Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „INDUSTRIKA“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. rugpjūčio 4 d. apie 20 val. gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje stūmė vaikams skirtą žaidimo stalą į šalia jo stovėjusį mažametį N. K., gimusį (duomenys neskelbtini), dėl ko stalo kojai atsitrenkus į vaiko dešinę koją, buvo padarytas nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė mažamečio N. K. sveikatą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2011 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepamena, grįžęs namo iš darbo pradėjęs priekaištauti buvusiai žmonai dėl netvarkos namuose ir neišneštų šiukšlių, abu ėmę bartis. Girdėdamas jo ir buvusios žmonos barnį N. bandė užstoti mamą ir metė į jį savo šlepetę. Jis dėl to subarė sūnų ir norėdamas jį sugauti pradėjo vytis aplink stalą ir pastūmė link N. žaidimų stalą, kad šį sustabdytų ir pasakytų, jog taip elgtis su tėvu negalima. Netrukus po to, kai šį stalą pastūmė, jis išgirdo sūnaus N. verksmą bei dejonę. Tuomet suprato, jog jo stumtas stalas kažkaip užgavo sūnaus koją. Jis N. dėl to atsiprašė, pats jį nuramino. Dėl to, kad sužalojo sūnų nuoširdžiai gailisi, nenorėjo, kad taip atsitiktų. Norėjo N. tik sustabdyti ir sudrausminti.

Kaltinamajam M. K. po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškus, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinkant, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, nutrauktinas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras (LR BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. K. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusiojo mažamečio N. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2011 m. rugpjūčio 4 d. su broliu J. ir mama iš močiutės namų, kur prieš tai laikinai gyveno, grįžo į savo namus. Namuose buvo neblaivus tėtis, kuris netrukus pradėjo pyktis su mama. Po to tėtis jų kambaryje išmėtė šiukšles ir maisto produktus, dėl ko jis ant tėčio supyko ir tai jam pasakė. Dar metė į tėtį šlepetę, bet nepataikė. Tuomet tėtis pradėjo jį vytis aplink kambario viduryje esantį stalą. Nepavijęs, jis specialiai stūmė tą stalą į jo pusę, kad sustabdytų, tačiau mama šiek tiek prilaikė tą stalą, bet jis vis tiek atsitrenkė į jį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą dešinėje kojoje bei šone. Kojoje matėsi prakirsta žaizda, ji kraujavo. Jam skaudėjo, dėl to jis verkė. Teigia bijantis neblaivaus tėčio, nes tuomet jis būna agresyvus, skriaudžia jo mamą, su ja barasi, ką mato jis su broliu (b. l. 24);

- nukentėjusiojo mažamečio N. K. atstovės pagal įstatymą I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2011 m. rugpjūčio 4 d. apie 20 val. gyvenamajame bute jos buvęs vyras, kuris po skyrybų taip pat gyvena šiame bute, pradėjo kelti triukšmą, išmėtė bute įvairius daiktus, vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Po ko buvęs vyras M. stūmė į jos ir šalia stovėjusio sūnaus N. pusę kambaryje stovėjusį stalą, kurio koja kliudė N. dešinę koją, dėl ko ši buvo sužalota, kraujavo. N. dėl patirto sužalojimo išsigando, verkė (b. l. 13-15);

- liudytojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2011 m. rugpjūčio 4 d. vakare kartu su mama ir broliu N. iš močiutės namų sugrįžo į savo butą. Namuose tuo metu buvo neblaivus tėtis, kuris jiems parėjus pradėjo priekaištauti jiems dėl netvarkos namuose, pyktis su mama. Tėtis išmėtė jų kambaryje šiukšles ir kitus daiktus, dėl ko N. ant jo supyko už padarytą netvarką kambaryje ir pasakė apie tai jam bei metė į tėtį šlepetę, bet nepataikė. Tuomet tėtis pradėjo vytis aplink stalą bandantį pabėgti N., nepavijęs specialiai stūmė stalą į N. pusę, kad šį sustabdyti. Tėčio stumiamas stalas kliudė N. koją ir šoną, šis dėl skausmo pradėjo verkti. Iš sužalotos kojos broliui bėgo kraujas. Teigia, jog bijo neblaivaus savo tėčio, nes tuomet jis elgiasi agresyviai, barasi su mama, dėl ko jis su broliu tai matydamas ir girdėdamas jaučiasi nesaugiai (b. l.28);

- 2011 m. rugpjūčio 5 d. protokolu - pareiškimu, kuriame I. K. nurodo, jog 2011 m. rugpjūčio 4 d. apie 20 val. gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos buvęs vyras M. K. konflikto su ja metu stumdamas stalą sužalojo juo savo mažametį sūnų N. (b. l. 1);

- 2011 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrima patalpa yra (duomenys neskelbtini) butas Nr.11. Buto vaikų kambario viduryje stovi vaikams skirtas žaidimo stalas, ant kurio šono matosi užrašas „STATS“ (b.l. 9-12 );

- 2011 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvada Nr. G 1033/11 (04), kurioje nurodyta, jog N. K. nustatytas nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai tiriamojo mamos nurodytu laiku ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 26).

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino...“. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį...“.

Kaltinamojo M. K. veiksmai tyčia stūmus stalą į šalia stovėjusį nepilnametį N. K., kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip tyčinis nežymus mažamečio sveikatos sutrikdymas, nes pakaltinamas asmuo, stumdamas stalą į šalia stovintį vaiką, negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai nesukels pavojingų padarinių. Kaltinamasis, tyčia stumdamas stalą į šalia stovintį sūnų, suprato tokių veiksmų pavojingumą ir nors padaryto sveikatos sutrikdymo nekonkretizavo ir jo nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jam kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl M. K. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – nežymiai sutrikdžius mažamečio sveikatą.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios M. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos, nes: pirma, kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; antra, atlygino moralinę žalą atsiprašydamas nukentėjusiojo ir trečia, susitaikė su nukentėjusiuoju bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis anksčiau nėra teistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, nuoširdžiai gailisi, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė jo elgesio pasekmė, todėl M. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės bei šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes nusikalstama veika padaryta artimajam giminaičiui (LR BK LR BK 38 straipsnio 1 dalis, 72² straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina M. K., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys). Taip pat išaiškintina M. K., jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam M. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista kardomoji priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Ž. Generauskas, gindamas viešąjį interesą, t. y. mažamečio N. K. interesus, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu N. K. patyrė skausmą, baimę, šoką, dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, be to, buvo pažeistos vaiko, kaip žmogaus pagrindinės teisės – teisė į sveikatą, asmens neliečiamybę.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš kaltinamojo M. K. neturtinė žala yra 500,00 litų (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti M. K., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. K., jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamajam M. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Mažeikių rajono apylinkės prokuroro civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiajam N. K. 500,00 Lt (penki šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.