- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- A15.-691-890/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00472-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), išsiskyrusiam, dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2020 m. gegužės 7 d., apie 22 val. 56 min., Rimkų g. 37, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Ford focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno aiškiai išreikštam ir teisėtam reikalavimui stabdyti transporto priemonę. Tokiu būdu jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje.
A. K. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl administracinio nusižengimo nepripažino ir paaiškino, kad automobilio „Ford focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo. Jis nematė, kad policijos pareigūnai stabdytų automobilį. Automobilį vairavo kažkoks J. J. pavardės nežino. J. važiavo į Kėdainius, todėl jis galvojo važiuos kartu su juo į Šakius. J. vairavo, o jis sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, nes ant priekinės keleivio sėdynės buvo jo piniginė. Jis nežino, kas yra automobilio „Ford focus“ savininkas. Jis beveik visą kelią miegojo. Jis buvo išgėręs. Prašo jį išteisinti ir grąžinti vairuotojo pažymėjimą.
Administracinio nusižengimo protokole A. K. nurodė, kad įvykio aplinkybes paaiškins teisme. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog A. K. buvo nustatytas 1,74 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 3).
Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad jis 2020 m. gegužės 7 d. vykdė policijos priemonę. Dirbo kartu su kolega D. K., kuris tuo metu automobilyje žmogui rašė administracinio nusižengimo protokolą. Jis stabdė mašinas reido metu su lazdele su skrituliu. Pamatė, kad iš Vienybės gatvės išsuko automobilis „Ford focus“ ir jį pradėjus stabdyti, automobilio vairuotojas nestojo ir pasuko automobilį tiesiai į jį, tačiau jis spėjo pasitraukti. Automobilis „Ford focus“ nuvažiavo toliau. Tuomet jis greitai įsėdo į automobilį, kuriame sėdėjo kolega D. K. ir pradėjo automobilį „Ford focus“ vytis. Tarnybiniame automobilyje iškart įjungė švyturėlius bei garsinį signalą, liepė automobiliui sustoti, bet jis tik didino greitį ir nestojo. Prieš Rimkų įvažiavimą, netoli viaduko, automobilio vairuotojas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į pievą. Jie visą laiką važiavo iš paskos automobiliui „Ford focus“. Automobilio vairuotojas sėdėjo vairuotojo vietoje. Jis buvo vienas, už vairo sėdėjo A. K.. Vairuotojas pats nesugebėjo išlipti iš automobilio.
Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. gegužės 7 d. vykdė policijos priemonę ir buvo sustabdęs vaikiną, kuriam policijos automobilyje rašė administracinio nusižengimo protokolą. Kolega stabdė mašinas. Iš dešinės pusės išgirdo, kaip cypia automobilio ratai. Matė, kad kolega jį pradėjo stabdyti, tačiau automobilis nestojo. Kolega įsėdo į automobilį ir pradėjo vytis automobilį „Ford focus“. Nuvažiavus prie Rimkų, netoli viaduko, automobilis „Ford focus“ nuvažiavo į pievą. Visada matė automobilį kelyje ir sekė paskui jį, automobilis nebuvo sustojęs. Vairuotojas buvo vienas ir akivaizdžiai neblaivus.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio D. K. 2020 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2020 m. gegužės 7 d. dirbant ekipaže su 2-ojo būrio specialistu A. Ž. tikrino automobilius Rimkų g., ties 37 Nr. pažymėtu namu, Klaipėdoje. Tikrinant automobilius iš tiesiosios gatvės išsuko automobilis ir smarkiai akseleruodamas pradėjo važiuoti link jų. A. Ž. reikalavimą sustoti reiškė mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai važiuojamosios dalies, bet automobilio „Ford focus“, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nukreipė automobilį į A. Ž., tačiau kolega spėjo pasitraukti. Įlipus į tarnybinį automobilį, jie pradėjo vytis sprunkantį automobilį link Lėbartų pusės. Minėtas pavojus kėlė pavojų savo ir aplinkinių asmenų sveikatai. Tarnybiniame automobilyje buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai bei garsinis signalas, bet minėtas automobilis didino greitį ir nestojo. Automobilis buvo nesuvaldytas ir ties ženklu žyminčiu Klaipėdos ribą nuvažiavo nuo kelio. Automobilio vairuotojas buvo išlaipintas ir panaudotos spec. priemonės - atrankiai. Nustatyta, kad automobilį vairavo A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jam nustatytas 1,74 promilių neblaivumo laipsnis. Automobilis „Ford focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas į policijos saugomą aikštelę, esančią Birbinčių g. 84, Kiškėnuose (b. l. 6).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2020 m. rugpjūčio 25 – spalio 23 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-163/2020 matyti, kad nėra duomenų, kad A. K. 2020 m. gegužės 7 d. būtų sirgęs psichikos sutrikimu. A. K. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. K. gali dalyvauti teismo posėdyje (b.l. 59-67).
