsakovei suteiktos atostogos vaiko auginimui iki trejų metų, t. y. nuo 2018-03-10 iki 2021-03-10. Be to atsakovė L. L. gavo išmoką už vaiką 2517,27 Eur (b. 1. 24, 25) Įvertinus byloje pateikiamus duomenis, tai, jog vaikas nuo mažens gyvena su tėvu, yra tarp tėvo ir dukros

užsimezgęs artimas ryšys, mama nuo rūpinimosi vaiku nusišalino savo noru, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje manymu, geriausia vaiko interesus atitiktų tai, kad U. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, U. M. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu V. M. jo gyvenamojoje vietoje.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas supranta, jog dukra turi bendrauti su atskirai gyvenančia motina. Ieškovas atsakovei leistų bendrauti su dukra keturis kartus per mėnesį U. M. gyvenamojoje vietoje iš anksto suderinus laiką. Atsižvelgiant į tai, kad U.

M. yra dar labai maža, ieškovo prašomas bendravimas vaiko gyvenamojoje vietoje yra realus ir pagrįstas. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, bendravimo tvarka atsakovės su vaiku nustatytina tokia: atsakovė, vaiko motina L. L. su dukra U. M. gali bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį vaiko gyvenamojoje vietoje, susitikimo su dukra laiką prieš dvi dienas suderinusi su vaiko tėvu V. M.. Pasikeitus aplinkybėms šalis pakartotinai turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

13. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra svarbiausi, jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. CK 3.194 str. 1 d. numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį.

14. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą investicijas, sveikatą išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad,

nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009;

2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš atsakovės prašo priteisti po 200 Eur periodinių išmokų dukrai. Išlaikymą priteisti prašo nuo 2018 m. lapkričio 19 d. Mano, kad tai suma kurią atsakovė galėtų mokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas dirba UAB „N.", vidutinis

mėnesio darbo užmokestis apie 700 Eur (b. 1. 9, 10-11), atsakovė taip pat dirbo UAB „N.", nuo 2018-03-10 yra vaiko priežiūros atostogose, nuo 2018-06-01 gauna po 462,11 Eur per mėnesį motinystės išmoką (b. 1. 24-32). Ieškovo ir atsakovės vardu nėra registruotų transporto priemonių

(b. 1. 29, 30).

16. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma po 200,00 Eur dukros išlaikymui yra protinga ir optimali, kad būtų tenkinami mažamečio vaiko poreikiai. Jei tokia pat suma bus skiriama ir iš ieškovo, tai yra pakankama, kad patenkintų U. M. poreikius. Atsakovė yra jauna, darbinga, turi realią galimybę tokią sumą skirti savo nepilnametės dukros išlaikymui. Materialinis išlaikymas,

priteistinas nuo 2018 m. lapkričio 3 d. , t. y. nuo to laiko, kai vaiką išlaiko vien tik ieškovas, o atsakovė prie vaiko išlaikymo neprisideda.

17. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto

teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovui. (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).

18. Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio (b. 1. 2). Ieškinį patenkinus pilna apimtimi, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina jo sumokėta žyminio mokesčio suma 100 Eur. Iš atsakovės valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio dalis dėl išlaikymo, t.y.

72 Eur ir teismo patirtos pašto išlaidos (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.)

Vadovaujantis LR CPK 259, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti. Nustatyti nepilnamečio vaiko U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) , nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu V. M. gim. (duomenys neskelbtini)a.k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jos nepilnamečiam vaikui U. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki vaiko pilnametystės.

Pirma ir antra sprendimo dalys vykdomos skubiai.

Išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavedama vaiko tėvui V. M..

Nustatyti U. M. bendravimo tvarką su motina L. L. taip: L.

L. su dukra U. M. gali bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį vaiko buvimo vietoje, susitikimo su dukra laiką prieš dvi dienas suderinusi su vaiko tėvu V. M..

Priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 et) jo sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės L. L. 72,00 Eur (septyniasdešimt du eurus 00 et) žyminio mokesčio ir 2,14 Eur (du eurus 14 ct) teismo turėtų pašto išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank", banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.