Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarimo, kuriuo Ž. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² str. paskirta administracinė nuobauda – 1300 Eur bauda, išdėstant jos mokėjimą lygiomis dalimis (po 100 Eur) per 13 mėnesių, su transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. P. nubaustas už tai, kad 2016-05-24 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,00 prom. girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti, kai 2015-10-29 jam buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 130² str., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Taip pat apeliantas skunde reiškia manymą, jog svarbu įvertinti ir tas aplinkybes, kad automobilio konfiskavimas iš esmės apriboja jo teisėtai įgytą galimybę naudotis transporto priemone, judėjimo laisvę, kas neigiamai atsiliepia ir jo šeimai. Atkreipia dėmesį, kad kartu su sutuoktine L. J. augina du nepilnamečius vaikus: E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriais reikia pasirūpinti ir išlaikyti, konfiskavus automobilį, šiuo metu neturėtų galimybės įsigyti kitą transporto priemonę.

Apibendrindamas apeliantas skunde teigia, kad atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, teisingumo, proporcingumo ir kitus teisės principus, šioje byloje Ž. P. paskirta papildoma nuobauda – automobilio konfiskavimas, yra pernelyg griežta priemonė, nes ATPK 20 str. numatyti tikslai šioje byloje galėtų būti pasiekti, netaikant automobilio ,,Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Jau minėta, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu Ž. P. pripažintas kaltu dėl ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymo. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, kad Ž. P. administracinio teisės pažeidimo bylą jis išnagrinėjo dalyvaujant Ž. P. ir D. J.. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – Ž. P., prisipažino dėl pažeidimo, kad davė atitinkamus paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas Ž. P. prisipažinimą laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau aukštesnės instancijos teismui nagrinėti pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra teismo posėdžio protokolo (-ų), todėl neaišku, nei kas realiai dalyvavo teismo posėdyje, nei kokius parodymus davė, kokias versijas kėlė ir kt. Savo skunde D. J. teigia, kad teismas, priimdamas nutarimą, formaliai vertino tik dalį įrodymų, teisingai neįvertino visų bylos aplinkybių, jo nuoširdaus paaiškinimo ir gailėjimosi, šeimyninės padėties bei kitų įrodymų, kas galėjo turėti įtakos nuobaudos skyrimui. Iš priimto teismo nutarimo matyti, jog vadovautasi tik Ž. P. ir D. J. parodymais, nefiksuotais teismo posėdžio protokole, tačiau visiškai nesant jokių kitų įrodymų, t. y. neapklausus įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų, vadovautasi tik jų tarnybiniais pranešimais, nesuteikiant proceso dalyviams galimybės pateikti liudytojams klausimus ir t.t. Šioje situacijoje aukštesnės instancijos teismas neturi objektyvios galimybės patikrinti suinteresuoto asmens skunde deklaruojamų aplinkybių ir teisiškai pasisakyti dėl asmens teisių užtikrinimo administraciniame bylos procese.

Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą ir pateikti jį kartu su kita medžiaga. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas taip pat ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.). Todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad yra nesutinkama su tuo, kad apylinkės teismas priėmė sprendimą konfiskuoti D. J. priklausančią transporto priemonę, nepaisant to, kad ši papildoma taikytina nuobauda ATPK 130² str. sankcijoje yra numatyta. ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas gali būti konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, tačiau ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija ir teisės principais. Pažymėtina, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese, duoti paaiškinimus, pateikti duomenis ir kt. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi transporto priemonės konfiskavimo paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko (konkrečiu atveju – D. J.) teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikiant asmeniui galimybės įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu ( atlikus tik formalų įrodymų vertinimą), nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi automobilio savininko teisių gynyba.

Taigi, teismo nutarimas, kuriuo nuspręsta konfiskuoti D. J. priklausantį automobilį ,,Wolkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas neišsiaiškinus visų aplinkybių apie minėto automobilio Ž. P. žinioje teisėtumą/neteisėtumą, šios aplinkybės privalėjo būti išsiaiškintos, tačiau dėl pirmosios instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo, jos liko neįvertintos. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, šaukti į teismą liudytojus ir kt. bylos baigtimi suinteresuotus asmenis, ir vertinti įrodymų visumą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas iš esmės nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinės instancijos teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.