Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 30 (trisdešimties) parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 20 (dvidešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros. A. K. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su jo darbu, per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, jo skunde nėra ginčijama kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nesutinkama tik su bausmės vykdymo atidėjimo terminu, prašoma jį trumpinti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas A. K. griežčiausią BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, taigi nei teisės aktų nuostatų, nei bausmės skyrimo principų nepažeidė.

9. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. K. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kad ji priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, t.y., kad nors jis laikinai nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje ir ieškosi darbo, kad nėra duomenų apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus, kad praeityje kaltinamasis už analogiškas nusikalstamas veikas neteistas, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. K. atidedant arešto bausmės vykdymą 1 (vienerių) metų terminui, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sutrumpinti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą iki 6 mėnesių. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas maksimaliam, vienerių metų terminui, A. K. taikytas pagrįstai.

11. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217-976/2018, Nr. 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

12. Teismų praktikoje akcentuojama, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

13. Šiuo atveju, sprendžiant dėl BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų įgyvendinimo, A. K. taikant bausmės vykdymo atidėjimą, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad apeliantas teisiamas nebe pirmą kartą, jam ir anksčiau teismas taikė bausmės vykdymo atidėjimą, kuris buvo panaikintas, A. K. pasiųstas atlikti paskirtos bausmės, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu jis įvykdė praėjus vos keliems mėnesiams po paleidimo iš kalėjimo atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, nors teigiamai A. K. charakterizuojančios aplinkybės bei nusikalstamos veikos pobūdis pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad A. K. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir net neskiriant jam intensyvios priežiūros, tik nustatant įpareigojimus, padėsiančius šių tikslų pasiekti, tačiau tuo pačiu aukščiau paminėtos aplinkybės sudaro prielaidas padaryti pagrįstą išvadą, jog bausmės vykdymo atidėjimo A. K. taikymas ilgiausiam terminui ir tam tikrų pareigų per šį laikotarpį jam paskyrimas užtikrins tiek paties nuteistojo, tiek visuomenės bei valstybės interesų įgyvendinimą ir padės nuteistajam nuosekliai keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.

14. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl A. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos, kurias sudaro 133,96 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

16. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo A. K. valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį (pagal bylos duomenis nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, skunde teigia, kad pradėjo dirbti, patvirtinančių duomenų nėra), antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo A. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susidariusių už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.