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko rašto matyti, kad nėra galimybės pateikti vaizdo įrašų iš BODY kamerų, nes tokie vaizdo įrašai saugomi ne ilgiau kaip 60 dienų.
Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1144-718/2020, kurioje A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, t.y. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nors A. K. bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, tačiau A. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, įrodyta: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3), pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), liudytojų A. Ž. ir D. K. parodymais, duotais teisme, kitais rašytiniais duomenimis. Minėti duomenys patvirtina, kad A. K. 2020 m. gegužės 7 d., apie 22 val. 56 min., Rimkų g. 37, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Ford focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno aiškiai išreikštam ir teisėtam reikalavimui stabdyti transporto priemonę.
ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas 2) aiškiai išreikštas 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką.
ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę yra išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti, uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdymas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų); patrulis turi būti sudarytas nemažiau nei iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Taigi, ANK 426 straipsnio 6 dalyje reglamentuojami uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) įjungiama specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu – transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
KET 12 p. nurodyta, kad artėjant specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
KET 16 p. nurodyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. KET nereglamentuojami transporto priemonių stabdymo būdai.
Atvejai, kai galima stabdyti transporto priemonę, transporto priemonių stabdymo būdai, policijos patrulio veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, yra reglamentuojami Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – Instrukcija). Policijos patrulis gali sustabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, be kita ko, kai vairuotojas ar keleivis pažeidė KET, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti.
Pagal Instrukcijos 25 punktą reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti; norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku; policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“, transporto priemonė taip pat gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus; šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.
Lietuvos Aukščiausias Teismas, palyginęs teisinį reguliavimą, numatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje su nustatytuoju Instrukcijos 25 punkte, nurodė, jog, viena vertus, abiejose normose nustatytas iš dalies tapatus teisinis reguliavimas, tačiau, kita vertus, Instrukcijos 25 punkte yra numatyta daugiau stabdomos transporto priemonės vairuotojo dėmesio atkreipimo ir reikalavimo sustabdyti transporto priemonę pareiškimo būdų (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. 2AT-18-689/2018).
Instrukcijos 30 punkte yra numatytos policijos patrulio pareigos tuo atveju, jeigu transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, be kita ko: įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui; įsijungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę; stengtis pasirinkti tokį tarnybinės transporto priemonės judėjimo greitį, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas.
A. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis nepakluso policijos pareigūnų teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. neigia vairavęs automobilį, teigia, kad jo nevairavo. Nurodo, kad automobilį „Ford focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo Jonas, o jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.
Pažymėtina, kad taikant ANK 426 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ir nurodyti konkretų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdą, numatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų A. Ž. ir D. K. parodymai duoti teisme patvirtina, kad policijos pareigūnas A. Ž. A. K. vairuojamą automobilį „Ford focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stabdė mojuodamas skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, automobiliui nesustojus ir policijos pareigūnui įsėdus į tarnybinį automobilį bei pradėjus persekioti A. K. vairuojamą automobilį, policijos pareigūnas įjungė mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą. A. K. pareiga sustoti kilo ne tik pagal KET 16 p., bet ir pagal KET 12 p., kur nurodyta, kad artėjant specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tokie policijos pareigūno veiksmai atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. Policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti A. K. vairuojamą transporto priemonę nagrinėjamu atveju buvo teisėtas ir aiškiai išreikštas. Tai, jog A. K. matė policijos pareigūną bei suprato, jog yra jo stabdomas taipogi įrodo ir jo paties elgesys, t.y. policijos pareigūnui A. Ž. mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, A. K. nestabdė vairuojamo automobilio „Ford focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priešingai, nukreipė jį tiesiai į policijos pareigūną, kuris spėjo pasitraukti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teigė, kad automobilio nevairavo, sėdėjo keleivio pusėje ir miegojo. Policijos pareigūnai A. Ž. ir D. K. parodymais teisme patvirtino, kad visą laiką nuo automobilio „Ford focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo Rimkų g. iki tol, kol automobilio vairuotojas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į pievą, jie automobiliui važiavo iš paskos, visą laiką jį matė ir sekė. Policijos pareigūnai teisme patvirtino, kad automobiliui nuvažiavus nuo kelio į pievą, jie nubėgo prie persekiojamo automobilio, už kurio vairo sėdėjo automobilio vairuotojas A. K., kuris buvo vienas ir sėdėjo vairuotojo vietoje. Automobilio vairuotojas buvo išlaipintas. Kitų asmenų nei automobilyje, nei šalia jo nebuvo. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais policijos pareigūnų duotais parodymais, kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. matė ir girdėjo, kad yra stabdomas – mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, o vėliau jį persekiojant policijos pareigūnų automobiliu su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais bei su garsiniu signalu, suprato, kad jį policijos pareigūnai tokiu būdu stabdo, tačiau policijos pareigūnų reikalavimui sustoti nepakluso.
Teismui nekyla abejonių, jog A. K. 2020 m. gegužės 7 d., apie 22 val. 56 min., Rimkų g. 37, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Ford focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno aiškiai išreikštam ir teisėtam reikalavimui stabdyti transporto priemonę. Tokie A. K. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, sudėtį. Jam skirtina administracinė nuobauda.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas vienas tyčinis administracinis nusižengimas. A. K. kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino ir savo elgesio kritiškai nevertino. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta aplinkybė, kad A. K. nustatytas 1,74 promilių neblaivumo laipsnis šalintina iš A. K. pareikšto kaltinimo, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1144-718/2020, kurioje A. K. kaltinamas būtent dėl šios protokole nurodytos aplinkybės, tai yra, jog vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau ši aplinkybė patvirtina, jog A. K. turėjo pagrindą nepaklusti uniformuoto policijos pareigūno aiškiai išreikštam ir teisėtam reikalavimui stabdyti transporto priemonę, kadangi galimai ją vairavo išgėręs. A. K. administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 13-27). Byloje A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus baudą, artimą sankcijos vidurkiui.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už nusižengimo, numatyto šio straipsnio 5 dalyje padarymą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, nusižengimo padarymo aplinkybes, A. K. skirtina ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios terminas nustatomas minimalus, t.y. trejiems metams.
ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už nusižengimo, numatyto šio straipsnio 4,5 dalyje padarymą, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Ford focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra K. L. (b.l. 28). Teismo posėdžio metu A. K. nurodė, kad nežino, kam priklauso automobilis. Byloje duomenų apie tai, kad K. L. žinojo, kad jo automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimu daryti, nėra. Atsižvelgdamas į šias išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad transporto priemonė nuosavybės teise A. K. nepriklauso, todėl administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – A. K. šioje administracinio nusižengimo byloje teismas netaiko.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Išaiškinti A. K., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto ROIK Nr. 201144600056 ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.